Amerikiečiai mėgsta, kai patariama, ką dėvėti, ką valgyti ir kuo žavėtis. Žurnalo „Popular Mechanics“ http://www.popularmechanics.com/ ekspertai atrinko įspūdingiausius pirmojo šių metų pusmečio įtaisus. Dešimtuke yra ir šis „Yamaha“

MP3 grotuvas, parenkantis muziką pagal jūsų pulsą ir judėjimo greitį. Idėja paprasta – įtikti sportuojančiam žmogui. Bėgiojant ar minant dviračio pedalus jūsų grotuvo ausinėse skambanti muzika gali padėti įveikti paskutinį ratą, arba, sugriauti ritmą ir išmušti iš vėžių. „Yamaha Bodibeat“ grotuvėlis atidžiai seka jūsų pulsą ir judėjimo greitį ir iš grojaraščio išrenka atitinkamos ritmikos ir tempo kūrinį. Grotuve įtaisytas pulso sensorius ir judėjimo greičio matuoklis, todėl galima manyti, jog ausinėse girdima muzika atitiks jūsų būseną. Beje, grotuvas išsaugo ir jūsų fizinius parametrus, fiksuojamus treniruotės metu. Grotuvas kainuos apie 300 JAV dolerių ir prekyboje pasirodys rudeniop.

Amerikiečiai laikinai stabdo saulės jėgainių projektus. Po kelių dešimtmečių intensyvios tokių projektų plėtros, federalinė vyriausybė staiga susirūpino, jog iki šiol tiksliai nėra žinoma saulės jėgainių poveikis aplinkai. Šešiose JAV valstijose sumontuota šimtai tūkstančių hektarų saulės baterijų ir veidrodžių elektrinių (pastarosios nukreipia saulės šviesą į specialų skystį, kuris kaisdamas suka turbiną, gaminančią elektrą). Mokslininkai gūžčioja pečiais, mėgindami spėti, kokias problemas mėgina įžvelgti valdžia, nes saulės energija laikoma viena švariausių. Viena problema jau ryškėja – valdininkai sunerimę dėl to, kad pasibaigus jėgainių darbo laikui (paprastai jos veikia 20-30 metų), kažkam reikės rūpintis jėgainės teritorijoje esančios žemės regeneracija ir priežiūra. Be to, veidrodžių jėgainėms reikalingas vanduo, kurio atsargos dykumų zonose yra skurdžios. Be to, kaip teigia valdininkai, elektrinės gali turėti įtakos aplinkinėms augalų ir gyvūnų populiacijoms. Galop paaiškėjo, kad tose pat valstijose naujus projektus pasirengę plėtoti ir dujų bei naftos kompanijos.

Ką gi, alternatyviosios energijos šalininkams visur sunku, ne tik Lietuvoje.

Vienas seniausių mokslininkų bendruomenėje egzistuojančių mitų – gyvybė Marse. Prisipažinsiu, kad ir man norisi, kad naujausia ekspedicija ir nelaimėlis aparatas „Phoenix Mars Lander“ nors kažką ten rastų. Pagaliau „Phoenix“, daugiau negu dvi savaites besiskeryčiojantis Marse, pagaliau pašovė į krosnį planetos grunto mėginius. Raudonąją planetą tyrinėjantis amerikiečių įrenginys ilgai kapanojosi Marso dulkėse, gedo, neveikė kaip pridera, kol pagaliau roboto rankai-manipuliatoriui pavyko užgriebti pakankamą kiekį paviršiaus grunto ir po ilgų kančių pripildyti vieną iš aštuonių spektro analizės aparatų, mokslininkų žargonu vadinamų krosnimis.

Aparatas lėtai kaitins grunto pavyzdžius iki 1000 laipsnių Celsijaus temperatūros, kol šie virs dujomis. Dujų analizė parodys, ar grunte esama organinių medžiagų molekulių, rodančių, jog planetoje galėjo egzistuoti gyvybė. Daug mažesnę porciją Marso dulkių ketinama ištirti aparate esančiu tyrimų prietaisu MECA.

Titaniškos NASA ir šiame projekte dalyvaujančių JAV ir Europos universitetų mokslininkų pastangos vertos pagarbos, tačiau man rodos, kad mokslininkų entuziazmas gerokai išblėso. Nuolat pasikartojančios roboto techninės problemos aiškiai atsispindi NASA platinamuose pranešimuose, o pirmųjų dienų įtarimai dėl paviršiuje pastebėtos medžiagos, labai primenančios ledą, atrodo, nepasitvirtino. Apskritai, apie ledą jau niekas nebekalba.

