Fizika namų šeimininkėms

Benaršydamas www erdvėse stabtelėjau prie sąrašiuko – 10 amerikiečių išradimų, turėjusių didžiausią reikšmę pasaulio (technologijų) plėtrai. Sudomino, kad vardijami amerikietiški išradimai, kuriuos pateikiu ir Jūsų dėmesiui. Įdomu, ar europiečiai su viskuo sutiktų? Žinoma, autoriai apsidraudžia, prisipažindami, kad sąrašiukas sudarytas ilgai prie jo negaišus ir yra nepilnas. Taigi, galima pasiginčyti dėl kai kurių išradimų autorysčių ir dėl to, kodėl būtent šie išradimai arba naujovės įtraukti į sąrašą. Kaip ten bebūtų jame neliko vietos telefonui, nors ši naujovė pirmą kartą buvo išbandyta JAV, Bostone, nors ir škotų kilmės mokslininko Aleksandro Bell’o:

10 vieta: Elektros lemputė. Tomas Edisonas (Thomas Edison) šios idėjos nepasiėmė iš oro, bet pabaigė procesą,sukūrė dizainą, paskatino Amerikos elektros pramonės atsiradimą ir plėtrą.

9 vieta: Surinkimų linija (konvejeris). Henris Fordas, patyręs amerikietis novatorius, kardinaliai pakeitė gamybos procesą 1908 m. paleidęs automatinę automobilių surinkimo liniją. Taigi, nors JAV automobilio neišrado, tačiau padarė jį prieinamą kiekvienam amerikiečiui.

8 vieta: Tranzistorius. Elektronikos šimtmetis būtų buvęs visai netikęs be tranzistorių – puslaidininkių, kurie naudojami visur – pradedant televizoriais ir baigiant kompiuteriais. 1956 m. fizikos Nobelio premija buvo paskirta 3 amerikiečiams (William B. Schokley, John Bardeen, Walter H.Brattain) už puslaidininkių tyrimus ir tranzistoriaus afekto atradimą.

7 vieta: Ryšių palydovai. Pirmieji pasaulyje ryšių palydovai buvo sukurti ir išvystyti JAV ginkluotosiose pajėgose ir paleisti į orbitą 1958 m. Tada buvo perduota prezidento Dvaito Eizenhauerio žinia: “Dėl stebuklingų mokslo pasiekimų, mano balsas pasiekia jus iš palydovo, kuris keliauja kosminėje erdvėje”. Palydovai lėmė ryšio paslaugų pramonės bumą.

6 vieta: Magnetinis (branduolinis) rezonansas. Taikant magnetinio branduolinio rezonanso (MR) tyrimą buvo išgelbėta tūkstančiai gyvybių. MR tyrimas –  tai diagnostinė procedūra, kurią atliekant atkuriami žmogaus kūno organų atvaizdai. JAV mokslininkas Raymondas Damadian‘as pirmasis pasiūlė branduolinio magnetinio rezonanso technologiją panaudoti nustatant ligos priežastį. Pirmą kartą tai padaryta 1977 m.

5 vieta: Internetas. Neabejotinai ši technologija gimė 1960 m. pabaigoje JAV moksliniuose institutuose tobulinant karinės pramonės reikmėms skirtas technologijas. Tuomet „ARPAnet“ sujungė keturis kompiuterius Stanfordo, Santa Barbaros, Jutos ir Los Andželo universitetuose. Iš čia pasiųstas ir pirmasis elektroninis laiškas (1971 m.).

