Žmogaus darbu varomas automobilis

Na, ką, atsirado automobilis „Imagine PS“, kurį tikrai galima vadinti draugišku gamtai, nes jis važiuoja žmonių, sėdinčių jame, pagalba. Kada visi keturi mašinos keleiviai specialiomis rankenomis gamina energiją, to pilnai pakanka, kad automobilis važiuotų be papildomų resursų. Kai transporto priemonėje „gamintojų“ mažiau – tada papildomai galima panaudoti ir elektrą. Važiuoklė gali veikti su bet kokio tipo baterijomis, todėl ateityje keičiantis technologijoms sukurto modelio ypatingai keisti nereiktų.

„Imagine PS“ automobilio kūrėjas – inžinierius Charles Samuel Greenwood – prie šio projekto dirbo beveik keturis dešimtmečius, – ir jam pagaliau pavyko.  Kaip teigia pats autorius, tokią transporto priemonę kurti jį paskatino noras sumažinti automobilių išskiriančių nuodingų dujų kiekį gatvėse, ir noras išspręsti daugelio vairuotojų problemą – nutukimą.

Įkalnėje toks automobilis gali važiuoti iki beveik 50 km/h greičiu, o lygiame kelyje iki maždaug 100 km/h. Skaičiai gana įspūdingi, turint omeny, jog tokį greitį išvysto žmogaus darbas. Principas panašus į rankinės drezinos, kur norint pajudėti iš vietos, rankeną reikia kelti aukštyn žemyn. „Imagine PS“ atveju rankenas reikia stumti į priekį ir atgal – lyg irkluojant.

Planuojama, jog pardavimams skirti automobiliai bus su stogu, kompiuterizuoti, su integruotu GPS, biometriniais duomenimis, garso sistema. Ateityje kituose modeliuose numatytos ir oro pagalvės. Automobilių gamybą planuojama pradėti kitais metais, ir jis kainuos apie 42 tūkst. litų.

Jeigu tik bus padidintas šio automobilio saugumas, aš visom keturiom už tokį aktyvų ir draugišką gamtai keliavimą.

Prietaisų įkrovimas per orą

Elektros energijos perdavimas bevieliu būdu jau nėra naujiena. Tačiau dabar fizikų mintys nukrypo į tų radijo bangų, kurios sklinda tarp įvairių prietaisų, panaudojimą, tiksliau – ore esančių radijo bangų panaudojimą prietaisams įkrauti.

Kita vertus idėja naudoti elektros energiją „iš oro“ nėra nauja. Jau daugiau nei prieš šimtmetį žymusis išradėjas Nikola Tesla atlikęs daugybę bandymų pasiūlė didžiulių bokštų sistemą, kuri kartu būtų sudariusi visuotinį bevielį susisiekimo tinklą ir sukurtų sąlygas perduoti elektros energiją į bet kurią pasaulio vietą nenaudojant perdavimo linijų, perduodant elektros energiją tiesiog oru.

Nors pirmasis bokštas, išsigandus investuotojams, jog perduodamos elektros energijos srautai negalės būti išmatuojami, 1901 metais ir nebuvo pastatytas, tačiau jo žinios ir atradimai nenuėjo perniek. Pasinaudoję N.Tesla žiniomis keletas šių dienų technologijų gamintojų siūlo priemones, kurios perduoda elektros energiją bevieliu būdu, tiesa, mažesniais atstumais nei įsivaizdavo išradėjas N.Tesla. Be to, šių dienų mokslininkai surado būdą kaip galima būtų pasiimti energiją iš ore sklindančių įvairių elektros šaltinių. Mokslininkų dėka jau galima įkrauti smulkius prietaisus naudojant netoli esantį mikrobangų perdavėją. Įkraunamo prietaiso daviklis antena pagauna mikrobangas ir paverčia jas į elektros energiją.

Tačiau jau ne už kalnų kai bus patobulintos energiją iš aplinkos „siurbiančios“ technologijos ir kiekvienas iš mūsų galės naudoti mus supančią energiją įkrauti įtaisams. Tai galėtų būti radijo bangos, kurias skleidžia televizija, radijas ar mobiliųjų telefonų siųstuvai. Bandymus jau atliko Vašingtono universiteto mokslininkai Sietle. Nors jiems pavyko „pagauti“ tik 60 mikrovatų elektros energiją, tačiau to užteko įkrauti prietaisą, pademonstruoti patį principą.

