Fizika namų šeimininkėms

Konkurencija ir sveikos ambicijos kuria naudą visuomenei. Štai mobiliuoju telefonu greitai galima bus ne tik fotografuoti, filmuoti, naršyti, siųsti, rašyti, kalbėti, bet ir prižiūrėti sveikatą. Greitai – turiu omeny porą-keletą metų.

Greitu metu pasaulyje gali atsirasti apie 4 milijardus „mobiliųjų slaugių“. Telefonai papildyti įvairiomis papildomomis programomis gali tapti realūs pagalbininkai medicinos darbuotojams, nes duomenys apie vartotojo sveikatos būseną iškart galėtų būti perduoti gydytojui.

Šie mobilieji pagalbininkai padėtų dažniau nustatyti ligos pradžią, sumažinti apsilankymų medicinos įstaigose skaičių ir apskritai sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas, o ateityje padėtų ir suleisti vaistų injekcijas.

Dabartiniai mobilieji telefonai „Bluetooth“ pagalba jau leidžia bėgimo metu sekti širdies ritmą, taip pat įrašo nubėgtą distanciją, bėgimo greitį, vietovės, kurioje bėgioja žmogus, aukštį virš jūros lygio.

Tačiau netrukus žada, kad pasirodys telefonai galintys per „Bluetooth“  matuoti kraujo spaudimą, cukraus kiekį kraujyje ir siųsti tiesiai mobiliojo telefono savininko gydytojui. Kol kas tik vyksta bandymai, bet šios prognozės skamba visiškai realiai. Tuo labiau, kad po 2012 metų jau tikimasi žmogaus organus patikrinti automatiškai – patikros metu nereikės net nutraukti naudojimosi telefonu. Tai reiškia, jog telefone būtų implantuoti mažojo nuotolio radijo ryšio jutikliai, kurie galėtų bet kada tiesiogiai gydytojui teikti informaciją apie asmens gyvybines funkcijas. O gydytojas galėtų iškart atsiųsti pacientui tam tikras rekomendacijas. Prireikus, telefonas kaip tikra slaugė galėtų išvirkšti ir reikalingą dozę insulino ar skausmą malšinančių vaistų.

Na, skamba labai patraukliai. Kita vertus, žinant mūsų sveikatos apsaugos sistemą, tokie mobilūs pagalbininkai mums ne itin ką pagelbės jei gydytojai neturės šiuolaikinių IT priemonių ir nebus apmokyti jomis naudotis. Iš dalies man čia kvepia „sukurta specialiai JAV, bet tinka ir kitiems“. Labai tikiuosi aš klystu.

Mokslininkai iš Oksfordo teigia sukūrę naujo tipo materiją, kuri yra beveik permatoma veikiant didelei ultravioletinei radiacijai. Anksčiau vykusių eksperimentų metu taip pat buvo pavykę sukurti keistų pavidalų medžiagų, bet jos, kaip ir ši, egzistavo tik trumpą laiką.  

Norėdami sukurti naują, dar labiau egzotišką materiją, mokslininkai trumpu lazerio impulsu atskyrė aliuminio daleles nesuardydami bendros metalo struktūros, kas leido sukurti niekam anksčiau nematytą, visiškai naujos tipo medžiagą – permatomą aliuminį. Taigi prie normalios būsenos medžiagų sąrašo, kurį sudaro kietos, skystos, dujų pavidalo ir plazminės (pastaroji, skambanti kiek egzotiškiau,  yra paprasčiausios perkaitintos dujos), galima prirašyti ir permatomą medžiagos tipą.

Kaip teigia, Oxfordo universiteto profesorius Justin Wark, skaidrus aliuminis yra tik pradžia. Jo teigimu, šio tipo materijos savybės yra tinkamos didžiųjų planetų viduje esančioms sąlygoms. Todėl analizuodami šią sąsają ir kurdami mažąsias žvaigždes naudodami stiprius lazerių impulsus, grupelė tyrinėtojų tikisi geriau suvokti šiuos procesus.

