Fizika namų šeimininkėms

Elektra varomos mašinos mums jau nebe naujiena, turime tokių riedančių ir Lietuvos keliais. O štai Šiaurės Amerikos įmonė „Norfolk Southern“ kartu su energetikos departamentu pristatė pirmą elektrinį traukinį.

Skaičiai man patinka: 1500 arklio jėgų traukinys, pakrautas lygiai tiek, kiek tradicinis, su kartą įkrautomis tūkstančiu 12 voltų baterijomis, gali važiuoti 24 valandas. Baterijų įkrovimas trunka apie dvi valandas, o kalibruoti reikia kartą per savaitę.

Pagal NS 999 modelį kūrusios įmonės apskaičiavimus, elektra varomą lokomotyvą sukurti reikia ne daugiau lėšų nei tradiciniam, tad kliūčių pereiti prie modernių, aplinkai draugiškų traukinių kaip ir neturėtų būti.

Aš visomis keturiomis už naujoves, o šis  naujadaras atrodo logiškas ir reikalingas tiek aplinkosaugine, tiek moksline prasme.

Žinodamas mano domėjimąsi elektromagnetinio spinduliavimo poveikio tyrimais ir procesų nušvietimu žiniasklaidoje, vienas pažįstamas persiuntė nuotrauką iš Graikijai priklausančios Korfu salos. Be paaiškinimų nesupratau, po paaiškinimų vis tiek likau apstulbęs. Šitas antenų miškas pasodintas ant aukščiausio saloje esančio kalno. Didysis bokštas styro viduramžius menančio vienuolyno kieme, o visos likusios antenos įrengtos šalia vienuolyno tvoros. Esu technologijų gerbėjas, tačiau estetiniu požiūriu visa tai atrodo klaikiai.

Kitas požiūris – psichologinis-medicininis. Turint galvoje aistras, verdančias dėl kiekvienos nekaltos antenos Lietuvoje, Graikijos vienuoliai:

a. Neskaito lietuviškų laikraščių;

b. Netiki elektromagnetinės spinduliuotės pavojais;

c. Tiki, kad Dievas juos apsaugos. 

Atsakymo aš nežinau.

Lietuva savo energetinę nepriklausomybę ketina didinti statydama naują atominę elektrinę, kurios visas technologijas ir branduolinį kurą pirks iš užsienio. Tuo tarpu jokių problemų dėl naftotiekio „Družba“ neturinčios Jungtinės Valstijos per dešimt metų „švarios“ energijos šaltinių plėtrai ketina skirti 150 mlrd. dolerių. Žinoma, pagrindinė priežastis yra mėginimas žaisti pagal aplinkosaugos mados taisykles, tačiau JAV vyriausybė akcentuoja ir mėginimą užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo naftininkų ir dujininkų iš kitų valstybių.

Dar šių metų liepą „žaliosios“ politikos lyderis Alas Gore’as ambicingai pareiškė, kad amerikiečiai jau po dešimties metų gali visą jiems reikalingą elektros energiją gauti iš saulės, vėjo ar dar kurio nors kito alternatyvaus šaltinio. A.Gore’o pareiškimas buvo sutiktas skeptiškai, nors tas ir tikino, kad tikslas yra realus. 

Europos atsinaujinančios energijos taryba ir organizacija „Greenpeace“ neseniai išplatino savo „Energijos [R]evoliucijos ataskaitą“ (Energy [R]evolution Report), kurioje teigiama, kad energija iš atsinaujinančių šaltinių išstums įprastinę gavybą tik per 80 metų, o gal ir dar vėliau.

Šiame raporte remiamasi atsinaujinančios energijos srityje jau dirbančių mokslininkų ir verslininkų vertinimais ir atsižvelgiant į pasaulines ekonomikos plėtros tendencijas.

Ir šalių laukia nelengvas uždavinys, nes didėjant energijos poreikiui neišvengiamai griežtės reikalavimai anglies dvideginio taršai. Vienintelis variantas – bendradarbiauti visoms suinteresuotoms pusėms.

O čia tai, ką [R]evoliucionieriai planuoja artimiausiais metais:

2009:

Visuose naujai statomuose namuose Vokietijoje įrengiamos atsinaujinančių šaltinių šildymo sistemos.

2010:

Kioto protokolą pasirašiusiose valstybėse šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas į atmosferą sumažėja 5,2 proc., palyginti su 1990 metais.  

