Fizika namų šeimininkėms

Telekomunikacija vystosi nepaisydama jokių sunkmečių. Nauja Smart Phone sistema gali rasti žmogų net pastato viduje, kur GPS negali sekti. Tačiau labai išsigąsti bijantys būti susekti neturėtų, nes kol kas tai nėra galutinai ištirta praktiškai, ir reikia dar daug padirbėti, kad sistema pasiektų vartotojus.

Sistemą, kuri vadinasi „SurroundSense“ sukūrė Duke universiteto kompiuterių mokslo studijų studentas Ionut Constandache. Sistema siunčia informaciją gautą iš mobilaus telefono kameros, mikrofono ir akselerometro. Pasak jo, atskirai tam tikros aplinkos savybės neturi jokios reikšmės, tačiau apjungus optinę, garso ir judesio informaciją – gaunama unikali vietos žyma, pagal kurią ji tiksliai identifikuojama.

Sistema dvi uždaras patalpas atskiria pagal tai, jog pavyzdžiui, baras yra tamsi ir triukšminga vieta, joje žmonės juda mažai, tuo tarpu prekybos centras bus šviesus, vyraus ryškios spalvos, bus daug žmonių, kurie daug vaikščios. Kuo daugiau sistema naudojama, tuo laikui bėgant ji geriau atpažins tam tikras vietas.

Kita vertus, ši sistema bent jau kol kas neveiktų jei telefono savininkas mobilųjį laikytų rankinėje. Idealiausia tokiu atveju jei telefonas būtų ant riešo ar kabotų ant kaklo.

Taigi, kol kas galime būti ramūs

Mokslininkai ir entuziastai nuolatos ką nors meistrauja, kuria, daro bandymus. Vieni užsiima smagiais išradimais, kiti žalojančiais, dar kiti visuomenei naudą kuriančiais ir t.t. Išradimas, apie kurį rašau sekančiose pastraipose, nėra neįtikėtinas, tačiau visgi naudingas visuomenei, todėl jis keliasdešimčiai minučių pagavo mano dėmesį. Galbūt pagaus ir jūsų.

Mokslininkai sukūrė nepirštuotą pirštinę, kuri elektrodų sensoriaus pagalba automatiškai paverčia rankų judesius į tekstą. Michael Linderman su kolegomis paskelbė apie savo mokslinių tyrimų projekto pirmojo etapo rezultatus, kurio metu, šeši savanoriai naudodami skaitmeninį rašiklį, penkiasdešimt kartų parašė skaitmenis nuo 0 iki 9 vilkėdami prototipinę pirštinę. Pirštinė fiksavo rankų ir dilbių aštuonių raumenų aktyvumą. Kompiuteris koreliacijos būdu apdorojo duomenis iš skaitmeninio rašiklio ir pirštinės, ir pagal tam tikrus modelius išvedė juos į rašytinius simbolius.

M.Linderman’o komanda taip pat naudojo techniką, vadinamą diskriminacijos analize, kuri testavo ar gerai kompiuteris atpažįsta raumenų judėjimo modelius, atitinkančius rašytinius simbolius. Kompiuteris atpažino 63 procentus skaitmenų, pakartotų penkis kartus, ir 97 proc. skaitmenų pakartotų 35 kartus.

Kita vertus, pats „Popular science“ straipsnio autorius klausia, kiek šis naujadaras bus patogus… norint bet kur ir bet kada ką nors užsirašyti, ar tikrai patogiau bus paimti  pirštinę, ar geriau tiesiog susirasti lapą popieriaus ir tušinuką. 

Tačiau M.Linderman ir jo komanda visgi šią pirštinę sukūrė daugiau medicininiais tikslais. Jie tikisi pagelbėti nervų ar raumenų ligomis sergantiems žmonėms. Jų manymu, nauja technologija leistų daug greičiau nei dabartiniai metodai aptikti pirmuosius Alzhaimerio ar Parkinsono ligų simptomus. Mokslininkas taip pat mano, kad ši pirštinė galėtų būti naudinga, siekiant padėti pacientams iš naujo išmokti rašyti, arba sukurti rašymui skirtus protezus.