Anot Masačiusetso technologijos instituto mokslininko Peter Fisher, elektros energiją galima būtų pasiimti ne tik iš radijo bangų, bet ir iš kitų aplinkoje esančių šaltinių, pavyzdžiui, įvairios vibracijos, judėjimo energijos ar šilumos, tačiau radijo bangų pliusas yra tas, jog jų yra beveik visur ir todėl tai būtų kaip pakartotinas esamo šaltinio panaudojimas.

Šie išradimai tik patvirtina faktą, jog įvairių ilgių radijo bangos aplink mus yra visur, nepaisant to, kokiu atstumu mes nuo prietaisų, skleidžiančių jas stovime. Be to, ne tik prietaisai, bet ir pati gamta kuria magnetinius ir kitokius krūvį turinčius laukus nuo kurių verčiau nebėgti, o naudotis jų teikiamomis galimybėmis.

Galėsime būti žmonėmis-vorais

Jeigu prieš dešimt metų būčiau pasakęs, jog žmonės netrukus galės laipioti sienomis, turbūt būtumėte mane išvadinę trenktu. Šiandien pranešęs, kad netolimoje ateityje žmonės galės įsijausti į žmogus voro kailį, greičiausiai sukelsiu tik smalsumą – kada? Taip, laikai keičiasi, technologijos modernėja ir mokslininkai pateikia vis daugiau prietaisų, kurie dar ne seniai mums atrodė lyg iš fantastikos srities. Tarkime, ar mūsų močiutės galėjo pagalvoti apie mobiliuosius telefonus? Nešiojamus kompiuterius?

Mokslininkai teigia, jog gali sukurti tokį stiprios prisiurbiamosios galios prietaisą, kuris leistų žmonėms vaikščioti sienomis kaip žmogus voras arba sukurti tokį lipnų prietaisą, kurį galima būtų įjungti ir išjungti vos spragtelėjus jungiklį.

Išradimui idėją pasufleravo gamta, tiksliau vabzdžio gebėjimas išsilaikyti ant vandenyje esančio 100 kartų lengvesnio už jį lapo. Jam tai pavyksta dėl vandens paviršiaus įtempimo, klijų efekto, kuris sutvirtina vandens paviršių, ir specifinių paties judesių. Pasak mokslininkų, šis efektas galėtų būti panaudotas kuriant lipnius batus ar pirštines.

Bandomasis prietaisas sudarytas iš trijų esminių dalių. Viršutinėje dalyje yra plokščia lėkštelė su daug kelių šimtų mikronų pločio skylučių, tuomet eina akytas sluoksnis, o apačioje yra lėkštelė, kuri laiko vandenį. Veikimas paprastas: prietaise esanti 9 voltų baterija sukuria elektrinį lauką, kuris išstumia vandenį pro skylutes į viršutinę lėkštelę. Dėka prasiskverbusių lašelių paviršius įsitempia ir sukimba su kitu paviršiumi. Išjungus elektros tiekimą, sukibimas išnyksta.

Tačiau tam, kad pavyktų žmogui laipioti sienomis reikia labiau pasistengti. Tarkime bandomasis prietaisas turintis 1000 skylučių gali išlaikyti tik apie 30 gramų masę, kas yra apytiksliai 70 savaržėlių, tačiau, jei jis turėtų žymiai daugiau ir mažesnių skylučių, 3 kv. cm prietaisas išlaikytų maždaug 7 kg svorio.

Įelektrintas kalėdinis medis

Žymaus fiziko Nikolo Teslos garbei, kuris labiausiai išgarsėjo savo darbais elektros ir magnetizmo srityse, buvo sukurtas spalvingas įelektrintas kalėdinis medis. N.Teslos fanas fizikas Peteris Terren‘as, panaudojęs aukštos įtampos rezonansinę ritę, meškerikotį ir grimzdą, monitorių ir fotoaparatą bei neišsigandęs sąskaitų už elektros energiją, pasitelkęs 500.000 voltų sukūrė fantastišką vaizdą.

Dr. Terrren‘as jau anksčiau yra kūrybiškai panaudojęs savo fizikos žinias. Pasinaudodamas Tesla rite, nustatė ilgiausią fotoaparato išlaikymą, t.y., 120 sekundžių, ir panaudojęs keletą skirtingų objektyvo filtrų sukūrė aukštos įtampos įvairių vizualinių efektų vaizdelį – elektro-spalvingąjį Rodeno „Mąstytoją“.