Neseniai perskaičiau, kad projekte The Genographic Project  dalyvaujantys mokslininkai padarė sensacingą išvadą – maždaug prieš 70 tūkstančių metų mūsų planetoje buvo likę vos 2000 žmonių, subyrėjusių į atskiras tarpusavyje nebendraujančias grupes. Po galais, tuomet visi žemės gyventojai galėjo sutilpti į „Siemens Arenos“ rūbinę! Nualinti sausrų, bado ir plėšrūnų žmonės turėjo jaustis klaikiai vieniši. Išgyveno.

Dabar mūsų daugiau negu 6 milijardai. Panašių į anuos du tūkstančius būtybių, tik kasdien susiduriančių su daugybe naujų pavojų – pavojingais mechanizmais, televizija, alergijomis, naujomis epidemijomis ir soliariumais. Nepaisant visko, žmonių vis daugėja. Neįžiūriu jokios logikos.

Arba, kitas pavyzdys. Dar 2006 metais mokslininkai genetikai nustatė, kad pingvinai Žemėje atsirado dar tuomet, kai čia karaliavo dinozaurai. Gyveno kartu bemaž 5 milijonus metų ir matė, kaip milžiniški ropliai išmirė. Pingvinai liko ir, kas keisčiausia, genetiškai nė kiek nepakitę gyvena iki šių dienų. Kodėl išgyvena silpnesnieji, o galingiesiems staiga ateina laikas pasitraukti, iki šiol neaišku. Aiškiau tai, kad radijo bangos, mobilieji telefonai, kinas, žaidimų kompiuteriai ar MP3 grotuvai neigiamai neveikia nei žmonių, nei pingvinų populiacijos.  

Naujausia koncepcija, vadinama “Architektūriniu vėju”, išnaudoja oro srautus, nuolat kylančius aukštyn išilgai aukštų pastatų sienų. Ant namo stogo vėjo jau laukia lėtaeigės turbinos, gaminančios elektrą. Nedidukės, įdomios konstrukcijos ir gan estetiškai atrodančios turbinos nepalyginamai elegantiškesnės už įprastus vėjo malūnus, o ir architektai gali lengvai pritaikyti pastatų sienas tokiems įtaisams ar didelėms turbinų grupėms.

Tiesa, kol kas koncepcija pernelyg nauja ir nelabai aišku, kiek tokie „paukščiai“ kainuos. Be to, Lietuvoje bijomasi visko, kas montuojama ant namo stogo, todėl „Architektūrinio vėjo“ perspektyvos lieka neaiškios.

Iš visų šiuo metu esančių atsinaujinančių energijos šaltinių vėjo energetikos plėtros tempai yra didžiausi. Man tai – gera naujiena. Išvystyta vėjo energijos pramonė turėtų pakeisti mūsų technologijas „į žaliąją pusę“. Gera naujiena Žibininkiečiams, sergantiems vėžiu nuo kiekvienos arčiau esančios technologinės naujovės, ta, kad vėjo jėgainės gali ne tik stypsoti ganyklose, bet ir plūduriuoti toliau - jūroje.

Tokį jėgainės projektą nesenai sukūrė norvegai.„Norvegijos naftos pramonės įmonė „StatoilHydro“ planuoja pastatyti bandomąją vėjo turbiną ant plūduro, pritaikant technologijas, naudojamas statant giliavandenes naftos ir dujų platformas“.

Jei sugausi daug vėjo – sudėsim į šaldytuvą. Ir čia ne mano nemigos naktų fantazijos. Tokį vėjo energijos saugojimo būdą pritaikys Europos mokslininkai, sukūrę projektą „Night Wind“.
Jo tikslas – sukurti vėjo jėgainių gautos energijos saugojimo sistemą. Ir tam siūlomas visai neįprastas būdas – energiją saugoti milžiniškuose šaldytuvuose.

O kas būtų, jei mikrobangų krosnyje bandytume iškepti … kompiuterio pelę? Arba mobilųjį telefoną?
Tikiuosi, kad paaugus sūnui neišvysiu atsakymo vos peržengęs namų slenkstį.
Labai išradingas ir smalsus žmogus galėtų atidaryti tokių eksperimentų puslapį internete. Puslapis galėtų vadintis – „Viskas, ką norėjote iškepti mikrobangų krosnyje“. Tik, panaršęs po internetą, supratau, kad šią idėją iš manęs jau pavogė kažkas, kas susikonstravo laiko mašiną.

