Fizika namų šeimininkėms

Lietuvoje „karas keliuose“ tęsiasi. Vykdomos įvairios prevencinės kampanijos, siekiant paveikti vairuotojų ir pėsčiųjų suvokimą apie asmeninę atsakomybę, atsargumą ir t.t. Tačiau, kurgi pagerėjimo ženklai? Galbūt pats laikas įsikišti technikai?

Atsirado, kelis metus projektuota automobilių sistema, padedanti vairuotojui kelyje išvengti susidūrimo, kuri veikia kaip žmogaus smegenys. Ji užfiksuoja netoli automobilio esantį objektą – ir priklausomai nuo situacijos – reaguoja. Taip vadinama „trečioji akis“ mato kelio žymėjimą, atstumą iki pėsčiojo ar kitos autotransporto priemonės, mato, ką pėstieji veikia: stovi kelkraštyje ar eina įstrižai gatvės. Sistema daugiau nei 30 metrų atstumu atpažįsta, kas – kita mašina ar žmogus – yra netoli vairuojamo automobilio.

„Trečioji akis“ likus 2,5 sekundės iki susidūrimo perspėja garsiniu signalu. Jei vairuotojui nepakanka laiko sureaguoti, sistema pati suvaldo automobilį, kad būtų išvengta susidūrimo.

Pasak specialistų, beveik 80 proc. nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl vairuotojų išsiblaškymo, o sistema padeda išvengti su tuo susijusių pasekmių, nes „trečioji akis“ pastebi kelyje ir šalia jo esančias kliūtis ir iškart reaguoja.

Kol kas ši sistema jau yra diegiama trijų markių automobiliams, o 2010 bus montuojama ir kituose. Perkant naują automobilį, „trečioji akis“ papildomai kainuotų apie 2360 litų. Tačiau turint omeny, jog ši sistema padės išgelbėti gyvybes, tai nėra brangu.

Saugaus kelio!

Mokslininkai ir entuziastai nuolatos ką nors meistrauja, kuria, daro bandymus. Vieni užsiima smagiais išradimais, kiti žalojančiais, dar kiti visuomenei naudą kuriančiais ir t.t. Išradimas, apie kurį rašau sekančiose pastraipose, nėra neįtikėtinas, tačiau visgi naudingas visuomenei, todėl jis keliasdešimčiai minučių pagavo mano dėmesį. Galbūt pagaus ir jūsų.

Mokslininkai sukūrė nepirštuotą pirštinę, kuri elektrodų sensoriaus pagalba automatiškai paverčia rankų judesius į tekstą. Michael Linderman su kolegomis paskelbė apie savo mokslinių tyrimų projekto pirmojo etapo rezultatus, kurio metu, šeši savanoriai naudodami skaitmeninį rašiklį, penkiasdešimt kartų parašė skaitmenis nuo 0 iki 9 vilkėdami prototipinę pirštinę. Pirštinė fiksavo rankų ir dilbių aštuonių raumenų aktyvumą. Kompiuteris koreliacijos būdu apdorojo duomenis iš skaitmeninio rašiklio ir pirštinės, ir pagal tam tikrus modelius išvedė juos į rašytinius simbolius.

M.Linderman’o komanda taip pat naudojo techniką, vadinamą diskriminacijos analize, kuri testavo ar gerai kompiuteris atpažįsta raumenų judėjimo modelius, atitinkančius rašytinius simbolius. Kompiuteris atpažino 63 procentus skaitmenų, pakartotų penkis kartus, ir 97 proc. skaitmenų pakartotų 35 kartus.

Kita vertus, pats „Popular science“ straipsnio autorius klausia, kiek šis naujadaras bus patogus… norint bet kur ir bet kada ką nors užsirašyti, ar tikrai patogiau bus paimti  pirštinę, ar geriau tiesiog susirasti lapą popieriaus ir tušinuką. 

Tačiau M.Linderman ir jo komanda visgi šią pirštinę sukūrė daugiau medicininiais tikslais. Jie tikisi pagelbėti nervų ar raumenų ligomis sergantiems žmonėms. Jų manymu, nauja technologija leistų daug greičiau nei dabartiniai metodai aptikti pirmuosius Alzhaimerio ar Parkinsono ligų simptomus. Mokslininkas taip pat mano, kad ši pirštinė galėtų būti naudinga, siekiant padėti pacientams iš naujo išmokti rašyti, arba sukurti rašymui skirtus protezus.