4 vieta: Lazeriai. Skaičiuojama, kad lazeriai yra vienas iš pačių praktiškiausių XX a. JAV išradimų. Lazerių panaudojimo galimybių yra labai daug, o jų sukuriama komercinė nauda – didžiulė. Pirmą kartą lazerio fenomeną pademonstravo mokslininkai Kalifornijoje HRL laboratorijoje (Hughes Research Laboratorines)

3 vieta: Žmogaus nusileidimas Mėnulyje. Nors rusai pirmieji ir nusiuntė žmogų į kosmosą, tačiau JAV NASA „Apollo“ programa pradėta 1960 m., kurios išdavoje 1969 m. žmogus nusileido Mėnulyje, tikrai užgniaužė kvapą visai žmonijai. Imponuoja ir toks trumpas laikotarpis, praėjęs nuo idėjos iki jos realizavimo.

2 vieta: Atominė bomba. 1945 m. Naujojoje Meksikoje JAV pirmą kartą išbandė atominę bombą. Prie jos sukūrimo prisidėjo emigrantai mokslininkai, kai kurie jų buvo išsigelbėję nuo Trečiojo reicho persekiojimų. Atominė bomba smarkiai pakoregavo žmonijos norus kariauti.

1 vieta: Sugebėjimas skraidyti. 1903 m. broliai Raitai (Orville ir Wilbur Wright) iš Ohajo pakilo ir 12 sekundžių skrido sunkesniu už orą ir, galima sakyti, valdomu skraidymo aparatu. Prasidėjo aeronautikos era.

Lietuva savo energetinę nepriklausomybę ketina didinti statydama naują atominę elektrinę, kurios visas technologijas ir branduolinį kurą pirks iš užsienio. Tuo tarpu jokių problemų dėl naftotiekio „Družba“ neturinčios Jungtinės Valstijos per dešimt metų „švarios“ energijos šaltinių plėtrai ketina skirti 150 mlrd. dolerių. Žinoma, pagrindinė priežastis yra mėginimas žaisti pagal aplinkosaugos mados taisykles, tačiau JAV vyriausybė akcentuoja ir mėginimą užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo naftininkų ir dujininkų iš kitų valstybių.

Dar šių metų liepą „žaliosios“ politikos lyderis Alas Gore’as ambicingai pareiškė, kad amerikiečiai jau po dešimties metų gali visą jiems reikalingą elektros energiją gauti iš saulės, vėjo ar dar kurio nors kito alternatyvaus šaltinio. A.Gore’o pareiškimas buvo sutiktas skeptiškai, nors tas ir tikino, kad tikslas yra realus. 

Europos atsinaujinančios energijos taryba ir organizacija „Greenpeace“ neseniai išplatino savo „Energijos [R]evoliucijos ataskaitą“ (Energy [R]evolution Report), kurioje teigiama, kad energija iš atsinaujinančių šaltinių išstums įprastinę gavybą tik per 80 metų, o gal ir dar vėliau.

Šiame raporte remiamasi atsinaujinančios energijos srityje jau dirbančių mokslininkų ir verslininkų vertinimais ir atsižvelgiant į pasaulines ekonomikos plėtros tendencijas.

Ir šalių laukia nelengvas uždavinys, nes didėjant energijos poreikiui neišvengiamai griežtės reikalavimai anglies dvideginio taršai. Vienintelis variantas – bendradarbiauti visoms suinteresuotoms pusėms.

O čia tai, ką [R]evoliucionieriai planuoja artimiausiais metais:

2009:

Visuose naujai statomuose namuose Vokietijoje įrengiamos atsinaujinančių šaltinių šildymo sistemos.

2010:

Kioto protokolą pasirašiusiose valstybėse šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas į atmosferą sumažėja 5,2 proc., palyginti su 1990 metais.  

20 procentų elektros energijos Kalifornijoje gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.

2012:

Londono Olimpinės žaidynės: be atliekų, mažai anglies dvideginio.

2014:

JAV nebeparduodamos kaitinamosios elektros lemputės.  

2018:

100 proc. JAV elektros energijos pagaminama iš saulės, vandens ir kitų atsinaujinančių šaltinių.  

Biokuro, saulės ir vėjo energijos bei kuro elementų suvartojimas per dešimt metų padidėja keturis kartus ir siekia 255 mlrd. dolerių.  

