Sakau, išjunk televizorių…
Šiuo metu mūsų, kaip ir daugelio šeimų, CD grotuve sukasi Kernagio dainelė „išjunk televizorių“.
Bet ką aš atsiminiau, klausydamas šios dainos. Gal ir jūs atsiminsite, kaip televizoriaus žiūrėjimas buvo ribojamas iki 1-3 valandų per dieną. Toks vadinamasis „televizijos planas“ buvo susijęs su ta pačia priežastimi, dėl kurios, išjungus televizorių, ekranai būdavo uždengiami staltiesėlėmis – su radiacija.
Mano mama ir mano mamos mama buvo nemenkai prigąsdintos to atominio grybo ir Černobylio katastrofos vaizdų, kurių transliacija per TV galėjo kelti mintis, kad ir iš televizoriaus veržiasi panaši radioaktyvi energija. Tai vienas seniausių buities mitų, susijęs su šaltojo atominio karo grėsme.
Iš tikro TV elektromagnetinių spindulių poveikis nėra didesnis nei elektros lemputės (nebent televizorių žiūrėsi prispaudęs akį prie ekrano). O kai pagalvoji – tiek žmonių visame pasaulyje gyvena nepertraukiamose radijo ir kitokiose įvairių dažnių ir ilgių bangose, kad bet koks, net menkiausias neigiamas jas spinduliuojančių prietaisų poveikis, sukeltų neįsivaizduojamo masto katastrofas. Jei televizoriumi ar mobiliuoju telefonu būtų galima išvirti kiaušinį – patys išvirtume jau tą pačią dieną.
Visiškai pritariu saikingam televizoriaus žiūrėjimui ir norėčiau, kad žmonės darytų tai rečiau, bet tik ne dėl radiacijos, o dėl informacijos. Kai kurios žinos kartais gali padaryti žymiai didesnę žalą mūsų psichikai, nei patys ekranai.
