Sukurtas paukščiams matomas stiklas

Gyvūnėlių mylėtojai gali bent kiek lengviau atsikvėpti – jei įvairiose statybinėse konstrukcijose bus pradėtas naudoti naujos kartos stiklas į jį atsitrenkusių paukščių skaičius sumažės apie 75%. Vokiečiai paskaičiavo, kad per metus apie 100 milijonų paukščių nepamatę stiklinio paviršiaus į jį atsitrenkia ir žūsta.

Anksčiau buvo bandyta klijuoti lipdukus ant stiklų – tačiau jie ne ką tepadėjo. Todėl Vokietijos mokslininkai kartu su įmone „Arnold Glas“ sukūrė tokį stiklą, kurį paukščiai aiškiai mato. Jie padengė stiklą UV spindulius atspindinčia danga, kurią paukščiai regi kaip linijų raizgynę, primenančią voratinklio tinklą.

Šio stiklo piešinio žmonės nemato, be to, danga visiškai nepakeičia matomo vaizdo, o stiklas dėl papildomos dangos nepraranda skaidrumo.

Džiugu, kad mokslininkai kuria ne tik technikos naujoves žmonėms, bet kartu rūpinasi ir gyvūnijos gerove.

Žmogaus darbu varomas automobilis

Na, ką, atsirado automobilis „Imagine PS“, kurį tikrai galima vadinti draugišku gamtai, nes jis važiuoja žmonių, sėdinčių jame, pagalba. Kada visi keturi mašinos keleiviai specialiomis rankenomis gamina energiją, to pilnai pakanka, kad automobilis važiuotų be papildomų resursų. Kai transporto priemonėje „gamintojų“ mažiau – tada papildomai galima panaudoti ir elektrą. Važiuoklė gali veikti su bet kokio tipo baterijomis, todėl ateityje keičiantis technologijoms sukurto modelio ypatingai keisti nereiktų.

„Imagine PS“ automobilio kūrėjas – inžinierius Charles Samuel Greenwood – prie šio projekto dirbo beveik keturis dešimtmečius, – ir jam pagaliau pavyko.  Kaip teigia pats autorius, tokią transporto priemonę kurti jį paskatino noras sumažinti automobilių išskiriančių nuodingų dujų kiekį gatvėse, ir noras išspręsti daugelio vairuotojų problemą – nutukimą.

Įkalnėje toks automobilis gali važiuoti iki beveik 50 km/h greičiu, o lygiame kelyje iki maždaug 100 km/h. Skaičiai gana įspūdingi, turint omeny, jog tokį greitį išvysto žmogaus darbas. Principas panašus į rankinės drezinos, kur norint pajudėti iš vietos, rankeną reikia kelti aukštyn žemyn. „Imagine PS“ atveju rankenas reikia stumti į priekį ir atgal – lyg irkluojant.

Planuojama, jog pardavimams skirti automobiliai bus su stogu, kompiuterizuoti, su integruotu GPS, biometriniais duomenimis, garso sistema. Ateityje kituose modeliuose numatytos ir oro pagalvės. Automobilių gamybą planuojama pradėti kitais metais, ir jis kainuos apie 42 tūkst. litų.

Jeigu tik bus padidintas šio automobilio saugumas, aš visom keturiom už tokį aktyvų ir draugišką gamtai keliavimą.

Išmanusis šviesoforas

Drausmingus vairuotojus raudona šviesoforo šviesa sustabdo. Tiesioginio poveikio nei automobiliui, nei vairuotojui šis trijų spalvų aparatas neturi, tik informuoja. Tačiau IBM atstovai sugalvojo technologiją, kuri turėtų ir tiesioginį poveikį, – tik ne vairuotojams, ne automobiliams, o varikliui. Kitais žodžiais tariant, sustojusios prie raudono šviesoforo signalo mašinos variklis būtų išjungtas. Kaip teigia sistemos kūrėjai, šios naujovės tikslas – efektyvesnis degalų naudojimas.