Atradimas buvo įvykdytas naudojant didelio galingumo sinchrotrono spinduliuotės generatorių, vadinamą FLASH lazeriu, veikiančiu Hamburge, Vokietijoje. Jis kuria labai trumpus minkštųjų rentgeno šviesos impulsus, kurių kiekvienas yra stipresnis nei jėgainės, teikiančios energiją visam miestui, galingumas.

Eksperimento metu visa energija buvo sutelkta į tašką, kurio skersmuo buvo mažesnis nei dvidešimtoji plauko storio dalis. Tokiai įtampai veikiant  aliuminis tapo skaidrus.

Nors nematomas poveikis truko tik labai trumpą laikotarpį – 40 femtosekundžių – tai vis tiek parodo, kad naudojant labai didelės galios rentgeno šaltinį galima sukurti naujo tipo materiją. Kaip sako pats mokslininkas J.Wark, šios naujos materijos gavimas toks pat neįtikėtinas, kaip kad rastume, jog šviesos pagalba šviną galima paversti auksu.

Gudruoliai tie Izraelio mokslininkai. Sugalvojo jie būdą, kaip prognozuoti potvynių intensyvumą išnaudojant bazinių stočių bokštus kaip higrometrus, matuojančius oro drėgmę.

Mokslininkai iš Tel Avivo universiteto teigia radę būdą, kaip nustatyti potvynio stiprumą bet kokioje vietovėje pasitelkiant bazinių stočių bokštų tinklų duomenis.  Nebijokit, nekalbame apie pokalbių pasiklausymą. Tiesiog iš bokštų reikėtų gauti daugiau informacijos.

Elektromagnetinės bangos, spinduliuojamos iš bazinių stočių bokštų yra tiesiogiai veikiamos oro drėgmės, todėl analizuojant signalo stiprumo kitimus,  galima tiksliai fiksuoti atmosferos, esančios aplink bokštą, drėgmės svyravimus. Numatant potvynio tikimybę,  šie signalai perduodami tyrėjams ir jie tuomet jau gali tam tikrose geografinėse vietose prognozuoti potvynių stiprumą. Šis būdas leistų nustatyti oro sąlygas net ir tose vietovėse, kuriose anksčiau nebuvo galima stebėti.

Kadangi mobilaus ryšio bokštų yra tiek daug ir jie yra paplitę visame pasaulyje, naudojant šią technologiją siekiant nustatyti potvynių tikimybę ir stiprumą, tereikės tik nukreipti duomenis šios srities specialistams.

Na, principas atrodo išties paprastas. Bet, viena vertus, genialu tai, kas paprasta, o antra vertus, informacijos apdorojimo ir prognozavimo sistema turėtų būti gan sudėtinga.

Žinodamas mano domėjimąsi elektromagnetinio spinduliavimo poveikio tyrimais ir procesų nušvietimu žiniasklaidoje, vienas pažįstamas persiuntė nuotrauką iš Graikijai priklausančios Korfu salos. Be paaiškinimų nesupratau, po paaiškinimų vis tiek likau apstulbęs. Šitas antenų miškas pasodintas ant aukščiausio saloje esančio kalno. Didysis bokštas styro viduramžius menančio vienuolyno kieme, o visos likusios antenos įrengtos šalia vienuolyno tvoros. Esu technologijų gerbėjas, tačiau estetiniu požiūriu visa tai atrodo klaikiai.

Kitas požiūris – psichologinis-medicininis. Turint galvoje aistras, verdančias dėl kiekvienos nekaltos antenos Lietuvoje, Graikijos vienuoliai:

a. Neskaito lietuviškų laikraščių;

b. Netiki elektromagnetinės spinduliuotės pavojais;

c. Tiki, kad Dievas juos apsaugos. 

Atsakymo aš nežinau.

