Turbūt nuo vaikystės visi esame girdėję, kad karštą vasaros dieną rengtis juodai yra visai neprotinga. Taip yra todėl, kad balta spalva atspindi saulės šviesą, o juoda sugeria saulės šilumą.

Atsižvelgę į tai, grupelė studentų sukūrė stogą, kurio spalva kinta priklausomai nuo temperatūros. Kai reikia – jis tampa baltas, o kai reikia – juodas.

Balti stogai atspindi maždaug 80 procentų saulės šviesos, tuo tarpu juodi – tik 30 proc. Todėl vasarą vėsinant namą, baltas stogas padėtų sutaupyti apie 20 proc. išlaidų, skirtų kondicionieriui.

Tokių stogų principas paprastas: juoda stogo danga padengta polimeru, kuris esant žemai oro temperatūrai lieka skaidrus, ir todėl stogo spalva matosi. O kai oro temperatūra sušyla, polimeras kondensuojasi į mažus lašelius, kurie atspindi šviesą ir sukuria baltos spalvos paviršių, galintį atspindėti saulės kaitrą.

Tačiau kad ir kaip patraukliai atrodytų ši polimerinio stogo technologija, ji dar nėra visiškai paruošta komerciniam vartojimui.

Yra dar  ir žalieji stogai, kurie irgi taupo šildymo kaštus, bet prie šito gėrio jie dar ir padeda kovoti su klimato atšilimu.

JAV tokie stogai sparčiai populiarėja. Tokio tipo stogų valstijose nuo 2007 iki 2008 metų padaugėjo 35 procentais, t.y., čia pernai metais buvo įrengta 944,88 kvadratinių kilometrų žalųjų stogų. Vokietija irgi pripažįsta žaliųjų stogų privalumą – jau 12 proc. stogų Vokietijoje yra užsėti žole. Ši industrija Vokietijoje kasmet auga apie 10-15 proc.

Žalieji stogai tarnauja 2-3 kartus ilgiau nei standartiniai, nes jie apsaugo nuo ultravioletinių spindulių poveikio ir staigių temperatūros svyravimų, liūčių sukeliančios korozijos. Be to, tokie stogai sugeria anglies dioksidą.

Michigan‘o universiteto mokslininkai nustatė, jog urbanizuotame mieste, kur gyvena apie milijoną žmonių, žalieji stogai sulaikytų apie 55 tūkstančius tonų anglies.

Mums, lietuviams, pirmieji keičiantys spalvą stogai nėra tokie aktualūs, tačiau žalieji stogai pas mus tikrai pasiteisintų. Bet tam reikia ne mažų investicijų, o dabar taupymo metas, tad „soriukas“.

Lietuvoje „karas keliuose“ tęsiasi. Vykdomos įvairios prevencinės kampanijos, siekiant paveikti vairuotojų ir pėsčiųjų suvokimą apie asmeninę atsakomybę, atsargumą ir t.t. Tačiau, kurgi pagerėjimo ženklai? Galbūt pats laikas įsikišti technikai?

Atsirado, kelis metus projektuota automobilių sistema, padedanti vairuotojui kelyje išvengti susidūrimo, kuri veikia kaip žmogaus smegenys. Ji užfiksuoja netoli automobilio esantį objektą – ir priklausomai nuo situacijos – reaguoja. Taip vadinama „trečioji akis“ mato kelio žymėjimą, atstumą iki pėsčiojo ar kitos autotransporto priemonės, mato, ką pėstieji veikia: stovi kelkraštyje ar eina įstrižai gatvės. Sistema daugiau nei 30 metrų atstumu atpažįsta, kas – kita mašina ar žmogus – yra netoli vairuojamo automobilio.

„Trečioji akis“ likus 2,5 sekundės iki susidūrimo perspėja garsiniu signalu. Jei vairuotojui nepakanka laiko sureaguoti, sistema pati suvaldo automobilį, kad būtų išvengta susidūrimo.

Pasak specialistų, beveik 80 proc. nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl vairuotojų išsiblaškymo, o sistema padeda išvengti su tuo susijusių pasekmių, nes „trečioji akis“ pastebi kelyje ir šalia jo esančias kliūtis ir iškart reaguoja.