Konkurencija ir sveikos ambicijos kuria naudą visuomenei. Štai mobiliuoju telefonu greitai galima bus ne tik fotografuoti, filmuoti, naršyti, siųsti, rašyti, kalbėti, bet ir prižiūrėti sveikatą. Greitai – turiu omeny porą-keletą metų.

Greitu metu pasaulyje gali atsirasti apie 4 milijardus „mobiliųjų slaugių“. Telefonai papildyti įvairiomis papildomomis programomis gali tapti realūs pagalbininkai medicinos darbuotojams, nes duomenys apie vartotojo sveikatos būseną iškart galėtų būti perduoti gydytojui.

Šie mobilieji pagalbininkai padėtų dažniau nustatyti ligos pradžią, sumažinti apsilankymų medicinos įstaigose skaičių ir apskritai sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas, o ateityje padėtų ir suleisti vaistų injekcijas.

Dabartiniai mobilieji telefonai „Bluetooth“ pagalba jau leidžia bėgimo metu sekti širdies ritmą, taip pat įrašo nubėgtą distanciją, bėgimo greitį, vietovės, kurioje bėgioja žmogus, aukštį virš jūros lygio.

Tačiau netrukus žada, kad pasirodys telefonai galintys per „Bluetooth“  matuoti kraujo spaudimą, cukraus kiekį kraujyje ir siųsti tiesiai mobiliojo telefono savininko gydytojui. Kol kas tik vyksta bandymai, bet šios prognozės skamba visiškai realiai. Tuo labiau, kad po 2012 metų jau tikimasi žmogaus organus patikrinti automatiškai – patikros metu nereikės net nutraukti naudojimosi telefonu. Tai reiškia, jog telefone būtų implantuoti mažojo nuotolio radijo ryšio jutikliai, kurie galėtų bet kada tiesiogiai gydytojui teikti informaciją apie asmens gyvybines funkcijas. O gydytojas galėtų iškart atsiųsti pacientui tam tikras rekomendacijas. Prireikus, telefonas kaip tikra slaugė galėtų išvirkšti ir reikalingą dozę insulino ar skausmą malšinančių vaistų.

Na, skamba labai patraukliai. Kita vertus, žinant mūsų sveikatos apsaugos sistemą, tokie mobilūs pagalbininkai mums ne itin ką pagelbės jei gydytojai neturės šiuolaikinių IT priemonių ir nebus apmokyti jomis naudotis. Iš dalies man čia kvepia „sukurta specialiai JAV, bet tinka ir kitiems“. Labai tikiuosi aš klystu.

Senkant žaliavoms, kurias sukūrė ir mums parūpino motulė gamta, vis greičiau daugėjant žmonių Žemėje belieka tikėtis, kad žmonių protas, naujosios technologijos ir inovacijos užtikrins, kad ateityje mūsų gerovė bus visavertiškesnė, o gyvenimas – produktyvesnis. Be to, žmonijai reikia išspręsti klimato kaitos problemą, eliminuoti nuolatinius badmečius bei nugalėti vėžį ir kitas ligas. Livescience.com siūlo savo sudarytą reikšmingiausių žmonijai ateities technologijų dešimtuką.

10 vieta. Minties skaitytuvas. Minčių skaitymo įrenginys vis dar yra mokslininkų svajonių objektas, o melo detektoriai remiasi netiesioginėmis apgavikų nevalingai siunčiamomis užuominomis. Nors mokslininkai skanuodami smegenis jau gali atspėti, kaip elgsis žmonės tam tikrų eksperimentinių užduočių metu, ar prieš pusę minutės pastebėti, kad žmogus tuoj suklys. Yra sukurta technologija, kuria naudojant analizuojama, kaip žmogaus smegenys elgiasi įvairių specifinių užduočių metu. Kita vertus, nors mokslininkai dar neperprato smegenų kodo, bet jau senokai diskutuoja minčių privatumo užtikrinimo teisiniais klausimais.