Konkurencija ir sveikos ambicijos kuria naudą visuomenei. Štai mobiliuoju telefonu greitai galima bus ne tik fotografuoti, filmuoti, naršyti, siųsti, rašyti, kalbėti, bet ir prižiūrėti sveikatą. Greitai – turiu omeny porą-keletą metų.

Greitu metu pasaulyje gali atsirasti apie 4 milijardus „mobiliųjų slaugių“. Telefonai papildyti įvairiomis papildomomis programomis gali tapti realūs pagalbininkai medicinos darbuotojams, nes duomenys apie vartotojo sveikatos būseną iškart galėtų būti perduoti gydytojui.

Šie mobilieji pagalbininkai padėtų dažniau nustatyti ligos pradžią, sumažinti apsilankymų medicinos įstaigose skaičių ir apskritai sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas, o ateityje padėtų ir suleisti vaistų injekcijas.

Dabartiniai mobilieji telefonai „Bluetooth“ pagalba jau leidžia bėgimo metu sekti širdies ritmą, taip pat įrašo nubėgtą distanciją, bėgimo greitį, vietovės, kurioje bėgioja žmogus, aukštį virš jūros lygio.

Tačiau netrukus žada, kad pasirodys telefonai galintys per „Bluetooth“  matuoti kraujo spaudimą, cukraus kiekį kraujyje ir siųsti tiesiai mobiliojo telefono savininko gydytojui. Kol kas tik vyksta bandymai, bet šios prognozės skamba visiškai realiai. Tuo labiau, kad po 2012 metų jau tikimasi žmogaus organus patikrinti automatiškai – patikros metu nereikės net nutraukti naudojimosi telefonu. Tai reiškia, jog telefone būtų implantuoti mažojo nuotolio radijo ryšio jutikliai, kurie galėtų bet kada tiesiogiai gydytojui teikti informaciją apie asmens gyvybines funkcijas. O gydytojas galėtų iškart atsiųsti pacientui tam tikras rekomendacijas. Prireikus, telefonas kaip tikra slaugė galėtų išvirkšti ir reikalingą dozę insulino ar skausmą malšinančių vaistų.

Na, skamba labai patraukliai. Kita vertus, žinant mūsų sveikatos apsaugos sistemą, tokie mobilūs pagalbininkai mums ne itin ką pagelbės jei gydytojai neturės šiuolaikinių IT priemonių ir nebus apmokyti jomis naudotis. Iš dalies man čia kvepia „sukurta specialiai JAV, bet tinka ir kitiems“. Labai tikiuosi aš klystu.

Pavojingų, bet malonių ir reikalingų gyvenimo atributų sąrašą galime papildyti ir fejerverkais. Taip tais, gražiais, nutvieskiančiais dangų įvairiausiomis spalvomis, priverčiančiais mus visus tiek didelius, tiek mažus aikčioti iš susižavėjimo. Jie nuodingi. Ir visa tai dėka perchlorato, kuris padeda fejerverkams degti ilgiau.

Pasak DMD Systems ekspertų, besispecializuojančių sprogstamųjų medžiagų tyrimuose, šios medžiagos dalelės ne tik teršia aplinką, bet ir kelia pavojų žmonių sveikatai. Los Almos nacionalinės laboratorijos atlikti tyrimai parodė, jog miesto vandens telkiniuose, kur dažnai būna leidžiami fejerverkai, toksinų kiekis buvo didesnis.

Tačiau mokslininkai kartu džiugiai praneša, jog yra ir gerų naujienų. Nes sumanyta pakeisti fejerverkų sudėtį, kurioje bus azoto kuras. Jų teigimu, „žalieji“ fejerverkai yra ekologiški, jie turi mažiau toksinų ir skleidžia mažiau dūmų. Jei taip iš tikrųjų yra – tegu keičia jie tą sudėtinę formulę. Mums nuo to tik geriau.

Tiesa, „žaliųjų“ fejerverkų kaina, bent jau kol nesukurs ko nors dar geresnio, bus didžiulė.