Kita vertus, automobilio variklis užsidegus raudonai šviesai ne visada būtų išjungtas. Tam įtakos turėtų du faktoriai – pirmas – priklausomai nuo to, ar automobilyje būtų įdiegta minima technologija, ir antras – iki žalio šviesoforo signalo likęs laikas, – jeigu jis per trumpas, variklio degimas nebūtų išjungtas.

Pats technologijos veikimo principas yra paprastas: sistema apskaičiuotų, kiek automobilių laukia eilėje užsidegus raudonai, tada įvertintų kiek liko laiko iki žalios šviesos, ir likus daugiau laiko nei numatyta sistemoje, šviesoforas nusiųstų signalą į automobilį sustabdyti variklio veikimą. Tuo tarpu užsidegus žaliai, signalas būtų nusiųstas pirmai eilėje stovinčiai mašinai užvesti variklį ir po tam tikro laiko visiems iš paskos stovintiems automobiliams.

Tačiau nors ir labai mėgstu ir palaikau naujoves, bet šio technologinio sumanymo nauda kiek abejoju. Tarkime jei automobilių eilėje stovės tik du su įdiegta naujove, tai sistema laiko, kada kuris automobilis turi užsivesti, teisingai neapskaičiuos. Ir apskritai, gal racionaliau būtų tiesiog didžiosiose sankryžose prikabinti mažytę švieslentę, kuri rodytų kiek laiko liko iki vieno ar kito signalo užsidegimo.

Universalus įkroviklis

Informacijos ir kompiuterių amžiuje mes esame užsivertę įvairiais daiktais, kuriuos kartas nuo karto vis reikia įkrauti, t.y., pradedant mobiliuoju telefonu, kurių šeimoje būna tikrai ne vienas, iki nešiojamų kompiuterių, mikrofonų ar fotoaparatų ir t.t.  Daugelis šių prietaisų pakrovėjų yra skirtingi, todėl įsigijus naują prietaisą, senasis įkroviklis paprastai išmetamas. Yra ir tokių, kurie neturi įpročio atsikratyti nebereikalingų daiktų, nes „o vdruk prireiks“. Tokių žmonių namuose galima būtų rasti turbūt dešimtis įkroviklių.  

Todėl man gana keista, kad tik dabar atsirado universalūs įkrovikliai. Kaip teigia „Green Plug“ ir „WiPower“, universalus žaliasis įkroviklis tiktų visiems bevieliams įrenginiams. Pajungus prietaisą į „Green Plug“ pakrovėjo jungtį, „Greentalk“ protokolas nuskaito prijungto prietaiso lustą, kad galėtų nustatyti maitinimo tinklą, reikalingą jam pakrauti.

Tačiau yra didžiulis „bet“. Tam, kad būtų galima naudoti universalų kroviklį, gamintojai turėtų montuoti „Greentalk“ lustus į savo įrenginius, o ne siūlyti individualius adapterius vis naujai gaminamam modeliui.

Panašią technologiją siūlo ir „Powermat“, kuri vizualiai galbūt net patrauklesnė nei prieš tai aprašyta. „Powermat“ įkroviklis – padas, ant kurio padėjus prietaisus, jis juos įkrauna taip pat bevieliu būdu. Vienu metu galima įkrauti 3 mobiliuosius telefonus. Taip pat galima įsigyti ir kubą su 8 skirtingomis jungtimis.

Žaliosios bazinės stotys

Aš ir vėl apie žalią spalvą. Tik šįkart ne apie stogus, o apie žaliąją energetiką, t.y., draugišką gamtai elektros energijos gaminimo būdą.  Vėjo jėgainės yra modernus ir atsakingas būdas pasigaminti elektros, todėl nuolat atkreipiu dėmesį į naujienas apie vėjo energiją.

Bendrovė „Helix Wind“ pradėjo bandymus Pietų Kalifornijoje norėdama išsiaiškinti ar jų vėjo turbinos galėtų aprūpinti mobiliųjų telefonų bazines stotis elektros energija. Įmonė tapo žinoma po to, kai pristatė savo mažo pajėgumo, t.y., apie 16 km/h, vėjo turbinas elektros rinkai.

Šį bazinių stočių turbinų bandymą bendrovė vykdo bendradarbiaudama su mobiliojo ryšio operatoriumi „Core Communications“. Tyrimo metu taip pat aiškinamasi ar elektros turbinos būtų pajėgios gaminti perteklinę energiją, kurią galima būtų parduoti skirstomiesiems tinklams.

Jeigu pavyktų pagaminti pakankamai perteklinės energijos, bazinių stočių operatoriai gautų papildomų pajamų, o elektros pardavėjai – papildomos, ir svarbiausia, „žaliosios“ elektros resursų.

Pirmąsias tokias turbinas planuojama pastatyti jau kitais metais. Šiuo metu P.Kalifornijoje yra 3500 bazinių stočių, o tam, kad būtų patenkintas vartotojų poreikis, ateinančiais metais planuojama pastatyti dar 1000.

Belieka tikėtis, kad mums neteks šių naujovių laukti keletą metų, nes sprendimas iš tiesų racionalus.

Nepaprasti stogai

Turbūt nuo vaikystės visi esame girdėję, kad karštą vasaros dieną rengtis juodai yra visai neprotinga. Taip yra todėl, kad balta spalva atspindi saulės šviesą, o juoda sugeria saulės šilumą.

Atsižvelgę į tai, grupelė studentų sukūrė stogą, kurio spalva kinta priklausomai nuo temperatūros. Kai reikia – jis tampa baltas, o kai reikia – juodas.

Balti stogai atspindi maždaug 80 procentų saulės šviesos, tuo tarpu juodi – tik 30 proc. Todėl vasarą vėsinant namą, baltas stogas padėtų sutaupyti apie 20 proc. išlaidų, skirtų kondicionieriui.

Tokių stogų principas paprastas: juoda stogo danga padengta polimeru, kuris esant žemai oro temperatūrai lieka skaidrus, ir todėl stogo spalva matosi. O kai oro temperatūra sušyla, polimeras kondensuojasi į mažus lašelius, kurie atspindi šviesą ir sukuria baltos spalvos paviršių, galintį atspindėti saulės kaitrą.

Tačiau kad ir kaip patraukliai atrodytų ši polimerinio stogo technologija, ji dar nėra visiškai paruošta komerciniam vartojimui.

Yra dar  ir žalieji stogai, kurie irgi taupo šildymo kaštus, bet prie šito gėrio jie dar ir padeda kovoti su klimato atšilimu.

JAV tokie stogai sparčiai populiarėja. Tokio tipo stogų valstijose nuo 2007 iki 2008 metų padaugėjo 35 procentais, t.y., čia pernai metais buvo įrengta 944,88 kvadratinių kilometrų žalųjų stogų. Vokietija irgi pripažįsta žaliųjų stogų privalumą – jau 12 proc. stogų Vokietijoje yra užsėti žole. Ši industrija Vokietijoje kasmet auga apie 10-15 proc.

Žalieji stogai tarnauja 2-3 kartus ilgiau nei standartiniai, nes jie apsaugo nuo ultravioletinių spindulių poveikio ir staigių temperatūros svyravimų, liūčių sukeliančios korozijos. Be to, tokie stogai sugeria anglies dioksidą.

Michigan‘o universiteto mokslininkai nustatė, jog urbanizuotame mieste, kur gyvena apie milijoną žmonių, žalieji stogai sulaikytų apie 55 tūkstančius tonų anglies.

Mums, lietuviams, pirmieji keičiantys spalvą stogai nėra tokie aktualūs, tačiau žalieji stogai pas mus tikrai pasiteisintų. Bet tam reikia ne mažų investicijų, o dabar taupymo metas, tad „soriukas“.

Pirmasis elektrinis traukinys

Elektra varomos mašinos mums jau nebe naujiena, turime tokių riedančių ir Lietuvos keliais. O štai Šiaurės Amerikos įmonė „Norfolk Southern“ kartu su energetikos departamentu pristatė pirmą elektrinį traukinį.

