Ach, tie mobilieji..

Mano žodžiai, kai sakiau, jog tariama mobiliojo ryšio bangų žala yra daugiau įsibauginimo ar įbauginimo pasekmė nei reali grėsmė sveikatai, įgauna realią prasmę. Tą patvirtina ne tik tyrimas, bet ir gyvenimiški pavyzdžiai.

O štai ir pavyzdys. Pietų Afrikos gyventojai kurį laiką skundėsi, jog nuo šalimais esančios mobiliųjų telefonų bazinės stoties jiems bloga, kad jie yra nuodijami radiacija. Tačiau kaip jie turėjo nustebti, kai paaiškėjo, jog bazinė stotis, kuri juos neva sargdino, jau kelias savaites apskritai neveikė.

Situacija atpažįstama ir Lietuvoje, tik skirtumas tas, kad Lietuvoje įbauginimus dar labiau sustiprina išdygę geradariai politikieriai, kurie stengdamiesi pakelti savo reitingus, manipuliuoja žmonių objektyvios informacijos apie mobilųjį ryšį ir bazines stotis stoka.

Dar vienas pavyzdys keliantis šypseną – tai vyruko, gyvenančio Santa Fe (JAV) užmojai nuteisti kaimynę, kuri jam prašant nesutinka išjungti namie naudojamų bevielio ryšio prietaisų. Vyrukui esą nustatytas padidintas jautrumas bevielio ryšio Wi-Fi signalams. Tačiau kad ir kaip ten bebūtų, elektros signalų aplink mus pilna tiek universitete, tiek namie, kavinėse ar mašinose, tad toks jo pageidavimas mažų mažiausiai nelogiškas.

Tikras 4G ryšys jau Skandinavijoje, kada sulauksime pas mus?

Vasarą „TeliaSonera“ skelbėsi, jog išbandė ketvirtosios kartos (4G) bazinę stotį, o dabar švedai ir norvegai pagaliau gali džiaugtis, nes bus pirmieji pasaulyje, kurie netrukus išbandys 4G ryšį, mat „TeliaSonera“ jau paleido veikti 4G komercinius tinklus Osle ir Stokholme. Į naujos kartos mobiliojo ryšio technologiją jau taikosi ir kitos šalys, Lietuva taip pat.

Tačiau kol kas 4G ryšiu galima bus naudotis tik per nešiojamąjį kompiuterį, o mobiliuoju telefonu 4G ryšys bus prieinamas 2010 metų antroje pusėje.

Šiek tiek faktų. Ketvirtosios kartos ryšys yra paremtas LTE (Long Term Evolution) technologija, duomenų persiuntimas gali pasiekti iki 150 megabitų per sekundę, kas yra 10 kartų sparčiau nei greičiausias 3G ryšys. Realiomis sąlygomis, pasak „TeliaSonera“, ryšys sieks 50-80 Mbps. Adapterį, kurio pagalba būtų įmanoma prisijungi prie LTE tinklo, sukūrė „Samsung“. Prie šio gėrio nagus prikišo „Ericsson“ ir „Huawei“, sukūrę tinklų infrastruktūros komponentus.

Man, kaip vartotojui, būtų smagu, jog ir mūsiškiai operatoriai nepamirštų apie 4G Lietuvoje ir žengtų koja kojon su naujovėm. Kita vertus, kaip jau minėjau birželio įraše, teoriškai mes turime 4G tiekėją. Bet praktiškai ne. Tuo turbūt galėjo įsitikinti ne vienas ir be mano pastebėjimo. Mat jų skelbiamas 10 Mb/s greitis realiai tesiekia 2-3 Mb/s, kas nesiskiria nuo to, ką mums siūlo mobiliojo ryšio bendrovių tiekiamo 3G. Tačiau „Mezon“ niekas nenubaudė už klaidinančią reklamą, nes 4G pavadinimas yra labiau susitarimo ir rinkodaros reikalas, o ne tikslus techninis parametrų ir rodiklių aprašas. Technologijos gali būti skirtingos ir vadintis ketvirtosios kartos, nesvarbu ar LTE, ar WiMAX, svarbu, kad duomenų perdavimo greitis atitiktų lūkesčius, kurių tikisi vartotojas iš „naujos kartos“ ryšio.