Kuo toliau, tuo aiškiau, kad mokslui darosi sunku vienareikšmiškai atsakyti į klausimus apie įvairiausius poveikius.  Kelis dešimtmečius diskutuojam apie elektromagnetinių bangų veikimo pasekmes, pastaruoju metu įsisiūbuoja genetiškai modifikuotų produktų ir organizmų naudos ir žalos diskusija. Ir štai naujausias pavyzdys, kuris rodo, kad natūrali sintetinių medžiagų maiste baimė taip pat pagrįsta nežinojimu, kaip tos medžiagos veikia. Kitą vertus, nėra ko stebėtis, nes mokslininkai taip pat nelabai žino ir tik dabar atranda.

Taigi, po tyrimo su laboratoriniais peliukais paaiškėjo, jog ryškiai mėlyni maistiniai dažai, kuriais dažomi saldainiukai „M&M‘s“ ar sportininkų gėrimas „Gatorade“ (daugelis, pamatę tokios spalvos maisto produktą iškart reaguoja vienodai: „fui, chemija“), gali būti naudojami stuburo traumoms gydyti.

Bandomosios pelės prieš penkerius metus dalyvavo labai svarbiame eksperimente siekiant rasti būdą padėti stuburo traumas patyrusiems ligoniams, kurio šią savaitę paskelbti tyrimo rezultatai visai gerai nuteikia.

Peliukams, kurie turėjo nugaros smegenų traumas, buvo sušvirkšta briliantinio mėlio (BBG) nuo kurio jie vėl galėjo vaikščioti. Vienintelis šalutinis poveikis, kurį nustatė „Rochester“ universiteto medicinos centro mokslininkai – kuriam laikui gydytų pelių galūnės ir akys tapo mėlynos (nežinau kaip kitiems, bet man taip net gražiau).

Vaistas, žinomas kaip ATP, kuris būdavo leidžiamas į stuburo smegenis iškart po traumos, galėdavo padaryti dar daugiau žalos, nes jis naikindavo ir aplink sužalotą vietą esančias sveikas ląsteles. Oksiduotas ATP davė geresnių rezultatų, bet vis  tiek turėjo stiprų pašalinį poveikį.

Tuo tarpu tyrimai su BBG parodė, jog jo sušvirkštus į veną iškart po traumos, t.y., praėjus keliolikai minučių – peliukai šlubuodami, bet ėjo. Kuriems nebuvo duota ši injekcija – judėjimo galimybė neatsistatė.

Aišku dar reikės ne vieno tyrimo, kol bus leista atlikti bandymus su žmonėmis, tačiau geras startas jau duotas.

Žinodamas mano domėjimąsi elektromagnetinio spinduliavimo poveikio tyrimais ir procesų nušvietimu žiniasklaidoje, vienas pažįstamas persiuntė nuotrauką iš Graikijai priklausančios Korfu salos. Be paaiškinimų nesupratau, po paaiškinimų vis tiek likau apstulbęs. Šitas antenų miškas pasodintas ant aukščiausio saloje esančio kalno. Didysis bokštas styro viduramžius menančio vienuolyno kieme, o visos likusios antenos įrengtos šalia vienuolyno tvoros. Esu technologijų gerbėjas, tačiau estetiniu požiūriu visa tai atrodo klaikiai.

Kitas požiūris – psichologinis-medicininis. Turint galvoje aistras, verdančias dėl kiekvienos nekaltos antenos Lietuvoje, Graikijos vienuoliai:

a. Neskaito lietuviškų laikraščių;

b. Netiki elektromagnetinės spinduliuotės pavojais;

c. Tiki, kad Dievas juos apsaugos. 

Atsakymo aš nežinau.