9 vieta. Aplink pasaulį per 90 minučių. Žiulio Verno, fantasto sugebėjusio numatyti labai nemažai ateities technologijų, knygos herojus anglų džentelmenas Filijus Fogas teigė, jog aplink pasaulį galima apkeliauti per 80 dienų – ir tai atrodė neįtikėtina. O dabar mokslininkai teigia, kad aplink pasaulį aplėkti greitai nebereikės ir valandos. JAV oro pajėgos su Brazilija kuria šviesos erdvėlaivio koncepciją, paremtą lazerių technologijomis, kuri žmones įgalins tai padaryti. Netgi teigiama, kad JAV prie šių technologijų dirba labai intensyviai ir šie erdvėlaiviai gali būti išbandyti jau netrukus.

8 vieta. Dirbtinė galūnė. JAV veteranai ir visi kiti, kurie nešioja protezus, greitai galės valdyti juos lygiai taip pat lengvai, kaip valdė savo rankas ar kojas. Mikroprocesoriai įmontuoti į protezus iš anksto numatys būsimą žmogaus judesį. Šiuo metu ne tik žmonės, bet ir beždžionės jau yra smegenų signalais valdę automatinę ranką ar kitą skaitmeninį protezą.

7 vieta. Informacija apie viską. Ateityje žmogus, pavyzdžiui, parduotuvėje paims produktą ir ant jo kartoninės pakuotės išryškės informacija apie mitybą, produkto gamintoją ir pan. Palietus knygą knygyne jos puslapių paraštėse išryškės skaitytojų atsiliepimai. JAV Masačiusetso technologijų universitetas jau pristatė tokios technologijos prototipą, kurį sudarė web filmavimo kamera, projektorius ir išmanusis telefonas, leidžiantys informacijai esančiai interneto erdvėje pasiekti žmogų. Toks nešiojamas įrenginys dirbs kartu su įmontuotomis išmaniosiomis sistemomis ir veiks panašiai kaip sistema, kuri “pajutusi” įdėmų žvilgsnį “išmeta” GPS koordinates ir žemėlapį.

6 vieta. Atnaujintas kūnas. Kol kas mūsų kūnas negali atsinaujinti, tačiau ligoniai jau gali tikėtis, kad vis greičiau daugės galimybių pakeisti vieną ar kitą kūno dalį. Britų mokslininkai jau yra išauginę pirmąsias dirbtines kepenis iš kamieninių ląstelių dar 2006 m., kiti mokslininkai įrodė, kad netgi širdyje yra ląstelių, iš kurių galima atauginti šį organą.

5 vieta. Pasaulio pamaitinimas. Akivaizdu, kad tai labai sunkus uždavinys, juolab, kad jį sunkina kiekvieno atskiro alkanojo regiono politinė ir ekonominė padėtis. Tačiau mokslininkai ieško būdų, kaip apsaugoti derlių. Jie didina įvairių kviečių, ryžių ir kitų žemės ūkio kultūrų atsparumą temperatūros kaitai, sausrai ir netgi kenkėjams. Naujosios informacinės technologijos leis ūkininkams nuolat sekti kokia yra jų pasėlių būklė ir t.t. Jei žmonės nuspręs, kad tai normalu, daug ką galės išmaitinti laboratorijose išauginta mėsa. O, jeigu visa tai bus nepriimtina, kada nors galės būti panaudotos milžiniškos mokslininkų sukauptos sėklų atsargos.

4 vieta. Atliekų panaudojimas. Naujųjų technologijų pagalba tikimasi pasiekti, kad visos žmonijos atliekos būtų perdirbamos į tinkamas dar kartą naudoti. Viščiukų plunksnos ir pan. gali tapti būsimąja plastmase. O vandenyje tirpstanti plastmasė nepadarys žalos, jei žmonės ją mes į vandenyną. Deginamos atliekos jau dabar virsta kuru. Žmonija turės tapti žaliąja.