10 technologijų, kurios pakeis mūsų gyvenimą

Pabūsiu nuoseklus ir  pratęsiu geriausiųjų temą. Praeitą kartą pasižiūrėjome, kokios 10 geriausiųjų technologijų pakeitė žmonijos gyvenimą, dabar pabandykime paspėlioti, galim pasiginčyti, kas mūsų laukia. Na, o kadangi, kaip sakydavo mūsų seneliai, “Dievas myli trejybę”, tai gal reikėtų surašyti ir 10 galimų ateities išradimų. Na pagyvensim – pamatysim, gal ir surašysiu, jei tai daugumai įdomu.

 10 vieta. Skaitmeninės bibliotekos. Teigiama, kad žmonijos sukaupta informacija (žinoma, ne apie vienos ar kitos žvaigždės gyvenimą) pakankamai sparčiai kompiuterizuojama. Pavyzdžiui, anot “Livescience” tinklapio autorių, visi MIT (Massachusetts Institute of Technology) šaltiniai šiuo metu jau yra online. Kad su tuo sutiktum, užtenka išbandyti ir, pavyzdžiui, Google Book Search. Ir, nors dar  ne visus atsakymus galime rasti savo kompiuteriuose, tai jau ne už kalnų.

 9 vieta. Terapija ir/arba kamieninės ląstelės. Daugybė ligų yra genetiškai paveldimos ir mokslininkai stengiasi surasti galimybių pažeistus genus pakeisti, ištaisyti ląstelių defektus, kad jos augtų sveikos. Tikėtina, kad vieną dieną genetines ligas gydysim, pavyzdžiui, kaip plaučių uždegimą.

8 vieta. Visur esantis belaidis internetas. WiMax, 3G, 4G ir t.t. veda į tai, kad prisijungti prie interneto galėsime bet kur, bet kokiu laiku. Tai reikš ir kad bus galima laisvai sujungti du bet kokius (atsitiktinius) įrenginius (prietaisus). Galima bus lengvai pasitikrinti, ar veikia jūsų namo apsaugos sistema telefonu ir t.t. (tada, žinoma, bus sunkiau ramiai ilsėtis).

 7 vieta. Mobilūs robotai. Šiuolaikinės nepilotuojamų automobilių lenktynės, finansuojamos JAV gynybos ministerijos technologijų skyriaus, neblogai iliustruoja, kas mūsų laukia. Kam kažkur važiuoti kažko atsiimti, jei tai gali padaryti jūsų mašina? Turėsime daugybę robotų, zujančių gatvėmis. Nors tikėtina, kad vis dėlto robotai daugiausia bus naudojami nuobodiesiems ir sunkiesiems krovos darbams sandėliuose atlikti.

 6 vieta. Geresnės, pigesnės saulės baterijos. Tiesa, kad elementai saulės šviesą verčiantys elektra pinga ir dabar. Gal nepraeis nė dešimt metų ir saulės energijos kaina susilygins su elektros, gaminamos kitų energetikos sistemų, kaina. Na šiuo atveju problemų gali kilti tik todėl, kad mokslas nepajėgus reguliuoti dienos ir nakties ritmo ar blogą orą pakeisti geru.

 5 vieta. Kompiuterinė paieška pagal vietą. Lygiai taip, kaip dabar gauname informaciją surinkę kompiuteryje interneto adresą, galėsime gauti informaciją išėję į lauką, nukreipę savo telefoną link trijų dimensijų ikonos (galbūt ant verslo pastato) ir informacija (pavyzdžiui, atsidarys tinklapis) atsiras mūsų telefone.

 4 vieta. 3-D spausdinimas. Vietoj to, kad eitumėte kokio menkniekio į parduotuvę, mes galėsime susikurti norimo menkniekio trimatį modelį kompiuterio ekrane ir jį atsispausdinti. Kitas žingsnis galės būti įvairių smulkmenėlių, be kurių neišsiverčiame buityje, ar, pavyzdžiui, žaislų kūrimas. Galėsime būti dizaineriais ir pardavėjais.