Yra Klaipėdoje toks linksmas konservatorius Naglis Puteikis. Apie jo nuotykius areštinėje buvau matęs per kažkurios televizijos žinias, o apie jo visuomeninę misiją gelbėjant Klaipėdos Trinyčių kvartalą nuo mobiliojo ryšio antenų parodė kvazižurnalistikos asai iš „Paskutinės instancijos“. Tuomet atrodė, kad politikas tiesiog pelnosi taškus palaikydamas neva skriaudžiamų piliečių iniciatyvas, dabar aiškėja, kad kova su „milijonieriais operatoriais” pasirinkta sąmoningai. Ir viskas būtų gerai, jei ne politiko mėginimai aiškinti situaciją tarsi jis būtų specialistas. Ir kai N.Puteikis savo bloge parašo „Atsisakyčiau negarbingų verslininkų paslaugų – atsisakyčiau mobilaus telefono ir pereičiau pas socialiai atsakingą mobilaus ryšio operatorių, bet kad tokio Lietuvoje nėra“, supranti, kad politikas mus laiko idiotais. 

Ar N.Puteikiui atrodo, kad „socialiai atsakingo“ operatoriaus parduodami telefonai neskleistų elektromagnetinių bangų? O gal jo bokštų spinduliuotė būtų kitokia? O jei tokio operatoriaus nėra, tai ar nebūtų nuoseklu ir prasminga apskritai atsisakyti „neatsakingų“ operatorių paslaugų. Juk politikas teigia tiksliai žinantis, kad mobiliojo ryšio bokštai kenkia. O žinojimą jam suteikia ne moksliniai tyrimai ar  tų tyrimų rezultatų ir metodikos analizė, o štai kas:

Pabaigai noriu pateikti skeptikams, kurie netiki poveikiais, paprastą argumentą iš LR komentarų: Yra paprastas dalykas: vien psichologinio poveikio, diskomforto gretimai gyvenantiems žmonėms pakaktų, kad neužilgo nepataisomai susigadintų sveikatą. POVEIKIS YRA. Jis nebūtinai gali būti išmatuojamas, vertinamas lyginant su normomis, kurios pačios yra luptos iš lubų. Būtina apsaugoti Lietuvos žmones nuo to teroro, kuriuo virsta palei jų gyvenamuosius būstus įrenginėjamos spinduliuotės patrankos. Visuomet galima jas įrengti atokiau, ir niekas nenukentės – tereikia atitinkamai sutvarkyti šiuos reikalus. Manau, kad reikia keleto mitingų prie šių operatorių būstinių bei prie ministerijos, nes kitaip auksu nuo lengvo pelno žmonių sąskaitą užsikišusios šių veikėjų ausys žmonių neišgirs.

Taigi, gerbiamas politikas ir anoniminis komentatorius siūlo nematuoti, netirti, bet TIKĖTI poveikiu. Nesu psichologas, bet man rodos, kad būtent tokie raginimai TIKĖTI gali paskatinti pajusti „psichologinį poveikį“ ir įsiteigti sau pakankamai rimtų sveikatos sutrikimų.

Gėda dėl tokių politikų ir dėl tokios politikos.

Gerai jau, gerai, aš ir pats nelabai tuo tikiu, bet rašo „Popular Science“, o tyrėjai remiasi bandymų rezultatais. Ir fizikos čia nelabai yra, nors fizikos dėsniai, be abejo, veikia. Taigi, kalbame apie paprasčiausią sportininkų dantų apsaugos įtvarą, kurį naudoja daugelio rizikingų sporto šakų atstovai – pradedant boksininkais ir baigiant krepšininkais. Paprasčiausias jis buvo iki tol, kol pasirodė tikras technologijų triumfas – „Pure Power Mouthgard“, arba, tiesiog GALINGA apsauga. Ir galia čia ne pačioje apsaugoje, galia žandikaulius valdančiuose raumenyse. PPM tą galią išlaisvina.

Suprantu, kad skamba, na, keistokai, bet klausykite toliau. Taigi, Rudger‘io universiteto tyrėjai patikino, kad dantų naujoji dantų apsauga tiesiog neįtikėtinai pagerina atletų rezultatus. „Populiarmokslis“ juokauja, kad dabar belieka sulaukti pasaulinės antidopingo asociacijos draudimo naudoti tokį įtvarą. Testuose dalyvavo 22 sportininkai, kuriems PPM apsauga padėjo gerokai aukščiau pašokti iš vietos, o specialus testas parodė, kad tiems, kurie naudojosi PPM, gerokai išaugo pikinė jėga didžiausio apkrovimo metu.