3 vieta. Visuotinė klimato kontrolė. Klimato kontrolės technologijos gali greitai tapti realybe, jeigu tiktai žmonija susitaikys su jų keliamais pašaliniais efektais. Kol kas yra idėjų į atmosferą paleisti šviesą atspindinčias daleles, kad planeta atšaltų, netgi Bilas Geitsas pateikė idėją, kaip sustabdyti ir sulėtinti uraganus įsteigiant laivyną, galintį sutramdyti kunkuliuojantį vandenynų vandenį, atšaldyti vandens paviršių, nes tai skatina audras.

2 vieta. Saulės energijos įdarbinimas. Branduolinės reakcijos lemia, kad saulė šviečia milijardus metų. Mokslininkai siekia žemėje atkurti saulėje vyksiančias reakcijas ir galiausiai pasiekti didžiausią energijos gavimo efektyvumą. Milžiniški lazeriai, galintys sufokusuoti didžiausią galią į mažą vandenilio kuro granulę gali padėti pasiekti persilaužimą šioje srityje. Yra ir alternatyvų, pavyzdžiui aukštos temperatūros plazminė sintezė ir kt. dalykai. Tačiau, kol kas tegalime spėlioti, kur nuves alternatyviosios energijos šaltinių paieška.

1 vieta. Dirbtinės smegenis. Žmonija tėra atskleidusi tik mažiausią dalį smegenų veiklos mechanizmų, tai vis dar lieka didžiąja paslaptimi, kurią saugo milijardai neuronų. Nors Blue Brain Project mokslininkai yra pasirengę sukurti dirbtines smegenis kitą dešimtmetį. Jie jau sumodeliavo dalį žiurkės smegenų panaudodami IBM superkompiuterį ir teigia, kad dirbtinės smegenų ląstelės netgi pradėjo organizuotis be žmogaus įsikišimo. Jei pasiseks, toliau analizuojant, kaip smegenys “pasigamino”, bus sukurtas modelis biomedicininiam testavimui, kartu tiriant ir žmogaus sąmonę. Vis dėlto mokslininkai perspėja, kad tai vis dėlto dar ne dirbtinis intelektas.

Benaršydamas www erdvėse stabtelėjau prie sąrašiuko – 10 amerikiečių išradimų, turėjusių didžiausią reikšmę pasaulio (technologijų) plėtrai. Sudomino, kad vardijami amerikietiški išradimai, kuriuos pateikiu ir Jūsų dėmesiui. Įdomu, ar europiečiai su viskuo sutiktų? Žinoma, autoriai apsidraudžia, prisipažindami, kad sąrašiukas sudarytas ilgai prie jo negaišus ir yra nepilnas. Taigi, galima pasiginčyti dėl kai kurių išradimų autorysčių ir dėl to, kodėl būtent šie išradimai arba naujovės įtraukti į sąrašą. Kaip ten bebūtų jame neliko vietos telefonui, nors ši naujovė pirmą kartą buvo išbandyta JAV, Bostone, nors ir škotų kilmės mokslininko Aleksandro Bell’o:

10 vieta: Elektros lemputė. Tomas Edisonas (Thomas Edison) šios idėjos nepasiėmė iš oro, bet pabaigė procesą,sukūrė dizainą, paskatino Amerikos elektros pramonės atsiradimą ir plėtrą.

9 vieta: Surinkimų linija (konvejeris). Henris Fordas, patyręs amerikietis novatorius, kardinaliai pakeitė gamybos procesą 1908 m. paleidęs automatinę automobilių surinkimo liniją. Taigi, nors JAV automobilio neišrado, tačiau padarė jį prieinamą kiekvienam amerikiečiui.

8 vieta: Tranzistorius. Elektronikos šimtmetis būtų buvęs visai netikęs be tranzistorių – puslaidininkių, kurie naudojami visur – pradedant televizoriais ir baigiant kompiuteriais. 1956 m. fizikos Nobelio premija buvo paskirta 3 amerikiečiams (William B. Schokley, John Bardeen, Walter H.Brattain) už puslaidininkių tyrimus ir tranzistoriaus afekto atradimą.