Štai, keltas pavyzdžių, kas atsitinka, kai mikrobangų krosnelės viduje atsiranda daiktas X. Tik nebandykite to daryti savo namuose, geriau eikit pas kaimynus

Korėtas muilas
„Procter & Gamble“ kompanijos išradimas – neskęstantis „Ivory“ muilas, kaip pasirodė vėliau, turi ir kitų įdomių savybių. Mikrobangų krosnelėje jis… plečiasi, plečiasi, plečiasi tiek, kiek telpa į mikrobangę.

Būtina sąlyga – prieš tai muilą reikia pamirkyti vandenyje.
Kaip tai vyksta? – mikrobangos suaktyvina vandens molekules ir jos pradeda kaisti. Kaisdamas vanduo plečia oro tarpelius (arba korėlius, kaip norite, muilas juk korėtas kaip kai kurie šokoladai) ir muilas iškyla. Efektas primena skutimosi želė virtimą putomis, bet taip nėra. Muilas, pakaitintas MB krosnelėje, standesnis ir sausesnis.
Tas pats atsitiks (išsipūs) su balionu arba prezervatyvu, jei prieš dedami į MB krosnį užrišite jį ir įpilsite truputi vandens.
Šį eksperimentą galite daryti namuose, su suaugusiųjų priežiūra.

Kompaktinis diskas
Vaizdingas eksperimentas.
Iš pradžių disko paviršius suskeldėja dėl fizikinio efekto, vadinamo elektromigracija, kai dėl elektros srovės tekėjimo pernešami medžiagos atomai. Radijo bangų indukuota elektros srovė aliuminio plėvelėje yra gan stipri, dėl to procesas vyksta greitai.

Stiklinis butelis
Tikrai netikėjau, kad mikrobangėje galima išlydyti stiklą. Šio fiziko interneto svetainės dėka sužinojau, kaip tai daroma.
Būtina sąlyga – butelis turi būti įkaitinamas iki raudonumo, tik tada stiklas tampa laidininku ir gali perleisti tolesnį darbą atlikti mikrobangoms.
Štai kaip tai vyksta:

Melt A Frickn’ Beer Bottle! - video powered by Metacafe

Vynuogė
Turbūt nustebote, kad maistą įdėjus į MB krosnį galima tikėtis netikėto rezultato. Visiškai teisingai. Pats įspūdingiausias efektas – tai plazmos kamuolys nuo vynuogės MB krosnelėje.

Būtina sąlygą – ypatingai supjaustyti. Perpjauname pusiau, tada puselę skeliam dar kartą pusiau, bet… paliekame mažą odelės sluoksnį.
Paveikslėlyje aiškiai parodyta, kas atsitinka su mikrobangomis, kai jos „suranda“ dvi besiliečiančias vynuogės skiltis.

Gražu, ar ne?

Trumpam palieku racionaliąją fiziką ir pakabėsiu apie grynąją jausmų chemiją.
Pasirodo – šeimos, kurios valgo kartu prie vieno stalo, maitinasi sveikiau ir gyvena geriau.

„Green Planet“ portale radau straipsnį, kuriame rašoma apie valgymo šeimose tyrimą, atliktą su 53 JAV studentais. Siekiant išsiaiškinti valgymo šeimoje įpročių poveikį vystymuisi, prašė kuo detaliau nupiešti savo valgymą namuose su šeima.

Rezultatai nesukėlė revoliucijos: itin ryškius atsiminimus iš vakarienių su šeima demonstravę studentai skiria daugiau dėmesio mitybai nei tie, kurie nepateikė įspūdingų piešinių apie šeimos stalą. Pasirodė – tinkamai valgant su šeima prie vieno stalo sveikas kitoks požiūris į mitybą ir teisingą gyvenseną.

Keli patarimai norint, kad jūsų šeima užaugtų sveika:

1. Turėkite namuose stalą. Studentai, piešiniuose akcentavę stalą, su malonumu imasi maisto ruošimo darbų ir domisi receptais.