Nuotraukoje matomi žaibai tikri, tad jokiu būdu nerekomenduoju to bandyti atkartoti namuose.

Ta proga spalvingų ir jaukių Jums Kūčių 🙂

Universalus įkroviklis

Informacijos ir kompiuterių amžiuje mes esame užsivertę įvairiais daiktais, kuriuos kartas nuo karto vis reikia įkrauti, t.y., pradedant mobiliuoju telefonu, kurių šeimoje būna tikrai ne vienas, iki nešiojamų kompiuterių, mikrofonų ar fotoaparatų ir t.t.  Daugelis šių prietaisų pakrovėjų yra skirtingi, todėl įsigijus naują prietaisą, senasis įkroviklis paprastai išmetamas. Yra ir tokių, kurie neturi įpročio atsikratyti nebereikalingų daiktų, nes „o vdruk prireiks“. Tokių žmonių namuose galima būtų rasti turbūt dešimtis įkroviklių.  

Todėl man gana keista, kad tik dabar atsirado universalūs įkrovikliai. Kaip teigia „Green Plug“ ir „WiPower“, universalus žaliasis įkroviklis tiktų visiems bevieliams įrenginiams. Pajungus prietaisą į „Green Plug“ pakrovėjo jungtį, „Greentalk“ protokolas nuskaito prijungto prietaiso lustą, kad galėtų nustatyti maitinimo tinklą, reikalingą jam pakrauti.

Tačiau yra didžiulis „bet“. Tam, kad būtų galima naudoti universalų kroviklį, gamintojai turėtų montuoti „Greentalk“ lustus į savo įrenginius, o ne siūlyti individualius adapterius vis naujai gaminamam modeliui.

Panašią technologiją siūlo ir „Powermat“, kuri vizualiai galbūt net patrauklesnė nei prieš tai aprašyta. „Powermat“ įkroviklis – padas, ant kurio padėjus prietaisus, jis juos įkrauna taip pat bevieliu būdu. Vienu metu galima įkrauti 3 mobiliuosius telefonus. Taip pat galima įsigyti ir kubą su 8 skirtingomis jungtimis.

Žaliosios bazinės stotys

Aš ir vėl apie žalią spalvą. Tik šįkart ne apie stogus, o apie žaliąją energetiką, t.y., draugišką gamtai elektros energijos gaminimo būdą.  Vėjo jėgainės yra modernus ir atsakingas būdas pasigaminti elektros, todėl nuolat atkreipiu dėmesį į naujienas apie vėjo energiją.

Bendrovė „Helix Wind“ pradėjo bandymus Pietų Kalifornijoje norėdama išsiaiškinti ar jų vėjo turbinos galėtų aprūpinti mobiliųjų telefonų bazines stotis elektros energija. Įmonė tapo žinoma po to, kai pristatė savo mažo pajėgumo, t.y., apie 16 km/h, vėjo turbinas elektros rinkai.

Šį bazinių stočių turbinų bandymą bendrovė vykdo bendradarbiaudama su mobiliojo ryšio operatoriumi „Core Communications“. Tyrimo metu taip pat aiškinamasi ar elektros turbinos būtų pajėgios gaminti perteklinę energiją, kurią galima būtų parduoti skirstomiesiems tinklams.

Jeigu pavyktų pagaminti pakankamai perteklinės energijos, bazinių stočių operatoriai gautų papildomų pajamų, o elektros pardavėjai – papildomos, ir svarbiausia, „žaliosios“ elektros resursų.

Pirmąsias tokias turbinas planuojama pastatyti jau kitais metais. Šiuo metu P.Kalifornijoje yra 3500 bazinių stočių, o tam, kad būtų patenkintas vartotojų poreikis, ateinančiais metais planuojama pastatyti dar 1000.

Belieka tikėtis, kad mums neteks šių naujovių laukti keletą metų, nes sprendimas iš tiesų racionalus.

Pirmasis elektrinis traukinys

Elektra varomos mašinos mums jau nebe naujiena, turime tokių riedančių ir Lietuvos keliais. O štai Šiaurės Amerikos įmonė „Norfolk Southern“ kartu su energetikos departamentu pristatė pirmą elektrinį traukinį.