7 vieta: Ryšių palydovai. Pirmieji pasaulyje ryšių palydovai buvo sukurti ir išvystyti JAV ginkluotosiose pajėgose ir paleisti į orbitą 1958 m. Tada buvo perduota prezidento Dvaito Eizenhauerio žinia: “Dėl stebuklingų mokslo pasiekimų, mano balsas pasiekia jus iš palydovo, kuris keliauja kosminėje erdvėje”. Palydovai lėmė ryšio paslaugų pramonės bumą.

6 vieta: Magnetinis (branduolinis) rezonansas. Taikant magnetinio branduolinio rezonanso (MR) tyrimą buvo išgelbėta tūkstančiai gyvybių. MR tyrimas –  tai diagnostinė procedūra, kurią atliekant atkuriami žmogaus kūno organų atvaizdai. JAV mokslininkas Raymondas Damadian‘as pirmasis pasiūlė branduolinio magnetinio rezonanso technologiją panaudoti nustatant ligos priežastį. Pirmą kartą tai padaryta 1977 m.

5 vieta: Internetas. Neabejotinai ši technologija gimė 1960 m. pabaigoje JAV moksliniuose institutuose tobulinant karinės pramonės reikmėms skirtas technologijas. Tuomet „ARPAnet“ sujungė keturis kompiuterius Stanfordo, Santa Barbaros, Jutos ir Los Andželo universitetuose. Iš čia pasiųstas ir pirmasis elektroninis laiškas (1971 m.).

4 vieta: Lazeriai. Skaičiuojama, kad lazeriai yra vienas iš pačių praktiškiausių XX a. JAV išradimų. Lazerių panaudojimo galimybių yra labai daug, o jų sukuriama komercinė nauda – didžiulė. Pirmą kartą lazerio fenomeną pademonstravo mokslininkai Kalifornijoje HRL laboratorijoje (Hughes Research Laboratorines)

3 vieta: Žmogaus nusileidimas Mėnulyje. Nors rusai pirmieji ir nusiuntė žmogų į kosmosą, tačiau JAV NASA „Apollo“ programa pradėta 1960 m., kurios išdavoje 1969 m. žmogus nusileido Mėnulyje, tikrai užgniaužė kvapą visai žmonijai. Imponuoja ir toks trumpas laikotarpis, praėjęs nuo idėjos iki jos realizavimo.

2 vieta: Atominė bomba. 1945 m. Naujojoje Meksikoje JAV pirmą kartą išbandė atominę bombą. Prie jos sukūrimo prisidėjo emigrantai mokslininkai, kai kurie jų buvo išsigelbėję nuo Trečiojo reicho persekiojimų. Atominė bomba smarkiai pakoregavo žmonijos norus kariauti.

1 vieta: Sugebėjimas skraidyti. 1903 m. broliai Raitai (Orville ir Wilbur Wright) iš Ohajo pakilo ir 12 sekundžių skrido sunkesniu už orą ir, galima sakyti, valdomu skraidymo aparatu. Prasidėjo aeronautikos era.

Mokslininkai iš Oksfordo teigia sukūrę naujo tipo materiją, kuri yra beveik permatoma veikiant didelei ultravioletinei radiacijai. Anksčiau vykusių eksperimentų metu taip pat buvo pavykę sukurti keistų pavidalų medžiagų, bet jos, kaip ir ši, egzistavo tik trumpą laiką.  

Norėdami sukurti naują, dar labiau egzotišką materiją, mokslininkai trumpu lazerio impulsu atskyrė aliuminio daleles nesuardydami bendros metalo struktūros, kas leido sukurti niekam anksčiau nematytą, visiškai naujos tipo medžiagą – permatomą aliuminį. Taigi prie normalios būsenos medžiagų sąrašo, kurį sudaro kietos, skystos, dujų pavidalo ir plazminės (pastaroji, skambanti kiek egzotiškiau,  yra paprasčiausios perkaitintos dujos), galima prirašyti ir permatomą medžiagos tipą.