2. Paruoškite vakarienę šeimai. Sukurkite mažą kasdienišką šventę visiems. Pasistenkite bent kartą į dieną valgyti visi prie vieno stalo. Šeimos nariai, nes žinos, kad jiems visada atsiras vietos prie stalo.

3. Išjunkite televizorių. Televizorius dažnai atitraukia dėmesį. Bendraukite su šeima prie stalo ir daugiau kreipkite dėmesį į maistą ir aplinkinius.

4. Įtraukite vaikus į maisto ruošimą, ne tik indų plovimą. Tą tikrai ketinu padaryti, kai tik Mantas paaugs. Vaikas, nuo mažumės pratinamas prie maisto ruošimo, ateityje mokės derinti maistą ir sveikai maitintis.

Viskas taip paprasta.

Genialieji mitų griovėjai - „Mythbusters“ man priminė vieną gana seną legendą apie mobiliuosius telefonus:
ar kalbant telefonu ir pilantis degalus galima sukelti sprogimą?

Atrodo - kas per klausimas(?!) – žinoma, kad ne! Tačiau kodėl tada ženklai degalinėse perspėja, kad nevalia naudotis mobiliuoju telefonu degalinėse? Bent jau tokiais įspėjamaisiais ženklais prieš maždaug 10 metų klientus įspėjo pasaulinis „Shell“ degalinių tinklas. Jų teigimu, pora avarijų degalinėse įvyko būtent nuo mobiliojo telefono sukeltos kibirkšties.

Esmė ta, kad benzino sprogimą gali sukelti 250 laipsnių Celsijaus elektrostatinis krūvis nuo jūsų megztuko, bet ne mobiliojo ryšio bangos. Jos paprasčiausiai nesukelia kibirkšties ir neįkaitina paties aparato iki tokios temperatūros, nuo kurios užsidegtų benzino dujos.
Kita vertus, jei telefonas kaista iki užsiliepsnojimo, pasisaugoti turėtum pats.

Mythbusters metodas:

Bandymas atliktas prie pat atvirų benzino dujų su:
mobiliuoju telefonu pokalbio režime. Nepasiteisino. Niekas neužsidegė.
leidžiant elektrostatinį krūvį nuo uždengto stiklainio. Benzinas užsidegė.

Aš siūlyčiau tyrimą atlikti benzino dujų pilnoje kameroje. Efektas būtų aiškesnis, nors nuo telefono vis tiek neužsidegtų.

Mythbusters išvada:

A properly-working cell phone poses almost no danger of igniting gasoline, even when surrounded by gasoline vapor with the optimum fuel-air mix for ignition. The actual risk comes from an electrostatic discharge between a charged driver and the car, often a result of continually getting into and out of the vehicle.

Jei dar įdomu – pažiūrėkite, kokie amerikiečių komentarai prie šios MB serijos.

Nežinau, kaip dėl menulio, bet kad saulės šviesoje galima iškepti net viščiuką, patvirtina ir nagingo tailandiečio verslas.

„Nagingasis verslininkas įsirengė specialią veidrodžių sistemą, kuri fokusuoja Saulės spindulius į palyginti mažą plotą - tarsi didelis padidinimo stiklas. Nuotraukoje matosi, kad Sila užsidėjęs didžiulius tamsintus akinius ir apsivilkęs baltais drabužiais - taip jis apsisaugo nuo intensyvios šviesos generuojamo karščio. Saulėtą dieną 1,6kg sveriantis viščiukas iškepa per 10 minučių“, - rašė portalai „Gizmodo“ ir „Inventor Spot“.

Jo vietoje nesijausčiau toks saugus vien tik su akiniais nuo saulės. Juk tai tas pats, kas kepti kepsniukus atviroje mikrobangų krosnelėje.

Tuo metu muzikos įrašinėjimas naudojant saulės energiją – vienas gražiausių ir kilniausių ekologinio judėjimo žingsnių, kokį teko „girdėti“.

Orbital 1996 m. savo dainą „The girl with the sun in her head“, skirtą fotografei Sally Harding, įrašė naudodami „Green Peace“ saulės energijos generatorių.

2006 metais įrašų kompanija „The Premises“ Londone įkūrė pirmą saulės energija „varomą“ įrašų studiją. Prie ekologiškos muzikos iniciatyvos galės prisidėti tokie muzikos grandai kaip Kelley Stoltz, Shakira, Cloud Cult, ColdPlay, Sarah McLachlan, Jack Johnson, Joss Stone, ir Moby.