Fizika namų šeimininkėms

vieno racionalaus fiziko blogas

Ką veikia didysis kolaideris?

with 4 comments

0704008_01-A5-at-72-dpi

Kažkaip nunyko žinios apie Didįjį Hadronų Kolaiderį (DHK), ar ne? Man irgi atrodė, kad tai bus didžiausias žmonijos mokslinis eksperimentas, pradžia daug žadėjo, o po to viskas  atsidūrė kažkur naujienų skilčių užkaboriuose, kol vieną dieną informacija dingo apskritai. Pasidomėjau ir paaiškėjo, kad projekto dalyviai yra suinteresuoti, kad kolaideris visuomenėje nebūtų užmirštas.

Neseniai pasirodžiusio filmo „Angelai ir demonai“ siužete buvo įpinta CERN sukurta antimaterija. Pagrindinis herojus bando išgelbėti Vatikaną nuo sunaikinimo, kuriam įvykdyti pasitelkta CERN antimedžiaga. Tam filmo kūrėjai bendradarbiavo su CERN siekdami viską perteikti kuo tikroviškiau. Tuo tarpu mokslininkai tuo pačiu pareklamuoja DHK.

Beveik tuo pat metu kai pasirodė filmas, buvo sukurtas ir tinklapis, kuriame publikuojami straipsniai apie antimateriją, pateikiami atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus, patalpintos nuotraukos iš filmo herojų ir kūrėjų susitikimo su CERN. Be to, Tomas Hanks‘as, filmo pagrindinio vaidmens atlikėjas, sutiko dalyvauti antrame kolaiderio paleidime.

Vaikams irgi skirtas dėmesys. Jiems kovo mėnesį sukurtas animacinis  tinklapis „Cernland“, kur galima nukeliauti į kolaiderį, sužinoti kokiu būdu vykdomas eksperimentas, kokie greitintuvo dalių pavadinimai ir t.t. Beje, tai puiki kolaiderio veikimo parodomoji versija, kuri galėtų būti naudinga ir suaugusiems. CERN apie save pasakoja ne tik specialiuose tinklapiuose, CERN naujienlaiškyje, bet ir Twitter, Youtube.

Kolaiderio avarija, apie kurią jau rašiau anksčiau, iš tikrųjų sukėlė nemažai problemų eksperimento vykdytojams. Norėdami tiksliai sužinoti, kas tuomet įvyko, mokslininkai turėjo išardyti dalį 100 metrų gylyje esančio tunelio. Tai nebuvo taip paprasta, nes jame yra pastoviai palaikoma -271,3 laipsnių pagal Celsijų temperatūra. Norint išmontuoti pažeistą skyrių, reikėjo padidinti temperatūrą iki kambario temperatūros lygio ir tik tada imtis montavimo darbų.

Gruodžio mėnesį buvo gauti rezultatai, jog avarija, kuri buvo įvertinta 26 mln. dolerių,  įvyko dėl dviejų magnetų netinkamo kontakto. Taigi reikėjo ne tik pašalinti neigiamus padarinius, bet ir pakeisti magnetus kitais. Iš viso buvo išimti 53 magnetai.  16 iš jų, kurie nebuvo labai pažeisti, pataisyti ir įmontuoti atgal, kiti pakeisti naujais. Remontas buvo suplanuotas iki 2 mėnesių, bet vėliau prailgintas iki 6. Balandį buvo įmontuotas paskutinis naujas magnetas.

Na, bet svarbu, jog dalelių greitintuvas ne tik taisomas, bet jau kalbama ir apie būsimąjį bandymą spalio mėnesį. Tebeplanuojama atlikti protonų eksperimentą, kurio metu greitintuve susidūrus priešingomis kryptimis lekiančių protonų pluoštams, bus užfiksuotas Higgso bozonas – viena labiausiai dominančių elementariųjų dalelių. Kažkaip net nebesitiki.

Reklama

Written by fizikologas

gegužės 25, 2009 2:27 pm

4 atsakymai

Subscribe to comments with RSS.

  1. Manau,kad zmonija labai rizikoja.Lendame i procesus kuriu poveikio neisisvaizduojame ir valdyti kuriu dar negalime. Ir taip pazeista ekosistema,sio poveikio gali neatlaikyti.Bet tokia jau zmonijos lemtis…

    Alex

    spalio 31, 2009 at 12:09 pm

  2. Dekoju tau kad priminiai. Laukiam papildymo:)

    Maziutis

    gegužės 27, 2009 at 8:53 pm

  3. Nepamirsk sitos temos, nekantriai laukiam atnaujinimu 😉

    Valdas

    gegužės 25, 2009 at 8:04 pm


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: