Išmanusis šviesoforas

Drausmingus vairuotojus raudona šviesoforo šviesa sustabdo. Tiesioginio poveikio nei automobiliui, nei vairuotojui šis trijų spalvų aparatas neturi, tik informuoja. Tačiau IBM atstovai sugalvojo technologiją, kuri turėtų ir tiesioginį poveikį, – tik ne vairuotojams, ne automobiliams, o varikliui. Kitais žodžiais tariant, sustojusios prie raudono šviesoforo signalo mašinos variklis būtų išjungtas. Kaip teigia sistemos kūrėjai, šios naujovės tikslas – efektyvesnis degalų naudojimas.

Kita vertus, automobilio variklis užsidegus raudonai šviesai ne visada būtų išjungtas. Tam įtakos turėtų du faktoriai – pirmas – priklausomai nuo to, ar automobilyje būtų įdiegta minima technologija, ir antras – iki žalio šviesoforo signalo likęs laikas, – jeigu jis per trumpas, variklio degimas nebūtų išjungtas.

Pats technologijos veikimo principas yra paprastas: sistema apskaičiuotų, kiek automobilių laukia eilėje užsidegus raudonai, tada įvertintų kiek liko laiko iki žalios šviesos, ir likus daugiau laiko nei numatyta sistemoje, šviesoforas nusiųstų signalą į automobilį sustabdyti variklio veikimą. Tuo tarpu užsidegus žaliai, signalas būtų nusiųstas pirmai eilėje stovinčiai mašinai užvesti variklį ir po tam tikro laiko visiems iš paskos stovintiems automobiliams.

Tačiau nors ir labai mėgstu ir palaikau naujoves, bet šio technologinio sumanymo nauda kiek abejoju. Tarkime jei automobilių eilėje stovės tik du su įdiegta naujove, tai sistema laiko, kada kuris automobilis turi užsivesti, teisingai neapskaičiuos. Ir apskritai, gal racionaliau būtų tiesiog didžiosiose sankryžose prikabinti mažytę švieslentę, kuri rodytų kiek laiko liko iki vieno ar kito signalo užsidegimo.

10 technologijų, kurios pakeis mūsų gyvenimą

Pabūsiu nuoseklus ir  pratęsiu geriausiųjų temą. Praeitą kartą pasižiūrėjome, kokios 10 geriausiųjų technologijų pakeitė žmonijos gyvenimą, dabar pabandykime paspėlioti, galim pasiginčyti, kas mūsų laukia. Na, o kadangi, kaip sakydavo mūsų seneliai, “Dievas myli trejybę”, tai gal reikėtų surašyti ir 10 galimų ateities išradimų. Na pagyvensim – pamatysim, gal ir surašysiu, jei tai daugumai įdomu.

 10 vieta. Skaitmeninės bibliotekos. Teigiama, kad žmonijos sukaupta informacija (žinoma, ne apie vienos ar kitos žvaigždės gyvenimą) pakankamai sparčiai kompiuterizuojama. Pavyzdžiui, anot “Livescience” tinklapio autorių, visi MIT (Massachusetts Institute of Technology) šaltiniai šiuo metu jau yra online. Kad su tuo sutiktum, užtenka išbandyti ir, pavyzdžiui, Google Book Search. Ir, nors dar  ne visus atsakymus galime rasti savo kompiuteriuose, tai jau ne už kalnų.

 9 vieta. Terapija ir/arba kamieninės ląstelės. Daugybė ligų yra genetiškai paveldimos ir mokslininkai stengiasi surasti galimybių pažeistus genus pakeisti, ištaisyti ląstelių defektus, kad jos augtų sveikos. Tikėtina, kad vieną dieną genetines ligas gydysim, pavyzdžiui, kaip plaučių uždegimą.

8 vieta. Visur esantis belaidis internetas. WiMax, 3G, 4G ir t.t. veda į tai, kad prisijungti prie interneto galėsime bet kur, bet kokiu laiku. Tai reikš ir kad bus galima laisvai sujungti du bet kokius (atsitiktinius) įrenginius (prietaisus). Galima bus lengvai pasitikrinti, ar veikia jūsų namo apsaugos sistema telefonu ir t.t. (tada, žinoma, bus sunkiau ramiai ilsėtis).