Kol kas ši sistema jau yra diegiama trijų markių automobiliams, o 2010 bus montuojama ir kituose. Perkant naują automobilį, „trečioji akis“ papildomai kainuotų apie 2360 litų. Tačiau turint omeny, jog ši sistema padės išgelbėti gyvybes, tai nėra brangu.

Saugaus kelio!

Elektra varomos mašinos mums jau nebe naujiena, turime tokių riedančių ir Lietuvos keliais. O štai Šiaurės Amerikos įmonė „Norfolk Southern“ kartu su energetikos departamentu pristatė pirmą elektrinį traukinį.

Skaičiai man patinka: 1500 arklio jėgų traukinys, pakrautas lygiai tiek, kiek tradicinis, su kartą įkrautomis tūkstančiu 12 voltų baterijomis, gali važiuoti 24 valandas. Baterijų įkrovimas trunka apie dvi valandas, o kalibruoti reikia kartą per savaitę.

Pagal NS 999 modelį kūrusios įmonės apskaičiavimus, elektra varomą lokomotyvą sukurti reikia ne daugiau lėšų nei tradiciniam, tad kliūčių pereiti prie modernių, aplinkai draugiškų traukinių kaip ir neturėtų būti.

Aš visomis keturiomis už naujoves, o šis  naujadaras atrodo logiškas ir reikalingas tiek aplinkosaugine, tiek moksline prasme.

Telekomunikacija vystosi nepaisydama jokių sunkmečių. Nauja Smart Phone sistema gali rasti žmogų net pastato viduje, kur GPS negali sekti. Tačiau labai išsigąsti bijantys būti susekti neturėtų, nes kol kas tai nėra galutinai ištirta praktiškai, ir reikia dar daug padirbėti, kad sistema pasiektų vartotojus.

Sistemą, kuri vadinasi „SurroundSense“ sukūrė Duke universiteto kompiuterių mokslo studijų studentas Ionut Constandache. Sistema siunčia informaciją gautą iš mobilaus telefono kameros, mikrofono ir akselerometro. Pasak jo, atskirai tam tikros aplinkos savybės neturi jokios reikšmės, tačiau apjungus optinę, garso ir judesio informaciją – gaunama unikali vietos žyma, pagal kurią ji tiksliai identifikuojama.

Sistema dvi uždaras patalpas atskiria pagal tai, jog pavyzdžiui, baras yra tamsi ir triukšminga vieta, joje žmonės juda mažai, tuo tarpu prekybos centras bus šviesus, vyraus ryškios spalvos, bus daug žmonių, kurie daug vaikščios. Kuo daugiau sistema naudojama, tuo laikui bėgant ji geriau atpažins tam tikras vietas.

Kita vertus, ši sistema bent jau kol kas neveiktų jei telefono savininkas mobilųjį laikytų rankinėje. Idealiausia tokiu atveju jei telefonas būtų ant riešo ar kabotų ant kaklo.

Taigi, kol kas galime būti ramūs

Mokslininkai ir entuziastai nuolatos ką nors meistrauja, kuria, daro bandymus. Vieni užsiima smagiais išradimais, kiti žalojančiais, dar kiti visuomenei naudą kuriančiais ir t.t. Išradimas, apie kurį rašau sekančiose pastraipose, nėra neįtikėtinas, tačiau visgi naudingas visuomenei, todėl jis keliasdešimčiai minučių pagavo mano dėmesį. Galbūt pagaus ir jūsų.

Mokslininkai sukūrė nepirštuotą pirštinę, kuri elektrodų sensoriaus pagalba automatiškai paverčia rankų judesius į tekstą. Michael Linderman su kolegomis paskelbė apie savo mokslinių tyrimų projekto pirmojo etapo rezultatus, kurio metu, šeši savanoriai naudodami skaitmeninį rašiklį, penkiasdešimt kartų parašė skaitmenis nuo 0 iki 9 vilkėdami prototipinę pirštinę. Pirštinė fiksavo rankų ir dilbių aštuonių raumenų aktyvumą. Kompiuteris koreliacijos būdu apdorojo duomenis iš skaitmeninio rašiklio ir pirštinės, ir pagal tam tikrus modelius išvedė juos į rašytinius simbolius.