 

Skaičiai man patinka: 1500 arklio jėgų traukinys, pakrautas lygiai tiek, kiek tradicinis, su kartą įkrautomis tūkstančiu 12 voltų baterijomis, gali važiuoti 24 valandas. Baterijų įkrovimas trunka apie dvi valandas, o kalibruoti reikia kartą per savaitę.

 

Pagal NS 999 modelį kūrusios įmonės apskaičiavimus, elektra varomą lokomotyvą sukurti reikia ne daugiau lėšų nei tradiciniam, tad kliūčių pereiti prie modernių, aplinkai draugiškų traukinių kaip ir neturėtų būti.

 

Aš visomis keturiomis už naujoves, o šis  naujadaras atrodo logiškas ir reikalingas tiek aplinkosaugine, tiek moksline prasme.

Vienuoliams antenos netrukdo

  

 

Žinodamas mano domėjimąsi elektromagnetinio spinduliavimo poveikio tyrimais ir procesų nušvietimu žiniasklaidoje, vienas pažįstamas persiuntė nuotrauką iš Graikijai priklausančios Korfu salos. Be paaiškinimų nesupratau, po paaiškinimų vis tiek likau apstulbęs. Šitas antenų miškas pasodintas ant aukščiausio saloje esančio kalno. Didysis bokštas styro viduramžius menančio vienuolyno kieme, o visos likusios antenos įrengtos šalia vienuolyno tvoros. Esu technologijų gerbėjas, tačiau estetiniu požiūriu visa tai atrodo klaikiai.

 

Kitas požiūris – psichologinis-medicininis. Turint galvoje aistras, verdančias dėl kiekvienos nekaltos antenos Lietuvoje, Graikijos vienuoliai:

 

a. Neskaito lietuviškų laikraščių;

b. Netiki elektromagnetinės spinduliuotės pavojais;

c. Tiki, kad Dievas juos apsaugos. 

 

Atsakymo aš nežinau.

 

Energetinė nepriklausomybė. Jie ir mes

 

Lietuva savo energetinę nepriklausomybę ketina didinti statydama naują atominę elektrinę, kurios visas technologijas ir branduolinį kurą pirks iš užsienio. Tuo tarpu jokių problemų dėl naftotiekio „Družba“ neturinčios Jungtinės Valstijos per dešimt metų „švarios“ energijos šaltinių plėtrai ketina skirti 150 mlrd. dolerių. Žinoma, pagrindinė priežastis yra mėginimas žaisti pagal aplinkosaugos mados taisykles, tačiau JAV vyriausybė akcentuoja ir mėginimą užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo naftininkų ir dujininkų iš kitų valstybių.

Dar šių metų liepą „žaliosios“ politikos lyderis Alas Gore’as ambicingai pareiškė, kad amerikiečiai jau po dešimties metų gali visą jiems reikalingą elektros energiją gauti iš saulės, vėjo ar dar kurio nors kito alternatyvaus šaltinio. A.Gore’o pareiškimas buvo sutiktas skeptiškai, nors tas ir tikino, kad tikslas yra realus. 

Europos atsinaujinančios energijos taryba ir organizacija „Greenpeace“ neseniai išplatino savo „Energijos [R]evoliucijos ataskaitą“ (Energy [R]evolution Report), kurioje teigiama, kad energija iš atsinaujinančių šaltinių išstums įprastinę gavybą tik per 80 metų, o gal ir dar vėliau.

Šiame raporte remiamasi atsinaujinančios energijos srityje jau dirbančių mokslininkų ir verslininkų vertinimais ir atsižvelgiant į pasaulines ekonomikos plėtros tendencijas.

Ir šalių laukia nelengvas uždavinys, nes didėjant energijos poreikiui neišvengiamai griežtės reikalavimai anglies dvideginio taršai. Vienintelis variantas – bendradarbiauti visoms suinteresuotoms pusėms.

O čia tai, ką [R]evoliucionieriai planuoja artimiausiais metais:

2009:

Visuose naujai statomuose namuose Vokietijoje įrengiamos atsinaujinančių šaltinių šildymo sistemos.

2010:

Kioto protokolą pasirašiusiose valstybėse šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas į atmosferą sumažėja 5,2 proc., palyginti su 1990 metais.  