Kaip teigia, Oxfordo universiteto profesorius Justin Wark, skaidrus aliuminis yra tik pradžia. Jo teigimu, šio tipo materijos savybės yra tinkamos didžiųjų planetų viduje esančioms sąlygoms. Todėl analizuodami šią sąsają ir kurdami mažąsias žvaigždes naudodami stiprius lazerių impulsus, grupelė tyrinėtojų tikisi geriau suvokti šiuos procesus.

Atradimas buvo įvykdytas naudojant didelio galingumo sinchrotrono spinduliuotės generatorių, vadinamą FLASH lazeriu, veikiančiu Hamburge, Vokietijoje. Jis kuria labai trumpus minkštųjų rentgeno šviesos impulsus, kurių kiekvienas yra stipresnis nei jėgainės, teikiančios energiją visam miestui, galingumas.

Eksperimento metu visa energija buvo sutelkta į tašką, kurio skersmuo buvo mažesnis nei dvidešimtoji plauko storio dalis. Tokiai įtampai veikiant  aliuminis tapo skaidrus.

Nors nematomas poveikis truko tik labai trumpą laikotarpį – 40 femtosekundžių – tai vis tiek parodo, kad naudojant labai didelės galios rentgeno šaltinį galima sukurti naujo tipo materiją. Kaip sako pats mokslininkas J.Wark, šios naujos materijos gavimas toks pat neįtikėtinas, kaip kad rastume, jog šviesos pagalba šviną galima paversti auksu.

Kuo toliau, tuo aiškiau, kad mokslui darosi sunku vienareikšmiškai atsakyti į klausimus apie įvairiausius poveikius.  Kelis dešimtmečius diskutuojam apie elektromagnetinių bangų veikimo pasekmes, pastaruoju metu įsisiūbuoja genetiškai modifikuotų produktų ir organizmų naudos ir žalos diskusija. Ir štai naujausias pavyzdys, kuris rodo, kad natūrali sintetinių medžiagų maiste baimė taip pat pagrįsta nežinojimu, kaip tos medžiagos veikia. Kitą vertus, nėra ko stebėtis, nes mokslininkai taip pat nelabai žino ir tik dabar atranda.

Taigi, po tyrimo su laboratoriniais peliukais paaiškėjo, jog ryškiai mėlyni maistiniai dažai, kuriais dažomi saldainiukai „M&M‘s“ ar sportininkų gėrimas „Gatorade“ (daugelis, pamatę tokios spalvos maisto produktą iškart reaguoja vienodai: „fui, chemija“), gali būti naudojami stuburo traumoms gydyti.

Bandomosios pelės prieš penkerius metus dalyvavo labai svarbiame eksperimente siekiant rasti būdą padėti stuburo traumas patyrusiems ligoniams, kurio šią savaitę paskelbti tyrimo rezultatai visai gerai nuteikia.

Peliukams, kurie turėjo nugaros smegenų traumas, buvo sušvirkšta briliantinio mėlio (BBG) nuo kurio jie vėl galėjo vaikščioti. Vienintelis šalutinis poveikis, kurį nustatė „Rochester“ universiteto medicinos centro mokslininkai – kuriam laikui gydytų pelių galūnės ir akys tapo mėlynos (nežinau kaip kitiems, bet man taip net gražiau).

Vaistas, žinomas kaip ATP, kuris būdavo leidžiamas į stuburo smegenis iškart po traumos, galėdavo padaryti dar daugiau žalos, nes jis naikindavo ir aplink sužalotą vietą esančias sveikas ląsteles. Oksiduotas ATP davė geresnių rezultatų, bet vis  tiek turėjo stiprų pašalinį poveikį.

Tuo tarpu tyrimai su BBG parodė, jog jo sušvirkštus į veną iškart po traumos, t.y., praėjus keliolikai minučių – peliukai šlubuodami, bet ėjo. Kuriems nebuvo duota ši injekcija – judėjimo galimybė neatsistatė.

Aišku dar reikės ne vieno tyrimo, kol bus leista atlikti bandymus su žmonėmis, tačiau geras startas jau duotas.