Yra Klaipėdoje toks linksmas konservatorius Naglis Puteikis. Apie jo nuotykius areštinėje buvau matęs per kažkurios televizijos žinias, o apie jo visuomeninę misiją gelbėjant Klaipėdos Trinyčių kvartalą nuo mobiliojo ryšio antenų parodė kvazižurnalistikos asai iš „Paskutinės instancijos“. Tuomet atrodė, kad politikas tiesiog pelnosi taškus palaikydamas neva skriaudžiamų piliečių iniciatyvas, dabar aiškėja, kad kova su „milijonieriais operatoriais” pasirinkta sąmoningai. Ir viskas būtų gerai, jei ne politiko mėginimai aiškinti situaciją tarsi jis būtų specialistas. Ir kai N.Puteikis savo bloge parašo „Atsisakyčiau negarbingų verslininkų paslaugų – atsisakyčiau mobilaus telefono ir pereičiau pas socialiai atsakingą mobilaus ryšio operatorių, bet kad tokio Lietuvoje nėra“, supranti, kad politikas mus laiko idiotais. 

Ar N.Puteikiui atrodo, kad „socialiai atsakingo“ operatoriaus parduodami telefonai neskleistų elektromagnetinių bangų? O gal jo bokštų spinduliuotė būtų kitokia? O jei tokio operatoriaus nėra, tai ar nebūtų nuoseklu ir prasminga apskritai atsisakyti „neatsakingų“ operatorių paslaugų. Juk politikas teigia tiksliai žinantis, kad mobiliojo ryšio bokštai kenkia. O žinojimą jam suteikia ne moksliniai tyrimai ar  tų tyrimų rezultatų ir metodikos analizė, o štai kas:

Pabaigai noriu pateikti skeptikams, kurie netiki poveikiais, paprastą argumentą iš LR komentarų: Yra paprastas dalykas: vien psichologinio poveikio, diskomforto gretimai gyvenantiems žmonėms pakaktų, kad neužilgo nepataisomai susigadintų sveikatą. POVEIKIS YRA. Jis nebūtinai gali būti išmatuojamas, vertinamas lyginant su normomis, kurios pačios yra luptos iš lubų. Būtina apsaugoti Lietuvos žmones nuo to teroro, kuriuo virsta palei jų gyvenamuosius būstus įrenginėjamos spinduliuotės patrankos. Visuomet galima jas įrengti atokiau, ir niekas nenukentės – tereikia atitinkamai sutvarkyti šiuos reikalus. Manau, kad reikia keleto mitingų prie šių operatorių būstinių bei prie ministerijos, nes kitaip auksu nuo lengvo pelno žmonių sąskaitą užsikišusios šių veikėjų ausys žmonių neišgirs.

Taigi, gerbiamas politikas ir anoniminis komentatorius siūlo nematuoti, netirti, bet TIKĖTI poveikiu. Nesu psichologas, bet man rodos, kad būtent tokie raginimai TIKĖTI gali paskatinti pajusti „psichologinį poveikį“ ir įsiteigti sau pakankamai rimtų sveikatos sutrikimų.

Gėda dėl tokių politikų ir dėl tokios politikos.

Atrodo, kad mano blogą kažkas vis paskaito ir netgi mano, kad jis gali turėti įtakos skaitytojams. Toks įspūdis susidarė po to, kai gavau vienos telekomunikacijų bendrovės komunikacijos žmonių pasiūlymą padaryti interviu su Suomijos mokslininkais. Apie elektromagnetinių bangų poveikį, žinoma. Pirmiausia pasidomėjau, kas jie tokie – pasirodo, visai garbūs ir Suomijoje žinomi specialistai profesoriai Kari Jokela ir Maila Hietanen.

Kadangi žurnalistas aš nekoks, tad tiesiog surašiau kelis klausimus, kurie man įdomūs kaip žmogui, o ne kaip fizikui. Klausiau apie bazinių stočių įtaką sveikatai, stočių baimės priežastis, elektromagnetines bangas skleidžiančius prietaisus. Nesakau, kad atsakymai mane nustebino ar labai pradžiugino, nes buvo itin lakoniški ir kartu diplomatiški.

Trumpai reziumuojant: profesoriai pritaria, kad neįmanoma įrodyti neigiamo elektromagnetinių bangų poveikio nebuvimo. Prof. Hietanen teigė, kad tyrimų įvairovė neleidžia gauti vieningos išvados dėl galimo poveikio žmonėms ir gyvūnams. Tačiau anot prof. Jokelos, nuo 1994 metų pradėjus tyrimus dėl poveikio sveikatai, nebuvo aptiktas nė vienas rimtesnis atvejis.