M.Linderman’o komanda taip pat naudojo techniką, vadinamą diskriminacijos analize, kuri testavo ar gerai kompiuteris atpažįsta raumenų judėjimo modelius, atitinkančius rašytinius simbolius. Kompiuteris atpažino 63 procentus skaitmenų, pakartotų penkis kartus, ir 97 proc. skaitmenų pakartotų 35 kartus.

Kita vertus, pats „Popular science“ straipsnio autorius klausia, kiek šis naujadaras bus patogus… norint bet kur ir bet kada ką nors užsirašyti, ar tikrai patogiau bus paimti  pirštinę, ar geriau tiesiog susirasti lapą popieriaus ir tušinuką. 

Tačiau M.Linderman ir jo komanda visgi šią pirštinę sukūrė daugiau medicininiais tikslais. Jie tikisi pagelbėti nervų ar raumenų ligomis sergantiems žmonėms. Jų manymu, nauja technologija leistų daug greičiau nei dabartiniai metodai aptikti pirmuosius Alzhaimerio ar Parkinsono ligų simptomus. Mokslininkas taip pat mano, kad ši pirštinė galėtų būti naudinga, siekiant padėti pacientams iš naujo išmokti rašyti, arba sukurti rašymui skirtus protezus.

Konkurencija ir sveikos ambicijos kuria naudą visuomenei. Štai mobiliuoju telefonu greitai galima bus ne tik fotografuoti, filmuoti, naršyti, siųsti, rašyti, kalbėti, bet ir prižiūrėti sveikatą. Greitai – turiu omeny porą-keletą metų.

Greitu metu pasaulyje gali atsirasti apie 4 milijardus „mobiliųjų slaugių“. Telefonai papildyti įvairiomis papildomomis programomis gali tapti realūs pagalbininkai medicinos darbuotojams, nes duomenys apie vartotojo sveikatos būseną iškart galėtų būti perduoti gydytojui.

Šie mobilieji pagalbininkai padėtų dažniau nustatyti ligos pradžią, sumažinti apsilankymų medicinos įstaigose skaičių ir apskritai sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas, o ateityje padėtų ir suleisti vaistų injekcijas.

Dabartiniai mobilieji telefonai „Bluetooth“ pagalba jau leidžia bėgimo metu sekti širdies ritmą, taip pat įrašo nubėgtą distanciją, bėgimo greitį, vietovės, kurioje bėgioja žmogus, aukštį virš jūros lygio.

Tačiau netrukus žada, kad pasirodys telefonai galintys per „Bluetooth“  matuoti kraujo spaudimą, cukraus kiekį kraujyje ir siųsti tiesiai mobiliojo telefono savininko gydytojui. Kol kas tik vyksta bandymai, bet šios prognozės skamba visiškai realiai. Tuo labiau, kad po 2012 metų jau tikimasi žmogaus organus patikrinti automatiškai – patikros metu nereikės net nutraukti naudojimosi telefonu. Tai reiškia, jog telefone būtų implantuoti mažojo nuotolio radijo ryšio jutikliai, kurie galėtų bet kada tiesiogiai gydytojui teikti informaciją apie asmens gyvybines funkcijas. O gydytojas galėtų iškart atsiųsti pacientui tam tikras rekomendacijas. Prireikus, telefonas kaip tikra slaugė galėtų išvirkšti ir reikalingą dozę insulino ar skausmą malšinančių vaistų.

Na, skamba labai patraukliai. Kita vertus, žinant mūsų sveikatos apsaugos sistemą, tokie mobilūs pagalbininkai mums ne itin ką pagelbės jei gydytojai neturės šiuolaikinių IT priemonių ir nebus apmokyti jomis naudotis. Iš dalies man čia kvepia „sukurta specialiai JAV, bet tinka ir kitiems“. Labai tikiuosi aš klystu.

Senkant žaliavoms, kurias sukūrė ir mums parūpino motulė gamta, vis greičiau daugėjant žmonių Žemėje belieka tikėtis, kad žmonių protas, naujosios technologijos ir inovacijos užtikrins, kad ateityje mūsų gerovė bus visavertiškesnė, o gyvenimas – produktyvesnis. Be to, žmonijai reikia išspręsti klimato kaitos problemą, eliminuoti nuolatinius badmečius bei nugalėti vėžį ir kitas ligas. Livescience.com siūlo savo sudarytą reikšmingiausių žmonijai ateities technologijų dešimtuką.