Vandenilis yra vienas labiausiai paplitusių elementų Žemėje, tačiau jį gryną sudėtinga saugoti, nes tam reikia nuolat palaikyti aukštą spaudimą ir žemą temperatūrą. Todėl šių ypatingų sąlygų sukūrimas kainuoja nemažai papildomų lėšų. Tačiau mokslininkai įnirtingai ieškodami savaime atsinaujinančių energijos šaltinių, sugalvojo, jog vandenilį galima išskirti iš šlapimo.

Kaip teigia Ohajo universiteto profesorius Gerardine Botte, šlapimo pagrindą sudaro karbamidas arba kitaip tariant šlapalas, į kurio sudėtį įeina azotas ir vandenilis. Atskiriant vandenilį nuo azoto sunaudojama beveik 33 su puse karto mažiau elektros energijos nei atskiriant vandenilį ir deguonį.

Profesorius teigimu, procesas itin paprastas. Tereikia panardinti nikeliuotą elektrodą į šlapimą, paleisti elektros srovę, ir vandenilis yra. Nors ši idėja dar tik bandymų fazėje, tačiau jau prognozuojama, kad šlapimu galės būti varoma mašina, namai aprūpinami elektros energija, šlapimas naudojamas elektros prietaisams. O tai, kaip rašoma straipsnyje, virsti tikrove, gali jau už pusės metų.

Įdomu tik ar automobilius šlapimu galima bus papildyti patiems, ar reikės naudotis specializuotomis kolonėlėmis. Kita vertus, pusė metų skamba kažkaip neįtikinamai.

Pasakysite, kad Lietuvoje 4 kartos (4G) mobilusis ryšys jau veikia (bent jau taip reklamuojasi mobiliojo interneto tiekėjai „Mezon“), tačiau pirmoji komercinė 4 kartos ryšio bazinė stotis išbandyta Stokholme tik gegužės pabaigoje. „Ericsson“ sukurtą bazinę stotį išbandė didžiausia Švedijos telekomunikacijų bendrovė „TeliaSonera“. „Telia“, kartu su JAV „Verizon“, yra viena iš nedaugelio mobiliojo ryšių operatorių,  paskelbusių apie ketinimus kurti 4G tinklą, sukurtą LTE (Long Term Evolution) technologijos pagrindu. Jau pats pavadinimas sako, kad tai bus tiesiog gerokai patobulinta 3G įranga, o visas smagumas slypės informacijos perdavimo greičiuose.

Nors „Telia“ skelbia prijungusi 4G stotį prie IP tinklo, komerciniais tikslais jis negalės būti naudojamas iki 2010 metų kol bus pradėti gaminti specialūs modemai. Tokios pat žinios ir iš „Verizon“. Na, bet verta laukti, žinant, jog šis ryšys bus 10 kartų spartesnis nei dabartinio mobilaus 3G tinklo. Tai yra nuo dabartinių 6-10 megabitų pereisime prie 60-100 Mbps. Kita vertus, tai tikrai ne riba.

„Verizon“ planuoja iki 2015 metų 4G įdiegti visose JAV  valstijose. O toje pačioje Švedijoje norvegų „Telenor“ – „TeliaSonera“ konkurentas – jau suka kritikos sulaukusią reklamą, kurioje skelbiasi, kad jų 4G technologijos tinklas apims 99 proc. Švedijos namų ūkių, ir jų ryšys bus 80-150 Mbps. Šiuos pažadus Švedijos radijo technologas Jens Zander vadina nerealiais. „Telenor“ reklama prasidėjo savaitę prieš tai kai Švedijoje buvo priimtas bendras sutarimas, jog bus skelbiami tik maksimalūs realūs interneto greičiai, o ne maksimalūs teoriški skaičiai, kurie gali klaidinti vartotojus. Apskritai, telekomunikacijų ekspertai pradeda kalbėti apie tai, kad „kartų“ karas yra nenaudingas pačiai industrijai, nes dar nespėjus atsipirkti didžiulėms investicijoms į ankstesnės kartos mobiliojo ryšio infrastruktūrą, pinigai kišami į naujoves. Na, man, kaip vartotojui, tokia įvykių eiga visai patinka.