Nepaisant to, jog nėra įrodymų apie žalą, yra žmonių, kurie yra įsitikinę elektromagnetinių bangų poveikiu. Pasak prof. Hietanen, žmonių įtikėjimą gali lemti tam tikri psichosomatiniai simptomai ir tam tikra nuolatinė aktyvistų veikla. Prof. Jokela taip pat pritaria, kad įvairios fobijos dėl bazinių stočių, prietaisų, paremtos ne moksliniais argumentais.  Tačiau abu profesoriai vieningai teigia, jog gamintojai seka mokslininkų rekomendacijomis ir atsižvelgia į visuomenės susirūpinimą. Prof. Hietanen pastebi, jog technologijos vystosi, ir bazinės stotys tobulėja.

Anot prof. Jokelos, nors namuose esantys kai kurie prietaisai skleidžia ne vienodas elektromagnetines bangas, neverta nerimauti dėl dešimties milivatų sklindančių bangų esančių toliau nei už 1 metro, kai mobiliuosius telefonus, kurių bangos yra 250 milivatų, naudojame 1-2 cm atstumu. Tuo tarpu lazerinio žymeklio ar soliariumo bangos priklauso visai kitai rizikos grupei nei namų prietaisai. O prof. Hietanen išskiria tam tikrus namų prietaisus kaip priklausančius didesnei rizikos grupei – ji mini rankinius elektroninius prietaisus, indukcines orkaites.

Toliau sekė klausimai apie tai, ar patys profesoriai naudoja elektromagnetinėmis bangomis veikiančius prietaisus, ar nerimauja dėl jų poveikio, ar riboja pokalbius mobiliuoju telefonu – į kuriuos abu atsakė neigiamai.

Natūralu. Manau, kad visi bazinių stočių pavojaus kėlėjai ir aktyvistai buityje taip pat nedaro nieko, kad bent kiek mažintų elektromagnetinių bangų poveikį. Man vis dažniau kirba mintis, kad protestais, laidomis ir straipsniais kuriamas triukšmas tiesiog pridengia kažkokius rimtus dalykus arba nukreipia dėmesį nuo kažko, kas yra pavojingiau. Nuogąstavimus patvirtino nuostabus Rusijos Mokslų akademijos nario Michailo Gelfando interviu. Jis teigia, kad didžiulis triukšmas dėl genetiškai modifikuotų organizmų yra tik triukšmas, nes viena vertus, aktyvistai visiškai neišmano genetikos, antra vertus, problemas jie mato ne ten, kur jų tikrai esama. Mokslininkas siūlo visą aktyvistų įniršį sutelkti kovai prieš gyvūnų šėrimą antibiotikais. Interviu platus, apie daug įdomių dalykų. Tiesa, rusiškai.

Pasakysite, kad Lietuvoje 4 kartos (4G) mobilusis ryšys jau veikia (bent jau taip reklamuojasi mobiliojo interneto tiekėjai „Mezon“), tačiau pirmoji komercinė 4 kartos ryšio bazinė stotis išbandyta Stokholme tik gegužės pabaigoje. „Ericsson“ sukurtą bazinę stotį išbandė didžiausia Švedijos telekomunikacijų bendrovė „TeliaSonera“. „Telia“, kartu su JAV „Verizon“, yra viena iš nedaugelio mobiliojo ryšių operatorių,  paskelbusių apie ketinimus kurti 4G tinklą, sukurtą LTE (Long Term Evolution) technologijos pagrindu. Jau pats pavadinimas sako, kad tai bus tiesiog gerokai patobulinta 3G įranga, o visas smagumas slypės informacijos perdavimo greičiuose.

Nors „Telia“ skelbia prijungusi 4G stotį prie IP tinklo, komerciniais tikslais jis negalės būti naudojamas iki 2010 metų kol bus pradėti gaminti specialūs modemai. Tokios pat žinios ir iš „Verizon“. Na, bet verta laukti, žinant, jog šis ryšys bus 10 kartų spartesnis nei dabartinio mobilaus 3G tinklo. Tai yra nuo dabartinių 6-10 megabitų pereisime prie 60-100 Mbps. Kita vertus, tai tikrai ne riba.