10 vieta. Minties skaitytuvas. Minčių skaitymo įrenginys vis dar yra mokslininkų svajonių objektas, o melo detektoriai remiasi netiesioginėmis apgavikų nevalingai siunčiamomis užuominomis. Nors mokslininkai skanuodami smegenis jau gali atspėti, kaip elgsis žmonės tam tikrų eksperimentinių užduočių metu, ar prieš pusę minutės pastebėti, kad žmogus tuoj suklys. Yra sukurta technologija, kuria naudojant analizuojama, kaip žmogaus smegenys elgiasi įvairių specifinių užduočių metu. Kita vertus, nors mokslininkai dar neperprato smegenų kodo, bet jau senokai diskutuoja minčių privatumo užtikrinimo teisiniais klausimais.

9 vieta. Aplink pasaulį per 90 minučių. Žiulio Verno, fantasto sugebėjusio numatyti labai nemažai ateities technologijų, knygos herojus anglų džentelmenas Filijus Fogas teigė, jog aplink pasaulį galima apkeliauti per 80 dienų – ir tai atrodė neįtikėtina. O dabar mokslininkai teigia, kad aplink pasaulį aplėkti greitai nebereikės ir valandos. JAV oro pajėgos su Brazilija kuria šviesos erdvėlaivio koncepciją, paremtą lazerių technologijomis, kuri žmones įgalins tai padaryti. Netgi teigiama, kad JAV prie šių technologijų dirba labai intensyviai ir šie erdvėlaiviai gali būti išbandyti jau netrukus.

8 vieta. Dirbtinė galūnė. JAV veteranai ir visi kiti, kurie nešioja protezus, greitai galės valdyti juos lygiai taip pat lengvai, kaip valdė savo rankas ar kojas. Mikroprocesoriai įmontuoti į protezus iš anksto numatys būsimą žmogaus judesį. Šiuo metu ne tik žmonės, bet ir beždžionės jau yra smegenų signalais valdę automatinę ranką ar kitą skaitmeninį protezą.

7 vieta. Informacija apie viską. Ateityje žmogus, pavyzdžiui, parduotuvėje paims produktą ir ant jo kartoninės pakuotės išryškės informacija apie mitybą, produkto gamintoją ir pan. Palietus knygą knygyne jos puslapių paraštėse išryškės skaitytojų atsiliepimai. JAV Masačiusetso technologijų universitetas jau pristatė tokios technologijos prototipą, kurį sudarė web filmavimo kamera, projektorius ir išmanusis telefonas, leidžiantys informacijai esančiai interneto erdvėje pasiekti žmogų. Toks nešiojamas įrenginys dirbs kartu su įmontuotomis išmaniosiomis sistemomis ir veiks panašiai kaip sistema, kuri “pajutusi” įdėmų žvilgsnį “išmeta” GPS koordinates ir žemėlapį.

6 vieta. Atnaujintas kūnas. Kol kas mūsų kūnas negali atsinaujinti, tačiau ligoniai jau gali tikėtis, kad vis greičiau daugės galimybių pakeisti vieną ar kitą kūno dalį. Britų mokslininkai jau yra išauginę pirmąsias dirbtines kepenis iš kamieninių ląstelių dar 2006 m., kiti mokslininkai įrodė, kad netgi širdyje yra ląstelių, iš kurių galima atauginti šį organą.

5 vieta. Pasaulio pamaitinimas. Akivaizdu, kad tai labai sunkus uždavinys, juolab, kad jį sunkina kiekvieno atskiro alkanojo regiono politinė ir ekonominė padėtis. Tačiau mokslininkai ieško būdų, kaip apsaugoti derlių. Jie didina įvairių kviečių, ryžių ir kitų žemės ūkio kultūrų atsparumą temperatūros kaitai, sausrai ir netgi kenkėjams. Naujosios informacinės technologijos leis ūkininkams nuolat sekti kokia yra jų pasėlių būklė ir t.t. Jei žmonės nuspręs, kad tai normalu, daug ką galės išmaitinti laboratorijose išauginta mėsa. O, jeigu visa tai bus nepriimtina, kada nors galės būti panaudotos milžiniškos mokslininkų sukauptos sėklų atsargos.

