Marsaeigis pagaliau kažką kepa

Vienas seniausių mokslininkų bendruomenėje egzistuojančių mitų – gyvybė Marse. Prisipažinsiu, kad ir man norisi, kad naujausia ekspedicija ir nelaimėlis aparatas „Phoenix Mars Lander“ nors kažką ten rastų. Pagaliau „Phoenix“, daugiau negu dvi savaites besiskeryčiojantis Marse, pagaliau pašovė į krosnį planetos grunto mėginius. Raudonąją planetą tyrinėjantis amerikiečių įrenginys ilgai kapanojosi Marso dulkėse, gedo, neveikė kaip pridera, kol pagaliau roboto rankai-manipuliatoriui pavyko užgriebti pakankamą kiekį paviršiaus grunto ir po ilgų kančių pripildyti vieną iš aštuonių spektro analizės aparatų, mokslininkų žargonu vadinamų krosnimis.

 

Aparatas lėtai kaitins grunto pavyzdžius iki 1000 laipsnių Celsijaus temperatūros, kol šie virs dujomis. Dujų analizė parodys, ar grunte esama organinių medžiagų molekulių, rodančių, jog planetoje galėjo egzistuoti gyvybė. Daug mažesnę porciją Marso dulkių ketinama ištirti aparate esančiu tyrimų prietaisu MECA.

 

Titaniškos NASA ir šiame projekte dalyvaujančių JAV ir Europos universitetų mokslininkų pastangos vertos pagarbos, tačiau man rodos, kad mokslininkų entuziazmas gerokai išblėso. Nuolat pasikartojančios roboto techninės problemos aiškiai atsispindi NASA platinamuose pranešimuose, o pirmųjų dienų įtarimai dėl paviršiuje pastebėtos medžiagos, labai primenančios ledą, atrodo, nepasitvirtino. Apskritai, apie ledą jau niekas nebekalba.

 

Mitas apie mobilųjį telefoną. Sugriautas!

Genialieji mitų griovėjai - „Mythbusters“ man priminė vieną gana seną legendą apie mobiliuosius telefonus:
ar kalbant telefonu ir pilantis degalus galima sukelti sprogimą?

Atrodo - kas per klausimas(?!) – žinoma, kad ne! Tačiau kodėl tada ženklai degalinėse perspėja, kad nevalia naudotis mobiliuoju telefonu degalinėse? Bent jau tokiais įspėjamaisiais ženklais prieš maždaug 10 metų klientus įspėjo pasaulinis „Shell“ degalinių tinklas. Jų teigimu, pora avarijų degalinėse įvyko būtent nuo mobiliojo telefono sukeltos kibirkšties.

Esmė ta, kad benzino sprogimą gali sukelti 250 laipsnių Celsijaus elektrostatinis krūvis nuo jūsų megztuko, bet ne mobiliojo ryšio bangos. Jos paprasčiausiai nesukelia kibirkšties ir neįkaitina paties aparato iki tokios temperatūros, nuo kurios užsidegtų benzino dujos.
Kita vertus, jei telefonas kaista iki užsiliepsnojimo, pasisaugoti turėtum pats.

Mythbusters metodas:

Bandymas atliktas prie pat atvirų benzino dujų su:
mobiliuoju telefonu pokalbio režime. Nepasiteisino. Niekas neužsidegė.
leidžiant elektrostatinį krūvį nuo uždengto stiklainio. Benzinas užsidegė.

Aš siūlyčiau tyrimą atlikti benzino dujų pilnoje kameroje. Efektas būtų aiškesnis, nors nuo telefono vis tiek neužsidegtų.

Mythbusters išvada:

A properly-working cell phone poses almost no danger of igniting gasoline, even when surrounded by gasoline vapor with the optimum fuel-air mix for ignition. The actual risk comes from an electrostatic discharge between a charged driver and the car, often a result of continually getting into and out of the vehicle.

Jei dar įdomu – pažiūrėkite, kokie amerikiečių komentarai prie šios MB serijos.

10 populiariausių mirties priežasčių

Panaršęs informacijos apie populiariausias mirtinas ligas, suradau Amerikos populiariausių ligų ir mirties atvejų dešimtuką .

Pasirodo, giltinių atėjimo dažnumo reitinguose karaliauja širdies yda. Iš paskos seka vėžys, širdies smūgis trečias, chroniškos kvėpavimo takų ligos – penktoje dešimtuko vietoje, nelaimingi atsitikimai ir avarijos – šeštoje.