 

Skaičiai man patinka: 1500 arklio jėgų traukinys, pakrautas lygiai tiek, kiek tradicinis, su kartą įkrautomis tūkstančiu 12 voltų baterijomis, gali važiuoti 24 valandas. Baterijų įkrovimas trunka apie dvi valandas, o kalibruoti reikia kartą per savaitę.

 

Pagal NS 999 modelį kūrusios įmonės apskaičiavimus, elektra varomą lokomotyvą sukurti reikia ne daugiau lėšų nei tradiciniam, tad kliūčių pereiti prie modernių, aplinkai draugiškų traukinių kaip ir neturėtų būti.

 

Aš visomis keturiomis už naujoves, o šis  naujadaras atrodo logiškas ir reikalingas tiek aplinkosaugine, tiek moksline prasme.

Uždraudžiam fejerverkus

 

Pavojingų, bet malonių ir reikalingų gyvenimo atributų sąrašą galime papildyti ir fejerverkais. Taip tais, gražiais, nutvieskiančiais dangų įvairiausiomis spalvomis, priverčiančiais mus visus tiek didelius, tiek mažus aikčioti iš susižavėjimo. Jie nuodingi. Ir visa tai dėka perchlorato, kuris padeda fejerverkams degti ilgiau.

 

Pasak DMD Systems ekspertų, besispecializuojančių sprogstamųjų medžiagų tyrimuose, šios medžiagos dalelės ne tik teršia aplinką, bet ir kelia pavojų žmonių sveikatai. Los Almos nacionalinės laboratorijos atlikti tyrimai parodė, jog miesto vandens telkiniuose, kur dažnai būna leidžiami fejerverkai, toksinų kiekis buvo didesnis.

Tačiau mokslininkai kartu džiugiai praneša, jog yra ir gerų naujienų. Nes sumanyta pakeisti fejerverkų sudėtį, kurioje bus azoto kuras. Jų teigimu, „žalieji“ fejerverkai yra ekologiški, jie turi mažiau toksinų ir skleidžia mažiau dūmų. Jei taip iš tikrųjų yra – tegu keičia jie tą sudėtinę formulę. Mums nuo to tik geriau.

 

Tiesa, „žaliųjų“ fejerverkų kaina, bent jau kol nesukurs ko nors dar geresnio, bus didžiulė.

„Sysius“ pakeis benziną?

 

Vandenilis yra vienas labiausiai paplitusių elementų Žemėje, tačiau jį gryną sudėtinga saugoti, nes tam reikia nuolat palaikyti aukštą spaudimą ir žemą temperatūrą. Todėl šių ypatingų sąlygų sukūrimas kainuoja nemažai papildomų lėšų. Tačiau mokslininkai įnirtingai ieškodami savaime atsinaujinančių energijos šaltinių, sugalvojo, jog vandenilį galima išskirti iš šlapimo.

 

Kaip teigia Ohajo universiteto profesorius Gerardine Botte, šlapimo pagrindą sudaro karbamidas arba kitaip tariant šlapalas, į kurio sudėtį įeina azotas ir vandenilis. Atskiriant vandenilį nuo azoto sunaudojama beveik 33 su puse karto mažiau elektros energijos nei atskiriant vandenilį ir deguonį.

 

Profesorius teigimu, procesas itin paprastas. Tereikia panardinti nikeliuotą elektrodą į šlapimą, paleisti elektros srovę, ir vandenilis yra. Nors ši idėja dar tik bandymų fazėje, tačiau jau prognozuojama, kad šlapimu galės būti varoma mašina, namai aprūpinami elektros energija, šlapimas naudojamas elektros prietaisams. O tai, kaip rašoma straipsnyje, virsti tikrove, gali jau už pusės metų.

 

Įdomu tik ar automobilius šlapimu galima bus papildyti patiems, ar reikės naudotis specializuotomis kolonėlėmis. Kita vertus, pusė metų skamba kažkaip neįtikinamai.