 3 vieta. Moore dėsnis. Vienas iš „Intel“ įkūrėjų Gordonas Moore 1965 m. teigė, jog tikėtina, kad kompiuterio pajėgumai kiekvienais metais padvigubės. Iki šiol mokslo vyrai suko galvas, ieškodami patvirtinimų, kad šis dėsnis negali galioti, o puslaidininkių pramonės plėtra patvirtinimus neigė. Šiuo metu aišku, kad nesutariama ar šis dėsnis galios 20 metų ar dar kokius 600 metų.

2 vieta. Klonavimas. Žinoma, tai ne identiškų žmogaus ar gyvūno kopijų kūrimas. Tai audinio ar organų, kurių kūnas neatmestų, auginimas. Vėžio ar kitos ligos pažeisti organai bus pakeičiami sveikais klonais.

1 vieta. Energija iš vandens arba vandenilio ekonomika. Nafta baigiasi, vietoj to, kad mokėtume didžiulę kainą už besibaigiančios naftos produktus ir būtume priklausomi nuo šalių naftos eksportuotojų, vandenį versim vandeniliu ir deginsim arba pakrausime kuro elementus, kaip siūloma vadinti fuel cells. Nors, žinoma, kol kas susiduriam su nemažai problemų, pavyzdžiui, vandenilio saugojimo, ir gali būti taip, kad vandenilis teliks tik vienas iš komponentų pakeisiančių dabartinę naftos ekonomiką.

Vienuoliams antenos netrukdo

  

 

Žinodamas mano domėjimąsi elektromagnetinio spinduliavimo poveikio tyrimais ir procesų nušvietimu žiniasklaidoje, vienas pažįstamas persiuntė nuotrauką iš Graikijai priklausančios Korfu salos. Be paaiškinimų nesupratau, po paaiškinimų vis tiek likau apstulbęs. Šitas antenų miškas pasodintas ant aukščiausio saloje esančio kalno. Didysis bokštas styro viduramžius menančio vienuolyno kieme, o visos likusios antenos įrengtos šalia vienuolyno tvoros. Esu technologijų gerbėjas, tačiau estetiniu požiūriu visa tai atrodo klaikiai.

 

Kitas požiūris – psichologinis-medicininis. Turint galvoje aistras, verdančias dėl kiekvienos nekaltos antenos Lietuvoje, Graikijos vienuoliai:

 

a. Neskaito lietuviškų laikraščių;

b. Netiki elektromagnetinės spinduliuotės pavojais;

c. Tiki, kad Dievas juos apsaugos. 

 

Atsakymo aš nežinau.

 

Išbandytas 4G ryšys

Pasakysite, kad Lietuvoje 4 kartos (4G) mobilusis ryšys jau veikia (bent jau taip reklamuojasi mobiliojo interneto tiekėjai „Mezon“), tačiau pirmoji komercinė 4 kartos ryšio bazinė stotis išbandyta Stokholme tik gegužės pabaigoje. „Ericsson“ sukurtą bazinę stotį išbandė didžiausia Švedijos telekomunikacijų bendrovė „TeliaSonera“. „Telia“, kartu su JAV „Verizon“, yra viena iš nedaugelio mobiliojo ryšių operatorių,  paskelbusių apie ketinimus kurti 4G tinklą, sukurtą LTE (Long Term Evolution) technologijos pagrindu. Jau pats pavadinimas sako, kad tai bus tiesiog gerokai patobulinta 3G įranga, o visas smagumas slypės informacijos perdavimo greičiuose.

Nors „Telia“ skelbia prijungusi 4G stotį prie IP tinklo, komerciniais tikslais jis negalės būti naudojamas iki 2010 metų kol bus pradėti gaminti specialūs modemai. Tokios pat žinios ir iš „Verizon“. Na, bet verta laukti, žinant, jog šis ryšys bus 10 kartų spartesnis nei dabartinio mobilaus 3G tinklo. Tai yra nuo dabartinių 6-10 megabitų pereisime prie 60-100 Mbps. Kita vertus, tai tikrai ne riba.