„Verizon“ planuoja iki 2015 metų 4G įdiegti visose JAV  valstijose. O toje pačioje Švedijoje norvegų „Telenor“ – „TeliaSonera“ konkurentas – jau suka kritikos sulaukusią reklamą, kurioje skelbiasi, kad jų 4G technologijos tinklas apims 99 proc. Švedijos namų ūkių, ir jų ryšys bus 80-150 Mbps. Šiuos pažadus Švedijos radijo technologas Jens Zander vadina nerealiais. „Telenor“ reklama prasidėjo savaitę prieš tai kai Švedijoje buvo priimtas bendras sutarimas, jog bus skelbiami tik maksimalūs realūs interneto greičiai, o ne maksimalūs teoriški skaičiai, kurie gali klaidinti vartotojus. Apskritai, telekomunikacijų ekspertai pradeda kalbėti apie tai, kad „kartų“ karas yra nenaudingas pačiai industrijai, nes dar nespėjus atsipirkti didžiulėms investicijoms į ankstesnės kartos mobiliojo ryšio infrastruktūrą, pinigai kišami į naujoves. Na, man, kaip vartotojui, tokia įvykių eiga visai patinka.

Beje, „Verizon“ ryšys skirsis tuo, jog 4G technologijai bus naudojamas 700 MHz bangų spektras. Jis leis vienai bazinei stočiai aprėpti beveik penkis kartus didesnį plotą nei švediškas ryšys, kuris veikia 3.6 GHz spektro bangų ruože. Taigi, bent jau teoriškai, amerikiečiams infrastruktūra kainuos gerokai pigiau.

Vienas Lietuvos blogeris pradėjo rašyti tinklaraštį „Mobilusis Vėžys“, kuriame mėgins įrodyti, kad mobilusis  ryšys sukelia vėžį. Įdomu, ar autorius naudojasi mobiliuoju telefonu?

Įdomu ir tai ar Didžiosios Britanijos Glastonberio miesto gyventojai, kurie reikalauja išjungti Wi-Fi tinklą, savo peticijas platina internetu, ar, visgi, naudojasi popierium ir pieštukais?

Glastonberio municipalitetui tenka nelengva užduotis, nes vietos gyventojų peticijoje nurodoma, jog Wi-Fi tinklas: sukelia galvos skausmus, svaigimą, nuolatinį nuovargį, sąmonės užtemimus, orientacijos ir apetito praradimą, koncentracijos praradimą ir kūrybinių galių stygių. Jei tai nebūtų vieša peticija, manyčiau, kad čia kažkoks studentas aprašo savo rytą po gerų išgertuvių baigus sesiją.

Baisiausia, kad, skirtingai nei „mobilusis vėžys“, kuris veikia labai lėtai, Wi-Fi smogia žaibiškai, nes Glastonberyje Wi-Fi  pradėjo veikti tik praėjusių metų gegužę. Nepaisant to, kad išvardintų simptomų negali patvirtinti nė vienas gydytojas, peticiją pasirašiusieji žmonės visai rimtai teigia, kad dar didesnį pavojų Wi-Fi kelia vaikams, tik šie dar nemoka įvardinti simptomų. 

9 tūkstančius gyventojų turinčiame miestelyje Wi-Fi baimė netruko tapti masine. Žinoma, iškart atsirado ir tokių, kurie masine psichoze naudojasi savo tikslams. Tūlas Mattas Toddas pradėjo gaminti, kaip jis vadina, orgono generatorius, kuriuose naudoja kristalus, pusiau brangius akmenis ir auksą. Generatoriai, skleisdami pozityvią energiją, neutralizuoja žalingas bangas, plūstančias iš Wi-Fi stotelių.

Toddas taip pat skundžiasi, kad Wi-Fi darko paslaptingas lygiagretes ar tai kažkokius tinklus, kurie driekiasi žemės paviršiuje ir kurie buvo labai svarbūs senovės keltų ir britų žyniams.