2020:

Visi nauji automobiliai yra hibridiniai.  

JAV automobilių parko kuro sąnaudų vidurkis siekia apie 6 litrus šimtui kilometrų.  

20 procentų energijos Europoje yra iš atsinaujinančių šaltinių. Kinijoje šis rodiklis siekia 15 proc.  

Švedija nebeperka naftos. Visiškai.  

2022:

Biokuro per metus Amerikoje parduodama apie 100 mlrd. litrų. Šiuo metu – apie 15 mlrd. litrų.  

2025:

25 proc. Amerikos elektros energijos pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių.  

2030:

Palyginti su 2005-aisiais, pasaulis sunaudoja 50 procentų daugiau energijos.

Visi nauji JAV valstybės pastatai neteršia atmosferos anglies dvideginiu..

Penktadalis JAV elektros pagaminama vėjo jėgainėse.

Ketvirtadalis Amerikos darbininkų algas gauna aplinkai nekenkiančiose įmonėse ir organizacijose.

Atsinaujinančių šaltinių energetikos sektoriuje sukurta 20 milijonų naujų darbo vietų.  

2050:

50 procentų pasaulio energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.  

2090:

100 procentų pasaulio energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.

Galima spėti, kad šis scenarijus yra gan optimistinis, bet tendencijos aiškios.

Net ir fizikai girdėjo apie vadinamąjį Amerikos ekonomikos gelbėjimo planą, kurio vertė siekia 700 mlrd. dolerių. Toli nuo ekonomikos esantiems žmonėms sunku suvokti, ką šis skaičius reiškia. Man aišku tik tiek, kad JAV vyriausybė tiek pinigų rengiasi išdalinti prasilošusiems bankams, o štai livescience.com mėgina rasti palyginimų.

Taigi, 700 000 000 000 dolerių yra didžiulė krūva pinigų, tas aišku.  Netgi didelius skaičius įpratusiems vartalioti astrofizikams tai yra labai daug, nes 2009 metų Amerikos kosmoso agentūros NASA metinis biudžetas siekia 17,6 mlrd. dolerių, t.y. vos 2,5 proc. pagalbos paketo. Mokslininkai primena, kad NASA kitąmet planuoja keletą misijų į kosmosą, didelius kosminių teleskopų projektus, robotus Marse ir labai daug pinigų skiria kosmoso tyrimų populiarinimui.

JAV Nacionalinis mokslo fondas (NSF) disponuoja 6,06 mlrd. dolerių metiniu biudžetu. Iš jo remiami astronomijos, chemijos, medžiagotyros, kompiuterijos, inžinerijos, nanotechnologijų, fizikos ir dar kelių mokslinių disciplinų tyrimai 1900 universitetų Amerikoje.

Taigi, mokslas yra silpnas konkurentas bankų gelbėjimo planui. Imkimės karo reikalų. Čia skaičiai panašesni. Nuo 2003 iki 2009 metų, Amerikos Kongresas patvirtino 606 milijardų dolerių biudžetus karinėms operacijoms Irake. Praėjusių metų JAV gynybos biudžetas siekė 481,4 mlrd. dolerių.

JAV socialinio draudimo biudžetas per metus siekia 608 mlrd. dolerių. Lietuvos valstybės biudžetas pernai siekė apie 14 milijardų dolerių, o šalies bendrasis vidaus produktas viršijo 60 milijardų, t.y. kiek mažiau nei 10 proc. paramos paketo. Ups!

Beje, kiekvienam JAV gyventojui tenkanti paramos paketo dalis siekia 2300 dolerių. Jei kiekvienas amerikietis, įskaitant ir kūdikius, kasdien sumokėtų vieną dolerį, prireiktų net šešerių metų gelbėjimo kasai pripildyti.

Štai tokia įdomioji aritmetika. Tikiuosi, kad Lietuvoje panašių skaičiavimų neprireiks.