 7 vieta. Mobilūs robotai. Šiuolaikinės nepilotuojamų automobilių lenktynės, finansuojamos JAV gynybos ministerijos technologijų skyriaus, neblogai iliustruoja, kas mūsų laukia. Kam kažkur važiuoti kažko atsiimti, jei tai gali padaryti jūsų mašina? Turėsime daugybę robotų, zujančių gatvėmis. Nors tikėtina, kad vis dėlto robotai daugiausia bus naudojami nuobodiesiems ir sunkiesiems krovos darbams sandėliuose atlikti.

 6 vieta. Geresnės, pigesnės saulės baterijos. Tiesa, kad elementai saulės šviesą verčiantys elektra pinga ir dabar. Gal nepraeis nė dešimt metų ir saulės energijos kaina susilygins su elektros, gaminamos kitų energetikos sistemų, kaina. Na šiuo atveju problemų gali kilti tik todėl, kad mokslas nepajėgus reguliuoti dienos ir nakties ritmo ar blogą orą pakeisti geru.

 5 vieta. Kompiuterinė paieška pagal vietą. Lygiai taip, kaip dabar gauname informaciją surinkę kompiuteryje interneto adresą, galėsime gauti informaciją išėję į lauką, nukreipę savo telefoną link trijų dimensijų ikonos (galbūt ant verslo pastato) ir informacija (pavyzdžiui, atsidarys tinklapis) atsiras mūsų telefone.

 4 vieta. 3-D spausdinimas. Vietoj to, kad eitumėte kokio menkniekio į parduotuvę, mes galėsime susikurti norimo menkniekio trimatį modelį kompiuterio ekrane ir jį atsispausdinti. Kitas žingsnis galės būti įvairių smulkmenėlių, be kurių neišsiverčiame buityje, ar, pavyzdžiui, žaislų kūrimas. Galėsime būti dizaineriais ir pardavėjais.

 3 vieta. Moore dėsnis. Vienas iš „Intel“ įkūrėjų Gordonas Moore 1965 m. teigė, jog tikėtina, kad kompiuterio pajėgumai kiekvienais metais padvigubės. Iki šiol mokslo vyrai suko galvas, ieškodami patvirtinimų, kad šis dėsnis negali galioti, o puslaidininkių pramonės plėtra patvirtinimus neigė. Šiuo metu aišku, kad nesutariama ar šis dėsnis galios 20 metų ar dar kokius 600 metų.

2 vieta. Klonavimas. Žinoma, tai ne identiškų žmogaus ar gyvūno kopijų kūrimas. Tai audinio ar organų, kurių kūnas neatmestų, auginimas. Vėžio ar kitos ligos pažeisti organai bus pakeičiami sveikais klonais.

1 vieta. Energija iš vandens arba vandenilio ekonomika. Nafta baigiasi, vietoj to, kad mokėtume didžiulę kainą už besibaigiančios naftos produktus ir būtume priklausomi nuo šalių naftos eksportuotojų, vandenį versim vandeniliu ir deginsim arba pakrausime kuro elementus, kaip siūloma vadinti fuel cells. Nors, žinoma, kol kas susiduriam su nemažai problemų, pavyzdžiui, vandenilio saugojimo, ir gali būti taip, kad vandenilis teliks tik vienas iš komponentų pakeisiančių dabartinę naftos ekonomiką.

„Sysius“ pakeis benziną?

 

Vandenilis yra vienas labiausiai paplitusių elementų Žemėje, tačiau jį gryną sudėtinga saugoti, nes tam reikia nuolat palaikyti aukštą spaudimą ir žemą temperatūrą. Todėl šių ypatingų sąlygų sukūrimas kainuoja nemažai papildomų lėšų. Tačiau mokslininkai įnirtingai ieškodami savaime atsinaujinančių energijos šaltinių, sugalvojo, jog vandenilį galima išskirti iš šlapimo.

 

Kaip teigia Ohajo universiteto profesorius Gerardine Botte, šlapimo pagrindą sudaro karbamidas arba kitaip tariant šlapalas, į kurio sudėtį įeina azotas ir vandenilis. Atskiriant vandenilį nuo azoto sunaudojama beveik 33 su puse karto mažiau elektros energijos nei atskiriant vandenilį ir deguonį.

 

Profesorius teigimu, procesas itin paprastas. Tereikia panardinti nikeliuotą elektrodą į šlapimą, paleisti elektros srovę, ir vandenilis yra. Nors ši idėja dar tik bandymų fazėje, tačiau jau prognozuojama, kad šlapimu galės būti varoma mašina, namai aprūpinami elektros energija, šlapimas naudojamas elektros prietaisams. O tai, kaip rašoma straipsnyje, virsti tikrove, gali jau už pusės metų.