Bet žiniasklaida ir visuomenė dabar daugiausia dėmesio skiria tik vėžiui: įvairiausių vėžio formų savaitės ir mėnesiai, labdaringi renginiai ir koncertai, skirti padėti sergančiųjų vėžiu gydimui. Ši dievo rykštė tikrai skaudi, bet, mano manymu, kai kur perlenkiama lazda.

Atsivertę eilinį medicinos žurnalą ar įsijungę televizorių matome, kad vėžio sukėlėjų sąrašas nuolatos pasipildo vis naujesniais kancerogenais. Neseniai teko girdėti, kad ir kukurūzų spragėsiai sukelia vėžį. Dar baisiau – krūties vėžį sukelia ir kosmetika.

Keista, kodėl visokiausi egzotiški vėžio sukėlėjai išstumia iš arenos pačius pagrindinius: tabaką ir blogą mitybą? Cituoju vėžio informacijos centro straipsnį apie vėžio rizikos veiksnius:

Anglų mokslininkas R. Doll šitaip pagal įtakos dydį įvairiems navikams išsivystyti išdėsto vėžio rizikos veiksnius:

Tabako rūkymas - 29 - 31 %
Netinkama mityba - 20 - 50 %
Reprodukciniai hormonai - 10 - 20 %
Infekcija - 10 - 20 %
Jonizuojantieji, ultravioletiniai spinduliai – 5 - 7 %
Alkoholis - 4 - 6 %
Profesija - 2 - 4 % (!)
Aplinkos užterštumas - 1 - 5 %
Fizinio aktyvumo stoka - 1 - 2 %
Vaistai - <1 %

Ten pat rašoma: 

„į s i d ė m ė k i m e – nė vienas iš nurodytų veiksnių pagal reikšmę vėžiui išsivystyti negali prilygti tabako rūkymo ir netinkamos mitybos poveikiui, todėl sveika gyvensena nuo jaunų dienų – patikimas sveikatos laidas“.

Vėžys dabar visiems žymiai baisesnis dėl neatsakytų klausimų ir neatsikratytų baimių. Bet bijoti galime ir paprasčiausio peršalimo. Šiuolaikinės medicinos priemonėmis neišgydomų ligų dešimtuke jis – numeris vienas.
Jei manote, kad nuo peršalimo nemirštama, galite patikėti Amerikos mirčių registro duomenimis. Net 2,7 % amerikiečių 2002 metais mirė nuo gripo ir peršalimo ir tai buvo šešta pagal populiarumą mirties diagnozė.

Kaip pasakytų Kernagis: „Laikyk kojas šiltai, saugok tvirtai – sveikatą.“

Pirmiausiai nei iš šio, nei iš to nudvėsė šeškas…

Palikime kol kas šešką ramybėje ir pradėkime nuo to, kad Lietuvoje, Kretingos rajone, yra toks kaimas – Žibininkai. Kaimas tapo žymus, kai jo gyventojai, staiga pradėję skųstis vėžio susirgimais, baisiais kraujo tyrimais, vištų mirtimis, nemigos sutrikimais ir kitais negalavimais, atpirkimo ožiu pasirinko mobiliojo ryšio antenas. Atrodo, nieko neįprasto – visuose kaimuose ir miestuose pasitaiko susirgimų, kokių tikrai nelinkėčiau nė vienam. Bet, mano įsitikinimu, tiesa slypi kažkur anapus.

„Antena styro prie pat pono Eduardo namo, todėl jis prasidėjusius šeimos negalavimus sieja būtent su ja. Pirmiausiai nei iš šio, nei iš to nudvėsė šeškas. Pats Eduardas jaučia nemalonų sunkumą sprande ir ūžesį galvoje, taip pat apčiuopiamai staiga pablogėjo regėjimas. Jo dukrai padažnėjo širdies tachikardijos priepuoliai.“ [delfi.lt]

Netikėta šeško mirtis akivaizdžiai veda prie mobiliojo ryšio antenų. O tokie simptomai kaip: „staiga pasidarė sunku“, „nukrito spaudimas“, „maudžia“, „kažkur giliai gelia“… Jie irgi ne šiaip sau atsiranda.

„Kita vertus, moteris iš Žibininkų pasakojo, kad kol buvo antena, jos kraujo tyrimai buvo baisūs. Kai tik anteną išmontavo, tyrimai tapo žymiai geresni. Moteris jau netgi tikisi pasveikti“

Išvada tokia: jei darai kraujo tyrimą su mobiliuoju telefonu 3 metrų spinduliu – jie baisūs, jei darai ne ryšio zonoje – kaipmat geresni. Juk, atsižvelgiant į tai, medikai išvis neturėtų kalbėtis mobiliuoju telefonu ligoninėse, nes nuo jo skinda galingesnės bangos nei nuo bazinės stoties. O juk tokiu atveju ir mano, ir mūsų visų kraujo tyrimai yra baisūs.