20 procentų elektros energijos Kalifornijoje gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.

2012:

Londono Olimpinės žaidynės: be atliekų, mažai anglies dvideginio.

2014:

JAV nebeparduodamos kaitinamosios elektros lemputės.  

2018:

100 proc. JAV elektros energijos pagaminama iš saulės, vandens ir kitų atsinaujinančių šaltinių.  

Biokuro, saulės ir vėjo energijos bei kuro elementų suvartojimas per dešimt metų padidėja keturis kartus ir siekia 255 mlrd. dolerių.  

2020:

Visi nauji automobiliai yra hibridiniai.  

JAV automobilių parko kuro sąnaudų vidurkis siekia apie 6 litrus šimtui kilometrų.  

20 procentų energijos Europoje yra iš atsinaujinančių šaltinių. Kinijoje šis rodiklis siekia 15 proc.  

Švedija nebeperka naftos. Visiškai.  

2022:

Biokuro per metus Amerikoje parduodama apie 100 mlrd. litrų. Šiuo metu – apie 15 mlrd. litrų.  

2025:

25 proc. Amerikos elektros energijos pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių.  

2030:

Palyginti su 2005-aisiais, pasaulis sunaudoja 50 procentų daugiau energijos.

Visi nauji JAV valstybės pastatai neteršia atmosferos anglies dvideginiu..

Penktadalis JAV elektros pagaminama vėjo jėgainėse.

Ketvirtadalis Amerikos darbininkų algas gauna aplinkai nekenkiančiose įmonėse ir organizacijose.

Atsinaujinančių šaltinių energetikos sektoriuje sukurta 20 milijonų naujų darbo vietų.  

2050:

50 procentų pasaulio energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.  

2090:

100 procentų pasaulio energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.

Galima spėti, kad šis scenarijus yra gan optimistinis, bet tendencijos aiškios.

Gebėjimų ugdymas. Elektrošoku

Galvos odą stimuliuojant elektros impulsais, po ja esantys motorinių funkcijų valdymo smegenų centrai gali sužadinti mumyse slypinčius gebėjimus. „Scientific Blogging“ portale pasirodžiusiame įraše vėl skamba šventvagystė (na, kai kurių Lietuvos visuomenės veikėjų ir mokslo davatkų požiūriu) – smegenų veikimas elektros impulsais GALI būti naudingas. „BMC Neuroscience“ žurnale pasirodžiusiame straipsnyje aprašomas eksperimentas, kuris parodė, jog išorinis smegenų centrų veikimas elektra, moksliškai pavadintas „Transcranial direct current stimulation“ (tDCS), gali pagerinti galimybes naudoti ne dominuojančią ranką, gerokai palengvinti asmens ranka atliekamus veiksmus. Kitaip tariant, jei esate dešiniarankis, elektros impulsai gali padėti efektyviau naudotis kaire ranka. 

Mokslininkai iš JAV šešiolikai savanorių tDCS metodu elektros impulsais stimuliavo abi ar vieną smegenų pusrutulį, o daliai savanorių nedarė nieko – tik apsimetė, jog jungia laidelius ir paleidžia srovę. Savanoriai turėjo pirštu spaudyti atitinkamus klavišus, kai kompiuterio monitoriuje pasirodydavo koks nors skaičius.

Rezultatas nustebino. Bandomieji, kuriems buvo stimuliuojami abu smegenų pusrutuliai, savo įprastus rezultatus vidutiniškai pagerino net 24 proc. Stimuliuojant vieną pusrutulį, rezultatas gerėjo 16, o tiems, kuriems buvo taikoma vaidyba, rezultatas gerėjo 12 proc. (tai dar kartą įrodo, kaip stipriai mus veikia mūsų įsitikinimai).

Tiesa, medikai pašykštėjo nurodyti tikslesnius techninius eksperimentų duomenis, pažymėdami tik tai, kad prie pacientų galvos odos būdavo tvirtinami elektrodai ir leidžiama silpna elektros srovė. Įdomu ir tai, kad teigiamo krūvio elektrodai sužadindavo smegenų audinius stipriau nei neigiamo.

Jokio neigiamo poveikio smegenims nei eksperimento metu, nei po jo mokslininkai neužfiksavo. Pasak jų, tDCS metodiką bus galima taikyti tiriant naujus pacientų, atsigaunančių po insulto, gydymo metodus.