Juokingiausia, kad pats plastiko gabalas čia niekuo dėtas. Jis tiesiog išlietas taip, kad jo forma padeda atpalaiduoti apatinio žandikaulio valdymo raumenis. Įprastai šie raumenys yra prisitaikę prie mūsų valgymo būdo, kai apatiniai ir viršutiniai dantys prasilenkia, nes maistą tenka plėšyti ir malti. Dėl šios priežasties, apatinio žandikaulio raumenys nuolat laiko atitraukę žandikaulį atgal. PPM forma tokia, kad jis šiek tiek pastumia apatinį žandikaulį į priekį ir žemyn, o raumenys atsipalaiduoja. Tinkama padėtis randama žandikaulio raumenis veikiant silpna elektros srove ir fiksuojant raumenų būseną elektromiografu.

Apsaugos gamybos procedūra trunka apie pusantros valandos ir ją atlikti gali tik itin aukštos kvalifikacijos dantistai.

PPM kūrėjai tikina, kad papildomos galios generavimas žandikauliuose yra daug kartų teoriškai aprašytas medicininėje literatūroje, todėl tik tokiems fizikams kaip aš skamba pernelyg egzotiškai. Specialistai primena, kad geriausias visų laikų krepšininkas Michaelas Jordanas lakstė iškišęs liežuvį. Todėl, kad buvo šiaip išsižiojęs? Nė velnio. Taip jis atpalaiduodavo žandikauliuose slypinčias galias.

Beje, toks plastiko gabalėlis kainuoja 1600 dolerių, todėl nenuostabu, kad dideliais pardavimais jo kūrėjai kol kas pasigirti negali.

Vienas Lietuvos blogeris pradėjo rašyti tinklaraštį „Mobilusis Vėžys“, kuriame mėgins įrodyti, kad mobilusis  ryšys sukelia vėžį. Įdomu, ar autorius naudojasi mobiliuoju telefonu?

Įdomu ir tai ar Didžiosios Britanijos Glastonberio miesto gyventojai, kurie reikalauja išjungti Wi-Fi tinklą, savo peticijas platina internetu, ar, visgi, naudojasi popierium ir pieštukais?

Glastonberio municipalitetui tenka nelengva užduotis, nes vietos gyventojų peticijoje nurodoma, jog Wi-Fi tinklas: sukelia galvos skausmus, svaigimą, nuolatinį nuovargį, sąmonės užtemimus, orientacijos ir apetito praradimą, koncentracijos praradimą ir kūrybinių galių stygių. Jei tai nebūtų vieša peticija, manyčiau, kad čia kažkoks studentas aprašo savo rytą po gerų išgertuvių baigus sesiją.

Baisiausia, kad, skirtingai nei „mobilusis vėžys“, kuris veikia labai lėtai, Wi-Fi smogia žaibiškai, nes Glastonberyje Wi-Fi  pradėjo veikti tik praėjusių metų gegužę. Nepaisant to, kad išvardintų simptomų negali patvirtinti nė vienas gydytojas, peticiją pasirašiusieji žmonės visai rimtai teigia, kad dar didesnį pavojų Wi-Fi kelia vaikams, tik šie dar nemoka įvardinti simptomų. 

9 tūkstančius gyventojų turinčiame miestelyje Wi-Fi baimė netruko tapti masine. Žinoma, iškart atsirado ir tokių, kurie masine psichoze naudojasi savo tikslams. Tūlas Mattas Toddas pradėjo gaminti, kaip jis vadina, orgono generatorius, kuriuose naudoja kristalus, pusiau brangius akmenis ir auksą. Generatoriai, skleisdami pozityvią energiją, neutralizuoja žalingas bangas, plūstančias iš Wi-Fi stotelių.

Toddas taip pat skundžiasi, kad Wi-Fi darko paslaptingas lygiagretes ar tai kažkokius tinklus, kurie driekiasi žemės paviršiuje ir kurie buvo labai svarbūs senovės keltų ir britų žyniams.

Kiti šio žavaus viduramžių miestelio gyventojai aiškina, kad  dėl Wi-Fi skleidžiamų bangų jų organizmuose gerokai sumažėjo melatonino – hormono, kuris jų teigimu, reguliuoja miegą ir apskritai yra stebuklingas skydas nuo visų ligų.  Esą mikrobangos hormoną gaminančioms liaukoms suteikia klaidingą informaciją, todėl niekas nebetrukdo organizme plisti laisviesiems radikalams bei vėžio ląstelėms.