20 procentų elektros energijos Kalifornijoje gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.

2012:

Londono Olimpinės žaidynės: be atliekų, mažai anglies dvideginio.

2014:

JAV nebeparduodamos kaitinamosios elektros lemputės.  

2018:

100 proc. JAV elektros energijos pagaminama iš saulės, vandens ir kitų atsinaujinančių šaltinių.  

Biokuro, saulės ir vėjo energijos bei kuro elementų suvartojimas per dešimt metų padidėja keturis kartus ir siekia 255 mlrd. dolerių.  

2020:

Visi nauji automobiliai yra hibridiniai.  

JAV automobilių parko kuro sąnaudų vidurkis siekia apie 6 litrus šimtui kilometrų.  

20 procentų energijos Europoje yra iš atsinaujinančių šaltinių. Kinijoje šis rodiklis siekia 15 proc.  

Švedija nebeperka naftos. Visiškai.  

2022:

Biokuro per metus Amerikoje parduodama apie 100 mlrd. litrų. Šiuo metu – apie 15 mlrd. litrų.  

2025:

25 proc. Amerikos elektros energijos pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių.  

2030:

Palyginti su 2005-aisiais, pasaulis sunaudoja 50 procentų daugiau energijos.

Visi nauji JAV valstybės pastatai neteršia atmosferos anglies dvideginiu..

Penktadalis JAV elektros pagaminama vėjo jėgainėse.

Ketvirtadalis Amerikos darbininkų algas gauna aplinkai nekenkiančiose įmonėse ir organizacijose.

Atsinaujinančių šaltinių energetikos sektoriuje sukurta 20 milijonų naujų darbo vietų.  

2050:

50 procentų pasaulio energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.  

2090:

100 procentų pasaulio energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.

Galima spėti, kad šis scenarijus yra gan optimistinis, bet tendencijos aiškios.

Galvos odą stimuliuojant elektros impulsais, po ja esantys motorinių funkcijų valdymo smegenų centrai gali sužadinti mumyse slypinčius gebėjimus. „Scientific Blogging“ portale pasirodžiusiame įraše vėl skamba šventvagystė (na, kai kurių Lietuvos visuomenės veikėjų ir mokslo davatkų požiūriu) – smegenų veikimas elektros impulsais GALI būti naudingas. „BMC Neuroscience“ žurnale pasirodžiusiame straipsnyje aprašomas eksperimentas, kuris parodė, jog išorinis smegenų centrų veikimas elektra, moksliškai pavadintas „Transcranial direct current stimulation“ (tDCS), gali pagerinti galimybes naudoti ne dominuojančią ranką, gerokai palengvinti asmens ranka atliekamus veiksmus. Kitaip tariant, jei esate dešiniarankis, elektros impulsai gali padėti efektyviau naudotis kaire ranka. 

Mokslininkai iš JAV šešiolikai savanorių tDCS metodu elektros impulsais stimuliavo abi ar vieną smegenų pusrutulį, o daliai savanorių nedarė nieko – tik apsimetė, jog jungia laidelius ir paleidžia srovę. Savanoriai turėjo pirštu spaudyti atitinkamus klavišus, kai kompiuterio monitoriuje pasirodydavo koks nors skaičius.

Rezultatas nustebino. Bandomieji, kuriems buvo stimuliuojami abu smegenų pusrutuliai, savo įprastus rezultatus vidutiniškai pagerino net 24 proc. Stimuliuojant vieną pusrutulį, rezultatas gerėjo 16, o tiems, kuriems buvo taikoma vaidyba, rezultatas gerėjo 12 proc. (tai dar kartą įrodo, kaip stipriai mus veikia mūsų įsitikinimai).

Tiesa, medikai pašykštėjo nurodyti tikslesnius techninius eksperimentų duomenis, pažymėdami tik tai, kad prie pacientų galvos odos būdavo tvirtinami elektrodai ir leidžiama silpna elektros srovė. Įdomu ir tai, kad teigiamo krūvio elektrodai sužadindavo smegenų audinius stipriau nei neigiamo.

Jokio neigiamo poveikio smegenims nei eksperimento metu, nei po jo mokslininkai neužfiksavo. Pasak jų, tDCS metodiką bus galima taikyti tiriant naujus pacientų, atsigaunančių po insulto, gydymo metodus.