 

Energetinė nepriklausomybė. Jie ir mes

 

Lietuva savo energetinę nepriklausomybę ketina didinti statydama naują atominę elektrinę, kurios visas technologijas ir branduolinį kurą pirks iš užsienio. Tuo tarpu jokių problemų dėl naftotiekio „Družba“ neturinčios Jungtinės Valstijos per dešimt metų „švarios“ energijos šaltinių plėtrai ketina skirti 150 mlrd. dolerių. Žinoma, pagrindinė priežastis yra mėginimas žaisti pagal aplinkosaugos mados taisykles, tačiau JAV vyriausybė akcentuoja ir mėginimą užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo naftininkų ir dujininkų iš kitų valstybių.

Dar šių metų liepą „žaliosios“ politikos lyderis Alas Gore’as ambicingai pareiškė, kad amerikiečiai jau po dešimties metų gali visą jiems reikalingą elektros energiją gauti iš saulės, vėjo ar dar kurio nors kito alternatyvaus šaltinio. A.Gore’o pareiškimas buvo sutiktas skeptiškai, nors tas ir tikino, kad tikslas yra realus. 

Europos atsinaujinančios energijos taryba ir organizacija „Greenpeace“ neseniai išplatino savo „Energijos [R]evoliucijos ataskaitą“ (Energy [R]evolution Report), kurioje teigiama, kad energija iš atsinaujinančių šaltinių išstums įprastinę gavybą tik per 80 metų, o gal ir dar vėliau.

Šiame raporte remiamasi atsinaujinančios energijos srityje jau dirbančių mokslininkų ir verslininkų vertinimais ir atsižvelgiant į pasaulines ekonomikos plėtros tendencijas.

Ir šalių laukia nelengvas uždavinys, nes didėjant energijos poreikiui neišvengiamai griežtės reikalavimai anglies dvideginio taršai. Vienintelis variantas – bendradarbiauti visoms suinteresuotoms pusėms.

O čia tai, ką [R]evoliucionieriai planuoja artimiausiais metais:

2009:

Visuose naujai statomuose namuose Vokietijoje įrengiamos atsinaujinančių šaltinių šildymo sistemos.

2010:

Kioto protokolą pasirašiusiose valstybėse šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas į atmosferą sumažėja 5,2 proc., palyginti su 1990 metais.  

20 procentų elektros energijos Kalifornijoje gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.

2012:

Londono Olimpinės žaidynės: be atliekų, mažai anglies dvideginio.

2014:

JAV nebeparduodamos kaitinamosios elektros lemputės.  

2018:

100 proc. JAV elektros energijos pagaminama iš saulės, vandens ir kitų atsinaujinančių šaltinių.  

Biokuro, saulės ir vėjo energijos bei kuro elementų suvartojimas per dešimt metų padidėja keturis kartus ir siekia 255 mlrd. dolerių.  

2020:

Visi nauji automobiliai yra hibridiniai.  

JAV automobilių parko kuro sąnaudų vidurkis siekia apie 6 litrus šimtui kilometrų.  

20 procentų energijos Europoje yra iš atsinaujinančių šaltinių. Kinijoje šis rodiklis siekia 15 proc.  

Švedija nebeperka naftos. Visiškai.  

2022:

Biokuro per metus Amerikoje parduodama apie 100 mlrd. litrų. Šiuo metu – apie 15 mlrd. litrų.  

2025:

25 proc. Amerikos elektros energijos pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių.  

2030:

Palyginti su 2005-aisiais, pasaulis sunaudoja 50 procentų daugiau energijos.

Visi nauji JAV valstybės pastatai neteršia atmosferos anglies dvideginiu..

Penktadalis JAV elektros pagaminama vėjo jėgainėse.

Ketvirtadalis Amerikos darbininkų algas gauna aplinkai nekenkiančiose įmonėse ir organizacijose.

Atsinaujinančių šaltinių energetikos sektoriuje sukurta 20 milijonų naujų darbo vietų.  

2050:

50 procentų pasaulio energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.  

2090:

100 procentų pasaulio energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.

Galima spėti, kad šis scenarijus yra gan optimistinis, bet tendencijos aiškios.