Beje, „Verizon“ ryšys skirsis tuo, jog 4G technologijai bus naudojamas 700 MHz bangų spektras. Jis leis vienai bazinei stočiai aprėpti beveik penkis kartus didesnį plotą nei švediškas ryšys, kuris veikia 3.6 GHz spektro bangų ruože. Taigi, bent jau teoriškai, amerikiečiams infrastruktūra kainuos gerokai pigiau.

Kažkaip nunyko žinios apie Didįjį Hadronų Kolaiderį (DHK), ar ne? Man irgi atrodė, kad tai bus didžiausias žmonijos mokslinis eksperimentas, pradžia daug žadėjo, o po to viskas  atsidūrė kažkur naujienų skilčių užkaboriuose, kol vieną dieną informacija dingo apskritai. Pasidomėjau ir paaiškėjo, kad projekto dalyviai yra suinteresuoti, kad kolaideris visuomenėje nebūtų užmirštas.

Neseniai pasirodžiusio filmo „Angelai ir demonai“ siužete buvo įpinta CERN sukurta antimaterija. Pagrindinis herojus bando išgelbėti Vatikaną nuo sunaikinimo, kuriam įvykdyti pasitelkta CERN antimedžiaga. Tam filmo kūrėjai bendradarbiavo su CERN siekdami viską perteikti kuo tikroviškiau. Tuo tarpu mokslininkai tuo pačiu pareklamuoja DHK.

Beveik tuo pat metu kai pasirodė filmas, buvo sukurtas ir tinklapis, kuriame publikuojami straipsniai apie antimateriją, pateikiami atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus, patalpintos nuotraukos iš filmo herojų ir kūrėjų susitikimo su CERN. Be to, Tomas Hanks‘as, filmo pagrindinio vaidmens atlikėjas, sutiko dalyvauti antrame kolaiderio paleidime.

Vaikams irgi skirtas dėmesys. Jiems kovo mėnesį sukurtas animacinis  tinklapis „Cernland“, kur galima nukeliauti į kolaiderį, sužinoti kokiu būdu vykdomas eksperimentas, kokie greitintuvo dalių pavadinimai ir t.t. Beje, tai puiki kolaiderio veikimo parodomoji versija, kuri galėtų būti naudinga ir suaugusiems. CERN apie save pasakoja ne tik specialiuose tinklapiuose, CERN naujienlaiškyje, bet ir Twitter, Youtube.

Kolaiderio avarija, apie kurią jau rašiau anksčiau, iš tikrųjų sukėlė nemažai problemų eksperimento vykdytojams. Norėdami tiksliai sužinoti, kas tuomet įvyko, mokslininkai turėjo išardyti dalį 100 metrų gylyje esančio tunelio. Tai nebuvo taip paprasta, nes jame yra pastoviai palaikoma -271,3 laipsnių pagal Celsijų temperatūra. Norint išmontuoti pažeistą skyrių, reikėjo padidinti temperatūrą iki kambario temperatūros lygio ir tik tada imtis montavimo darbų.

Gruodžio mėnesį buvo gauti rezultatai, jog avarija, kuri buvo įvertinta 26 mln. dolerių,  įvyko dėl dviejų magnetų netinkamo kontakto. Taigi reikėjo ne tik pašalinti neigiamus padarinius, bet ir pakeisti magnetus kitais. Iš viso buvo išimti 53 magnetai.  16 iš jų, kurie nebuvo labai pažeisti, pataisyti ir įmontuoti atgal, kiti pakeisti naujais. Remontas buvo suplanuotas iki 2 mėnesių, bet vėliau prailgintas iki 6. Balandį buvo įmontuotas paskutinis naujas magnetas.

Na, bet svarbu, jog dalelių greitintuvas ne tik taisomas, bet jau kalbama ir apie būsimąjį bandymą spalio mėnesį. Tebeplanuojama atlikti protonų eksperimentą, kurio metu greitintuve susidūrus priešingomis kryptimis lekiančių protonų pluoštams, bus užfiksuotas Higgso bozonas – viena labiausiai dominančių elementariųjų dalelių. Kažkaip net nebesitiki.