„Eduardas, susidomėjęs šia tema, pradėjo ieškoti visos įmanomos informacijos. „Nors labai daug šnekama apie tai, kad elektromagnetinių laukų poveikio sveikatai įrodyti neįmanoma, panaršęs po internetą radau mokslinių tyrimų, kad žmogaus organizme iš tiesų kažkas vyksta“.

Ponas Eduardai, internete yra labai daug TOKIŲ puslapių, kurie įrodo, kad žmogaus organizme „kažkas vyksta“.

“Vienas mokslininkas vėžinių susirgimų židinius palygino su elektromagnetinių laukų žemėlapiu ir pastebėjo, kad lauko sutankėjimai su šiais židiniais sutampa“, - tikino pašnekovas.

O man atominio sprogimo debesis kažkodėl primena grybą. Ar dėl to dabar reikia bijoti grybų?
Man tik baisu dėl tų, kurie, skaitydami šį straipsnį, staiga ėmė ir pradėjo jaustis blogiau. Gal kažkam irgi pasirodė, kad kraujo tyrimai baisūs ir žiurkėnas narve nudvėsė visai ne nuo senatvės…

Mitų apsėstas protas

Dabar aš suprantu tuos pykčio pagautus mokslininkus, rašančius storas knygas kiekvienam viešai nuskambėjusiam mitui paneigti. Kai pusė Delfi.lt straipsnio apie technologinius mitus komentatorių apsiginklavę šakėmis ir fakelais bando kovoti už tai, ko iš tiesų net nėra, nusprendžiau ir aš trumpai pakritikuoti technologijų baimes.

Mobilus ryšys lėktuvuose
Sutinku, kad vien draudimas naudotis mobiliuoju ryšiu lėktuvuose gali sukelti panikos priepuolius dėl mobiliojo ryšio. Bet iš tiesų nesuprantu paties draudimo tikslo. Ką blogo mobilus ryšys gali padaryti skrydžiui?
Juk tai tik teorinės galimybės, kad mobiliojo ryšio bangos gali pakenkti skrydžio valdymui. Nes analogiški radijo bangomis valdomi prietaisai veikia ir kitose vietose: keliuose, mieste, parduotuvėje, namuose.
O dabar oro linijų bendrovės naudojasi galimybe pareklamuoti „dar vieną“ naujovę: „mūsų lėktuvuose nuo šiol galima naudotis mobiliuoju ryšiu“. Neva, supratome, kad mobilus ryšys nekenkia valdymo prietaisams, kaip buvo manoma.

Amazon.com radau visą lentyną socialinių ir gamtos mokslo knygų, skirtų mobiliojo ryšio raganoms išvaryti.

Viena iš jų:
„Cellular Phones, Public Fears, and a Culture of Precaution“ – sprendžiant iš aprašymo, tai knyga, nagrinėjanti įvairias mobiliojo ryšio baimes ir jų priežastis. Kodėl nuo 10-to dešimtmečio vidurio kilusi panika dėl mobiliojo ryšio pasireiškė tik tam tikrose bendruomenėse? Čia taip pat surinkta nemažai informacijos apie rentgeno spindulių ir radaro baimes.

Pultelis - visagalis

Šiandien nusprendžiau pakalbėti apie buityje sutinkamus infraraudonuosius spindulius. Turbūt kiekvienas vyras pritars, kad be pultelio neįmanomas net simbolinis vyro dominavimas namuose. Kas, jei ne šis elektromagnetinis infraraudonųjų spindulių skeptras, padės pasijusti šeimos galva. Su juo aš greitas kaip žaibas, galiu jungti, išjungti, perjungti, padidinti, pareguliuoti, sumažinti.
Juk ne veltui pirmas distancinis pultas buvo pavadintas „Space Commander“ (erdvės valdovas), o liaudyje prigijo ir kitas - „Lazy Bones“ pavadinimas.

Pultelis, kaip ir žmogus, spinduliuoja plika akimi nematomus infraraudonuosius spindulius. Pultelio signalas stipresnis už žmogaus IR spindulius. Tuo galime įsitikinti pažiūrėję, kaip jis užfiksuojamas fotoaparatu ar mobiliojo telefono kamera. Tuo tarpu žmogaus spinduliuojamus IR spindulius išvystume tik su specialiu fotoaparatu.