4 vieta. Atliekų panaudojimas. Naujųjų technologijų pagalba tikimasi pasiekti, kad visos žmonijos atliekos būtų perdirbamos į tinkamas dar kartą naudoti. Viščiukų plunksnos ir pan. gali tapti būsimąja plastmase. O vandenyje tirpstanti plastmasė nepadarys žalos, jei žmonės ją mes į vandenyną. Deginamos atliekos jau dabar virsta kuru. Žmonija turės tapti žaliąja.

3 vieta. Visuotinė klimato kontrolė. Klimato kontrolės technologijos gali greitai tapti realybe, jeigu tiktai žmonija susitaikys su jų keliamais pašaliniais efektais. Kol kas yra idėjų į atmosferą paleisti šviesą atspindinčias daleles, kad planeta atšaltų, netgi Bilas Geitsas pateikė idėją, kaip sustabdyti ir sulėtinti uraganus įsteigiant laivyną, galintį sutramdyti kunkuliuojantį vandenynų vandenį, atšaldyti vandens paviršių, nes tai skatina audras.

2 vieta. Saulės energijos įdarbinimas. Branduolinės reakcijos lemia, kad saulė šviečia milijardus metų. Mokslininkai siekia žemėje atkurti saulėje vyksiančias reakcijas ir galiausiai pasiekti didžiausią energijos gavimo efektyvumą. Milžiniški lazeriai, galintys sufokusuoti didžiausią galią į mažą vandenilio kuro granulę gali padėti pasiekti persilaužimą šioje srityje. Yra ir alternatyvų, pavyzdžiui aukštos temperatūros plazminė sintezė ir kt. dalykai. Tačiau, kol kas tegalime spėlioti, kur nuves alternatyviosios energijos šaltinių paieška.

1 vieta. Dirbtinės smegenis. Žmonija tėra atskleidusi tik mažiausią dalį smegenų veiklos mechanizmų, tai vis dar lieka didžiąja paslaptimi, kurią saugo milijardai neuronų. Nors Blue Brain Project mokslininkai yra pasirengę sukurti dirbtines smegenis kitą dešimtmetį. Jie jau sumodeliavo dalį žiurkės smegenų panaudodami IBM superkompiuterį ir teigia, kad dirbtinės smegenų ląstelės netgi pradėjo organizuotis be žmogaus įsikišimo. Jei pasiseks, toliau analizuojant, kaip smegenys “pasigamino”, bus sukurtas modelis biomedicininiam testavimui, kartu tiriant ir žmogaus sąmonę. Vis dėlto mokslininkai perspėja, kad tai vis dėlto dar ne dirbtinis intelektas.

Pabūsiu nuoseklus ir  pratęsiu geriausiųjų temą. Praeitą kartą pasižiūrėjome, kokios 10 geriausiųjų technologijų pakeitė žmonijos gyvenimą, dabar pabandykime paspėlioti, galim pasiginčyti, kas mūsų laukia. Na, o kadangi, kaip sakydavo mūsų seneliai, “Dievas myli trejybę”, tai gal reikėtų surašyti ir 10 galimų ateities išradimų. Na pagyvensim – pamatysim, gal ir surašysiu, jei tai daugumai įdomu.

 10 vieta. Skaitmeninės bibliotekos. Teigiama, kad žmonijos sukaupta informacija (žinoma, ne apie vienos ar kitos žvaigždės gyvenimą) pakankamai sparčiai kompiuterizuojama. Pavyzdžiui, anot “Livescience” tinklapio autorių, visi MIT (Massachusetts Institute of Technology) šaltiniai šiuo metu jau yra online. Kad su tuo sutiktum, užtenka išbandyti ir, pavyzdžiui, Google Book Search. Ir, nors dar  ne visus atsakymus galime rasti savo kompiuteriuose, tai jau ne už kalnų.

 9 vieta. Terapija ir/arba kamieninės ląstelės. Daugybė ligų yra genetiškai paveldimos ir mokslininkai stengiasi surasti galimybių pažeistus genus pakeisti, ištaisyti ląstelių defektus, kad jos augtų sveikos. Tikėtina, kad vieną dieną genetines ligas gydysim, pavyzdžiui, kaip plaučių uždegimą.