 

Įdomu tik ar automobilius šlapimu galima bus papildyti patiems, ar reikės naudotis specializuotomis kolonėlėmis. Kita vertus, pusė metų skamba kažkaip neįtikinamai.

 

Energetinė nepriklausomybė. Jie ir mes

 

Lietuva savo energetinę nepriklausomybę ketina didinti statydama naują atominę elektrinę, kurios visas technologijas ir branduolinį kurą pirks iš užsienio. Tuo tarpu jokių problemų dėl naftotiekio „Družba“ neturinčios Jungtinės Valstijos per dešimt metų „švarios“ energijos šaltinių plėtrai ketina skirti 150 mlrd. dolerių. Žinoma, pagrindinė priežastis yra mėginimas žaisti pagal aplinkosaugos mados taisykles, tačiau JAV vyriausybė akcentuoja ir mėginimą užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo naftininkų ir dujininkų iš kitų valstybių.

Dar šių metų liepą „žaliosios“ politikos lyderis Alas Gore’as ambicingai pareiškė, kad amerikiečiai jau po dešimties metų gali visą jiems reikalingą elektros energiją gauti iš saulės, vėjo ar dar kurio nors kito alternatyvaus šaltinio. A.Gore’o pareiškimas buvo sutiktas skeptiškai, nors tas ir tikino, kad tikslas yra realus. 

Europos atsinaujinančios energijos taryba ir organizacija „Greenpeace“ neseniai išplatino savo „Energijos [R]evoliucijos ataskaitą“ (Energy [R]evolution Report), kurioje teigiama, kad energija iš atsinaujinančių šaltinių išstums įprastinę gavybą tik per 80 metų, o gal ir dar vėliau.

Šiame raporte remiamasi atsinaujinančios energijos srityje jau dirbančių mokslininkų ir verslininkų vertinimais ir atsižvelgiant į pasaulines ekonomikos plėtros tendencijas.

Ir šalių laukia nelengvas uždavinys, nes didėjant energijos poreikiui neišvengiamai griežtės reikalavimai anglies dvideginio taršai. Vienintelis variantas – bendradarbiauti visoms suinteresuotoms pusėms.

O čia tai, ką [R]evoliucionieriai planuoja artimiausiais metais:

2009:

Visuose naujai statomuose namuose Vokietijoje įrengiamos atsinaujinančių šaltinių šildymo sistemos.

2010:

Kioto protokolą pasirašiusiose valstybėse šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas į atmosferą sumažėja 5,2 proc., palyginti su 1990 metais.  

20 procentų elektros energijos Kalifornijoje gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.

2012:

Londono Olimpinės žaidynės: be atliekų, mažai anglies dvideginio.

2014:

JAV nebeparduodamos kaitinamosios elektros lemputės.  

2018:

100 proc. JAV elektros energijos pagaminama iš saulės, vandens ir kitų atsinaujinančių šaltinių.  

Biokuro, saulės ir vėjo energijos bei kuro elementų suvartojimas per dešimt metų padidėja keturis kartus ir siekia 255 mlrd. dolerių.  

2020:

Visi nauji automobiliai yra hibridiniai.  

JAV automobilių parko kuro sąnaudų vidurkis siekia apie 6 litrus šimtui kilometrų.  

20 procentų energijos Europoje yra iš atsinaujinančių šaltinių. Kinijoje šis rodiklis siekia 15 proc.  

Švedija nebeperka naftos. Visiškai.  

2022:

Biokuro per metus Amerikoje parduodama apie 100 mlrd. litrų. Šiuo metu – apie 15 mlrd. litrų.  

2025:

25 proc. Amerikos elektros energijos pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių.  

2030:

Palyginti su 2005-aisiais, pasaulis sunaudoja 50 procentų daugiau energijos.

Visi nauji JAV valstybės pastatai neteršia atmosferos anglies dvideginiu..

Penktadalis JAV elektros pagaminama vėjo jėgainėse.

Ketvirtadalis Amerikos darbininkų algas gauna aplinkai nekenkiančiose įmonėse ir organizacijose.

Atsinaujinančių šaltinių energetikos sektoriuje sukurta 20 milijonų naujų darbo vietų.  

2050:

50 procentų pasaulio energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.  

2090:

100 procentų pasaulio energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.

Galima spėti, kad šis scenarijus yra gan optimistinis, bet tendencijos aiškios.