„Verizon“ planuoja iki 2015 metų 4G įdiegti visose JAV  valstijose. O toje pačioje Švedijoje norvegų „Telenor“ – „TeliaSonera“ konkurentas – jau suka kritikos sulaukusią reklamą, kurioje skelbiasi, kad jų 4G technologijos tinklas apims 99 proc. Švedijos namų ūkių, ir jų ryšys bus 80-150 Mbps. Šiuos pažadus Švedijos radijo technologas Jens Zander vadina nerealiais. „Telenor“ reklama prasidėjo savaitę prieš tai kai Švedijoje buvo priimtas bendras sutarimas, jog bus skelbiami tik maksimalūs realūs interneto greičiai, o ne maksimalūs teoriški skaičiai, kurie gali klaidinti vartotojus. Apskritai, telekomunikacijų ekspertai pradeda kalbėti apie tai, kad „kartų“ karas yra nenaudingas pačiai industrijai, nes dar nespėjus atsipirkti didžiulėms investicijoms į ankstesnės kartos mobiliojo ryšio infrastruktūrą, pinigai kišami į naujoves. Na, man, kaip vartotojui, tokia įvykių eiga visai patinka.

Beje, „Verizon“ ryšys skirsis tuo, jog 4G technologijai bus naudojamas 700 MHz bangų spektras. Jis leis vienai bazinei stočiai aprėpti beveik penkis kartus didesnį plotą nei švediškas ryšys, kuris veikia 3.6 GHz spektro bangų ruože. Taigi, bent jau teoriškai, amerikiečiams infrastruktūra kainuos gerokai pigiau.

Wi-Fi Anglijoje kenkia čakroms ir mažina kūrybines galias

 

 

Vienas Lietuvos blogeris pradėjo rašyti tinklaraštį „Mobilusis Vėžys“, kuriame mėgins įrodyti, kad mobilusis  ryšys sukelia vėžį. Įdomu, ar autorius naudojasi mobiliuoju telefonu?

Įdomu ir tai ar Didžiosios Britanijos Glastonberio miesto gyventojai, kurie reikalauja išjungti Wi-Fi tinklą, savo peticijas platina internetu, ar, visgi, naudojasi popierium ir pieštukais?

Glastonberio municipalitetui tenka nelengva užduotis, nes vietos gyventojų peticijoje nurodoma, jog Wi-Fi tinklas: sukelia galvos skausmus, svaigimą, nuolatinį nuovargį, sąmonės užtemimus, orientacijos ir apetito praradimą, koncentracijos praradimą ir kūrybinių galių stygių. Jei tai nebūtų vieša peticija, manyčiau, kad čia kažkoks studentas aprašo savo rytą po gerų išgertuvių baigus sesiją.

Baisiausia, kad, skirtingai nei „mobilusis vėžys“, kuris veikia labai lėtai, Wi-Fi smogia žaibiškai, nes Glastonberyje Wi-Fi  pradėjo veikti tik praėjusių metų gegužę. Nepaisant to, kad išvardintų simptomų negali patvirtinti nė vienas gydytojas, peticiją pasirašiusieji žmonės visai rimtai teigia, kad dar didesnį pavojų Wi-Fi kelia vaikams, tik šie dar nemoka įvardinti simptomų. 

9 tūkstančius gyventojų turinčiame miestelyje Wi-Fi baimė netruko tapti masine. Žinoma, iškart atsirado ir tokių, kurie masine psichoze naudojasi savo tikslams. Tūlas Mattas Toddas pradėjo gaminti, kaip jis vadina, orgono generatorius, kuriuose naudoja kristalus, pusiau brangius akmenis ir auksą. Generatoriai, skleisdami pozityvią energiją, neutralizuoja žalingas bangas, plūstančias iš Wi-Fi stotelių.

Toddas taip pat skundžiasi, kad Wi-Fi darko paslaptingas lygiagretes ar tai kažkokius tinklus, kurie driekiasi žemės paviršiuje ir kurie buvo labai svarbūs senovės keltų ir britų žyniams.