8 vieta. Visur esantis belaidis internetas. WiMax, 3G, 4G ir t.t. veda į tai, kad prisijungti prie interneto galėsime bet kur, bet kokiu laiku. Tai reikš ir kad bus galima laisvai sujungti du bet kokius (atsitiktinius) įrenginius (prietaisus). Galima bus lengvai pasitikrinti, ar veikia jūsų namo apsaugos sistema telefonu ir t.t. (tada, žinoma, bus sunkiau ramiai ilsėtis).

 7 vieta. Mobilūs robotai. Šiuolaikinės nepilotuojamų automobilių lenktynės, finansuojamos JAV gynybos ministerijos technologijų skyriaus, neblogai iliustruoja, kas mūsų laukia. Kam kažkur važiuoti kažko atsiimti, jei tai gali padaryti jūsų mašina? Turėsime daugybę robotų, zujančių gatvėmis. Nors tikėtina, kad vis dėlto robotai daugiausia bus naudojami nuobodiesiems ir sunkiesiems krovos darbams sandėliuose atlikti.

 6 vieta. Geresnės, pigesnės saulės baterijos. Tiesa, kad elementai saulės šviesą verčiantys elektra pinga ir dabar. Gal nepraeis nė dešimt metų ir saulės energijos kaina susilygins su elektros, gaminamos kitų energetikos sistemų, kaina. Na šiuo atveju problemų gali kilti tik todėl, kad mokslas nepajėgus reguliuoti dienos ir nakties ritmo ar blogą orą pakeisti geru.

 5 vieta. Kompiuterinė paieška pagal vietą. Lygiai taip, kaip dabar gauname informaciją surinkę kompiuteryje interneto adresą, galėsime gauti informaciją išėję į lauką, nukreipę savo telefoną link trijų dimensijų ikonos (galbūt ant verslo pastato) ir informacija (pavyzdžiui, atsidarys tinklapis) atsiras mūsų telefone.

 4 vieta. 3-D spausdinimas. Vietoj to, kad eitumėte kokio menkniekio į parduotuvę, mes galėsime susikurti norimo menkniekio trimatį modelį kompiuterio ekrane ir jį atsispausdinti. Kitas žingsnis galės būti įvairių smulkmenėlių, be kurių neišsiverčiame buityje, ar, pavyzdžiui, žaislų kūrimas. Galėsime būti dizaineriais ir pardavėjais.

 3 vieta. Moore dėsnis. Vienas iš „Intel“ įkūrėjų Gordonas Moore 1965 m. teigė, jog tikėtina, kad kompiuterio pajėgumai kiekvienais metais padvigubės. Iki šiol mokslo vyrai suko galvas, ieškodami patvirtinimų, kad šis dėsnis negali galioti, o puslaidininkių pramonės plėtra patvirtinimus neigė. Šiuo metu aišku, kad nesutariama ar šis dėsnis galios 20 metų ar dar kokius 600 metų.

2 vieta. Klonavimas. Žinoma, tai ne identiškų žmogaus ar gyvūno kopijų kūrimas. Tai audinio ar organų, kurių kūnas neatmestų, auginimas. Vėžio ar kitos ligos pažeisti organai bus pakeičiami sveikais klonais.

1 vieta. Energija iš vandens arba vandenilio ekonomika. Nafta baigiasi, vietoj to, kad mokėtume didžiulę kainą už besibaigiančios naftos produktus ir būtume priklausomi nuo šalių naftos eksportuotojų, vandenį versim vandeniliu ir deginsim arba pakrausime kuro elementus, kaip siūloma vadinti fuel cells. Nors, žinoma, kol kas susiduriam su nemažai problemų, pavyzdžiui, vandenilio saugojimo, ir gali būti taip, kad vandenilis teliks tik vienas iš komponentų pakeisiančių dabartinę naftos ekonomiką.

Benaršydamas www erdvėse stabtelėjau prie sąrašiuko – 10 amerikiečių išradimų, turėjusių didžiausią reikšmę pasaulio (technologijų) plėtrai. Sudomino, kad vardijami amerikietiški išradimai, kuriuos pateikiu ir Jūsų dėmesiui. Įdomu, ar europiečiai su viskuo sutiktų? Žinoma, autoriai apsidraudžia, prisipažindami, kad sąrašiukas sudarytas ilgai prie jo negaišus ir yra nepilnas. Taigi, galima pasiginčyti dėl kai kurių išradimų autorysčių ir dėl to, kodėl būtent šie išradimai arba naujovės įtraukti į sąrašą. Kaip ten bebūtų jame neliko vietos telefonui, nors ši naujovė pirmą kartą buvo išbandyta JAV, Bostone, nors ir škotų kilmės mokslininko Aleksandro Bell’o:

10 vieta: Elektros lemputė. Tomas Edisonas (Thomas Edison) šios idėjos nepasiėmė iš oro, bet pabaigė procesą,sukūrė dizainą, paskatino Amerikos elektros pramonės atsiradimą ir plėtrą.