Kiti šio žavaus viduramžių miestelio gyventojai aiškina, kad  dėl Wi-Fi skleidžiamų bangų jų organizmuose gerokai sumažėjo melatonino – hormono, kuris jų teigimu, reguliuoja miegą ir apskritai yra stebuklingas skydas nuo visų ligų.  Esą mikrobangos hormoną gaminančioms liaukoms suteikia klaidingą informaciją, todėl niekas nebetrukdo organizme plisti laisviesiems radikalams bei vėžio ląstelėms.

„The Telegraph“ pakalbino ir  Imperatoriškojo Londono koledžo mokslininką daktarą E.De Silva, kuris teigia, kad jokių mokslinių įrodymų, kad Wi-Fi kenktų sveikatai nėra.

„O kokių čia dar įrodymų reikia, jei mes jaučiam kaip silpsta mūsų kūrybinis pajėgumas?“, atkerta Glastonberio gyventojai. Ir ką – per pusę metų Wi-Fi mobiliąja duomenų perdavimo sistema pasinaudojo tik 422 žmonės.

Kaip ten sakė Einsteinas? „Ribų neturi tik Visata ir žmogaus kvailumas. Ir dėl Visatos aš dar nesu visai tikras“.

Nežinau, ar čia mūsų Radijo ir televizijos centras toks toliaregiškas, ar amerikiečiai šįkart klysta, bet jie teigia, kad mobiliojo interneto ateitis priklauso technologijai WiMAX. Bent jau profesoriaus, elektriko inžinieriaus Robert Morrow teigimu, taip turėtų būti. Jis mokslo žurnalo „Science“ straipsnyje rašo, jog šiuo metu populiarius nešiojamuosius kompiuterius su WiFi technologijos mobiliuoju internetu pakeis kompiuteriai su WiMAX sąsajomis.

Skirtumas tarp šių dviejų technologijų tas, kad naudojant WiMAX interneto priega bus galima visur, kur  veikia mobilusis ryšys, t.y., internetu galima bus naudotis net ir kelyje. Tačiau greičiausiai ši paslauga nebūtų nemokama, ji tiesiog būtų kaip papildoma mobiliųjų telefonų operatorių paslauga, už kurią būtų iš anksto numatytas mokestis.

Be to, šį teiginį paremia ir tai, kad WiMAX veikia licenzijuojamame mikrobangų ruože, kurio dažniai skirti WiMAX internetui ir čia neveiks jokie kiti įrenginiai. Tai reiškia dar ir tai, kad WiMAX įtaisai galės būti gerokai galingesni negu WiFI prietaisai, kurie veikia mikrobangų ruože, kuriame veikia ir nemaža dalis buities prietaisų. Dėl šios priežasties WiFi įtaisų spinduliuotė yra pakankamai silpna, kad ji netrikdytų, pavyzdžiui, mikrobangų krosnelės darbo. Visų elekrtromagnetinio spinduliavimo priešų siaubui, WiMAX įtaisų skleidžiamos bangos galės sklisti kelių kilometrų spinduliu, apytiksliai tiek, kiek apima bazinės stotys.

WiMAX interneto sparta priklausytų nuo daugelio veiksnių, įskaitant ir tai, kokiu atstumu nuo bazinių stočių bus vartotojas. Jo sparta būtų didesnė  nei 3G mobiliojo telefono interneto, tačiau mažesnė nei WiFi.

JAV WiMAX pradininku turėtų tapti XOHM tinklas, kurį Baltimorėje ir Vašingtone kuria kompanija „Sprint“. Įmonė pranešė, kad nauja paslauga, kaip komercinis produktas turėtų pasirodyti jau šiais metais. Šiuo metu didžiausias WiMAX tinklas, kuris apima 17 miestų, yra Pakistane.

Lietuvos Radijo ir televizijos centras WiMAX projektui plėtoti ketina imti maždaug 100 mln. litų paskolą. Už ją įmonė bankui ketina užstatyti ir Vilniaus televizijos bokštą.