Kiti šio žavaus viduramžių miestelio gyventojai aiškina, kad  dėl Wi-Fi skleidžiamų bangų jų organizmuose gerokai sumažėjo melatonino – hormono, kuris jų teigimu, reguliuoja miegą ir apskritai yra stebuklingas skydas nuo visų ligų.  Esą mikrobangos hormoną gaminančioms liaukoms suteikia klaidingą informaciją, todėl niekas nebetrukdo organizme plisti laisviesiems radikalams bei vėžio ląstelėms.

„The Telegraph“ pakalbino ir  Imperatoriškojo Londono koledžo mokslininką daktarą E.De Silva, kuris teigia, kad jokių mokslinių įrodymų, kad Wi-Fi kenktų sveikatai nėra.

„O kokių čia dar įrodymų reikia, jei mes jaučiam kaip silpsta mūsų kūrybinis pajėgumas?“, atkerta Glastonberio gyventojai. Ir ką – per pusę metų Wi-Fi mobiliąja duomenų perdavimo sistema pasinaudojo tik 422 žmonės.

Kaip ten sakė Einsteinas? „Ribų neturi tik Visata ir žmogaus kvailumas. Ir dėl Visatos aš dar nesu visai tikras“.

WiFi ar WiMAX? WiMAX

 

 

Nežinau, ar čia mūsų Radijo ir televizijos centras toks toliaregiškas, ar amerikiečiai šįkart klysta, bet jie teigia, kad mobiliojo interneto ateitis priklauso technologijai WiMAX. Bent jau profesoriaus, elektriko inžinieriaus Robert Morrow teigimu, taip turėtų būti. Jis mokslo žurnalo „Science“ straipsnyje rašo, jog šiuo metu populiarius nešiojamuosius kompiuterius su WiFi technologijos mobiliuoju internetu pakeis kompiuteriai su WiMAX sąsajomis.

 

Skirtumas tarp šių dviejų technologijų tas, kad naudojant WiMAX interneto priega bus galima visur, kur  veikia mobilusis ryšys, t.y., internetu galima bus naudotis net ir kelyje. Tačiau greičiausiai ši paslauga nebūtų nemokama, ji tiesiog būtų kaip papildoma mobiliųjų telefonų operatorių paslauga, už kurią būtų iš anksto numatytas mokestis.

 

Be to, šį teiginį paremia ir tai, kad WiMAX veikia licenzijuojamame mikrobangų ruože, kurio dažniai skirti WiMAX internetui ir čia neveiks jokie kiti įrenginiai. Tai reiškia dar ir tai, kad WiMAX įtaisai galės būti gerokai galingesni negu WiFI prietaisai, kurie veikia mikrobangų ruože, kuriame veikia ir nemaža dalis buities prietaisų. Dėl šios priežasties WiFi įtaisų spinduliuotė yra pakankamai silpna, kad ji netrikdytų, pavyzdžiui, mikrobangų krosnelės darbo. Visų elekrtromagnetinio spinduliavimo priešų siaubui, WiMAX įtaisų skleidžiamos bangos galės sklisti kelių kilometrų spinduliu, apytiksliai tiek, kiek apima bazinės stotys.

 

WiMAX interneto sparta priklausytų nuo daugelio veiksnių, įskaitant ir tai, kokiu atstumu nuo bazinių stočių bus vartotojas. Jo sparta būtų didesnė  nei 3G mobiliojo telefono interneto, tačiau mažesnė nei WiFi.

JAV WiMAX pradininku turėtų tapti XOHM tinklas, kurį Baltimorėje ir Vašingtone kuria kompanija „Sprint“. Įmonė pranešė, kad nauja paslauga, kaip komercinis produktas turėtų pasirodyti jau šiais metais. Šiuo metu didžiausias WiMAX tinklas, kuris apima 17 miestų, yra Pakistane.

Lietuvos Radijo ir televizijos centras WiMAX projektui plėtoti ketina imti maždaug 100 mln. litų paskolą. Už ją įmonė bankui ketina užstatyti ir Vilniaus televizijos bokštą.