„The Telegraph“ pakalbino ir  Imperatoriškojo Londono koledžo mokslininką daktarą E.De Silva, kuris teigia, kad jokių mokslinių įrodymų, kad Wi-Fi kenktų sveikatai nėra.

„O kokių čia dar įrodymų reikia, jei mes jaučiam kaip silpsta mūsų kūrybinis pajėgumas?“, atkerta Glastonberio gyventojai. Ir ką – per pusę metų Wi-Fi mobiliąja duomenų perdavimo sistema pasinaudojo tik 422 žmonės.

Kaip ten sakė Einsteinas? „Ribų neturi tik Visata ir žmogaus kvailumas. Ir dėl Visatos aš dar nesu visai tikras“.

Karas su vėjo malūnais, kurių simbolinę funkciją atlieka mobiliojo ryšio  bazinės stotys, Lietuvoje tęsiasi.  Tiesa, vis aiškiau matyti, kad kariautojai užčiuopia vis daugiau galimybių prisidengiant visuomenės narių gerove siekti savų tikslų. Praėjusią  savaitę pasirodė grėsmingi laidos „Paskutinė instancija“ anonsai ir, lyg tarp kitko, straipsnis naujienų portale „Balsas.lt“. Pirmadienio vakarą išridenta ir sunkioji artilerija – Grinevičiūtės laida.

Kadangi laidos anonse ir straipsnyje buvo akcentuojama bazinių antenų poveikis sveikatai, laidą pažiūrėjau. Ir supratau keletą dalykų.  Ekrane rodomi gyventojai, kuriems į pagalbą atskubėjo skandalingas Klaipėdos konservatorius Naglis Puteikis, labiausiai nepatenkinti tuo, kad bazinės stotys mažina jų turto vertę. Mobiliojo ryšio operatoriai nepatenkinti vietos sveikatos centro veiklos operatyvumo stoka. Sveikatos centras nepatenkintas, kad iš jų kažko nori gyventojai, žurnalistai ir operatoriai. Žurnalistai nepatenkinti tuo, kad jų sumanymas demaskuoti korumpuotus pareigūnus nepavyko, todėl laidos išvada buvo nei šiokia, nei tokia – esą besiskundžiantieji patys naudojasi mobiliais telefonais ir neteks ryšio, jei antenas  teks nuimti.

Vienintelis, kuris po laidos turėtų būti patenkintas – profesorius Grigas, kurį Grinevičiūtė pavadino bene geriausiai Europoje išmanančiu elektromagnetinių bangų poveikį žmogaus organizmui mokslininku.  Tiesa, profesorius Grigas kalbėjo ne apie fiziką, o apie biologiją. Tiksliau, bandė kalbėti, nes man, nelabai ką išmanančiam šioje labai toli pažengusioje disciplinoje, profesoriaus pateikti ląstelės „prieš“ ir „po“ paveiksliukai ir komentarai „na va, matot, kas šioje vietoje pasidarė“ ar „na, susidaro tokie tarsi baltymų dariniai“, kėlė šypseną. Profesorius painiojosi ir kalbėdamas apie Lietuvoje egzistuojančius elektromagnetinio spinduliavimo ribojimus, kurie bazinėms stotims yra 10 mikrovatų į kvadratinį centimetrą. Profesorius šią ribą gerokai padidino – iki milivatų.

Apskritai, laidai pritrūko ne tik normaliai pateiktų įrodymų ir argumentų, bet ir paprasčiausios etikos. Trakų ūkininko pasakojimus apie mirusias bites jie ramiausiai iliustravo patikinimu, kad JAV dėl bazinių mobiliojo ryšio stočių bitės išnyko ištisuose regionuose. Trumpai egzistavusi teorija, kad mobiliojo ryšio priemonės galėjo turėti tam įtakos seniausiai paneigta mokslininkų. Gal net žymiausias Europoje elektromagnetinių bangų tyrinėtojas Grigas apie tai bus girdėjęs.