IR spindulių bangos ilgesnės už mūsų matomus šviesos spindulius, bet trumpesnės už mikrobangas. Tai gi, jų poveikis, net ir esant galingai spinduliuotei, gali būti vos jaučiamas. Tačiau didžiausias pultelio IR spindulių nuopelnas yra tas, kad, nusiuntus trumpą signalą į televizorių, jis kaip stebuklingas žiedas iš „Žiedų Valdovo“ praneša apie šeimininko norus perjungti kanalą ar padidinti garsą.
Čia galima pakalbėti ir apie kitų šviesos šaltinių spinduliuojamą radiaciją. Tarkime, UV spinduliai, kurių karštą vasaros dieną iš saulės gauname daug daug kartų daugiau, nei per metus sudaro visų mūsų buities prietaisų spinduliuojama energija kartu sudėjus. Net televizijos bokšto. Jau net nenoriu kalbėti, kiek milijonų kartų turėtum spaudyti TV pultelį, kad jo radiacija pasiektų saulės poveikį mūsų kūnui vieną sekundę.

Sakau, išjunk televizorių…

Šiuo metu mūsų, kaip ir daugelio šeimų, CD grotuve sukasi Kernagio dainelė „išjunk televizorių“.

Bet ką aš atsiminiau, klausydamas šios dainos. Gal ir jūs atsiminsite, kaip televizoriaus žiūrėjimas buvo ribojamas iki 1-3 valandų per dieną. Toks vadinamasis „televizijos planas“ buvo susijęs su ta pačia priežastimi, dėl kurios, išjungus televizorių, ekranai būdavo uždengiami staltiesėlėmis – su radiacija.
Mano mama ir mano mamos mama buvo nemenkai prigąsdintos to atominio grybo ir Černobylio katastrofos vaizdų, kurių transliacija per TV galėjo kelti mintis, kad ir iš televizoriaus veržiasi panaši radioaktyvi energija. Tai vienas seniausių buities mitų, susijęs su šaltojo atominio karo grėsme.

Iš tikro TV elektromagnetinių spindulių poveikis nėra didesnis nei elektros lemputės (nebent televizorių žiūrėsi prispaudęs akį prie ekrano). O kai pagalvoji – tiek žmonių visame pasaulyje gyvena nepertraukiamose radijo ir kitokiose įvairių dažnių ir ilgių bangose, kad bet koks, net menkiausias neigiamas jas spinduliuojančių prietaisų poveikis, sukeltų neįsivaizduojamo masto katastrofas. Jei televizoriumi ar mobiliuoju telefonu būtų galima išvirti kiaušinį – patys išvirtume jau tą pačią dieną.

Visiškai pritariu saikingam televizoriaus žiūrėjimui ir norėčiau, kad žmonės darytų tai rečiau, bet tik ne dėl radiacijos, o dėl informacijos. Kai kurios žinos kartais gali padaryti žymiai didesnę žalą mūsų psichikai, nei patys ekranai.

Tik nereikia mūsų gąsdinti bazinėmis stotimis

Negi mes vis dar tikime viskuo, kas sakoma per televiziją? Net jei laidų siužetas primena seną gerą filmuką „vaiduoklių medžiotojai“? Tikiuosi – ne.

Gal kas nors iš skaitytojų žiūri į „TV pagalbą“ ar „Sroves“ kaip į rimtos informacijos šaltinį?
Tai žinokite, kad laidų kūrėjų išmonei, kaip jus suklaidinti, nėra ribų. Tiems, kurie matėte bauginančius reportažus apie bazinių stočių pavojų, iš interneto ir kai kurių vadovėlių parinkau atsakymų į baimės kupinus klausimus:

Maistas kūdikiui ir mikrobangų krosnis

 

 Girdėjau jaunas mamas šnekant apie maistuko vaikui šildymą mikrobangų krosnelėse.
Didžiausias baubas, slypintis už mikrobangų krosnies durų, yra baisios blogosios bangos, kurios, sako, gali užkrėsti maistą.

Ši baimė atsirado 1984-5 m., praėjus 8 metams po mikrobangų krosnelės išradimo, matant, kad jos skleidžia radioaktyvius spindulius ir gali sukelti katastrofą namuose. Tarybų sąjunga buvo griežtai uždraudusi naudotis šiais prietaisais. O JAV net 90 % gyventojų turi po vieną krosnelę, taip taupydami elektros energiją ir laiką.

Skubu paaiškinti, kad nieko panašaus į „maistą nuodijančias bangas“ nėra.