9 vieta: Surinkimų linija (konvejeris). Henris Fordas, patyręs amerikietis novatorius, kardinaliai pakeitė gamybos procesą 1908 m. paleidęs automatinę automobilių surinkimo liniją. Taigi, nors JAV automobilio neišrado, tačiau padarė jį prieinamą kiekvienam amerikiečiui.

8 vieta: Tranzistorius. Elektronikos šimtmetis būtų buvęs visai netikęs be tranzistorių – puslaidininkių, kurie naudojami visur – pradedant televizoriais ir baigiant kompiuteriais. 1956 m. fizikos Nobelio premija buvo paskirta 3 amerikiečiams (William B. Schokley, John Bardeen, Walter H.Brattain) už puslaidininkių tyrimus ir tranzistoriaus afekto atradimą.

7 vieta: Ryšių palydovai. Pirmieji pasaulyje ryšių palydovai buvo sukurti ir išvystyti JAV ginkluotosiose pajėgose ir paleisti į orbitą 1958 m. Tada buvo perduota prezidento Dvaito Eizenhauerio žinia: “Dėl stebuklingų mokslo pasiekimų, mano balsas pasiekia jus iš palydovo, kuris keliauja kosminėje erdvėje”. Palydovai lėmė ryšio paslaugų pramonės bumą.

6 vieta: Magnetinis (branduolinis) rezonansas. Taikant magnetinio branduolinio rezonanso (MR) tyrimą buvo išgelbėta tūkstančiai gyvybių. MR tyrimas –  tai diagnostinė procedūra, kurią atliekant atkuriami žmogaus kūno organų atvaizdai. JAV mokslininkas Raymondas Damadian‘as pirmasis pasiūlė branduolinio magnetinio rezonanso technologiją panaudoti nustatant ligos priežastį. Pirmą kartą tai padaryta 1977 m.

5 vieta: Internetas. Neabejotinai ši technologija gimė 1960 m. pabaigoje JAV moksliniuose institutuose tobulinant karinės pramonės reikmėms skirtas technologijas. Tuomet „ARPAnet“ sujungė keturis kompiuterius Stanfordo, Santa Barbaros, Jutos ir Los Andželo universitetuose. Iš čia pasiųstas ir pirmasis elektroninis laiškas (1971 m.).

4 vieta: Lazeriai. Skaičiuojama, kad lazeriai yra vienas iš pačių praktiškiausių XX a. JAV išradimų. Lazerių panaudojimo galimybių yra labai daug, o jų sukuriama komercinė nauda – didžiulė. Pirmą kartą lazerio fenomeną pademonstravo mokslininkai Kalifornijoje HRL laboratorijoje (Hughes Research Laboratorines)

3 vieta: Žmogaus nusileidimas Mėnulyje. Nors rusai pirmieji ir nusiuntė žmogų į kosmosą, tačiau JAV NASA „Apollo“ programa pradėta 1960 m., kurios išdavoje 1969 m. žmogus nusileido Mėnulyje, tikrai užgniaužė kvapą visai žmonijai. Imponuoja ir toks trumpas laikotarpis, praėjęs nuo idėjos iki jos realizavimo.

2 vieta: Atominė bomba. 1945 m. Naujojoje Meksikoje JAV pirmą kartą išbandė atominę bombą. Prie jos sukūrimo prisidėjo emigrantai mokslininkai, kai kurie jų buvo išsigelbėję nuo Trečiojo reicho persekiojimų. Atominė bomba smarkiai pakoregavo žmonijos norus kariauti.

1 vieta: Sugebėjimas skraidyti. 1903 m. broliai Raitai (Orville ir Wilbur Wright) iš Ohajo pakilo ir 12 sekundžių skrido sunkesniu už orą ir, galima sakyti, valdomu skraidymo aparatu. Prasidėjo aeronautikos era.