Fizika namų šeimininkėms

vieno racionalaus fiziko blogas

Archive for the ‘Mobilieji telefonai’ Category

Universalus įkroviklis

leave a comment »

Informacijos ir kompiuterių amžiuje mes esame užsivertę įvairiais daiktais, kuriuos kartas nuo karto vis reikia įkrauti, t.y., pradedant mobiliuoju telefonu, kurių šeimoje būna tikrai ne vienas, iki nešiojamų kompiuterių, mikrofonų ar fotoaparatų ir t.t.  Daugelis šių prietaisų pakrovėjų yra skirtingi, todėl įsigijus naują prietaisą, senasis įkroviklis paprastai išmetamas. Yra ir tokių, kurie neturi įpročio atsikratyti nebereikalingų daiktų, nes „o vdruk prireiks“. Tokių žmonių namuose galima būtų rasti turbūt dešimtis įkroviklių.  

Todėl man gana keista, kad tik dabar atsirado universalūs įkrovikliai. Kaip teigia „Green Plug“ ir „WiPower“, universalus žaliasis įkroviklis tiktų visiems bevieliams įrenginiams. Pajungus prietaisą į „Green Plug“ pakrovėjo jungtį, „Greentalk“ protokolas nuskaito prijungto prietaiso lustą, kad galėtų nustatyti maitinimo tinklą, reikalingą jam pakrauti.

Tačiau yra didžiulis „bet“. Tam, kad būtų galima naudoti universalų kroviklį, gamintojai turėtų montuoti „Greentalk“ lustus į savo įrenginius, o ne siūlyti individualius adapterius vis naujai gaminamam modeliui.

Panašią technologiją siūlo ir „Powermat“, kuri vizualiai galbūt net patrauklesnė nei prieš tai aprašyta. „Powermat“ įkroviklis – padas, ant kurio padėjus prietaisus, jis juos įkrauna taip pat bevieliu būdu. Vienu metu galima įkrauti 3 mobiliuosius telefonus. Taip pat galima įsigyti ir kubą su 8 skirtingomis jungtimis.

Written by fizikologas

27 lapkričio, 2009 at 4:52 pm

Žaliosios bazinės stotys

leave a comment »

helix_wind_savonos

Aš ir vėl apie žalią spalvą. Tik šįkart ne apie stogus, o apie žaliąją energetiką, t.y., draugišką gamtai elektros energijos gaminimo būdą.  Vėjo jėgainės yra modernus ir atsakingas būdas pasigaminti elektros, todėl nuolat atkreipiu dėmesį į naujienas apie vėjo energiją.

Bendrovė „Helix Wind“ pradėjo bandymus Pietų Kalifornijoje norėdama išsiaiškinti ar jų vėjo turbinos galėtų aprūpinti mobiliųjų telefonų bazines stotis elektros energija. Įmonė tapo žinoma po to, kai pristatė savo mažo pajėgumo, t.y., apie 16 km/h, vėjo turbinas elektros rinkai.

Šį bazinių stočių turbinų bandymą bendrovė vykdo bendradarbiaudama su mobiliojo ryšio operatoriumi „Core Communications“. Tyrimo metu taip pat aiškinamasi ar elektros turbinos būtų pajėgios gaminti perteklinę energiją, kurią galima būtų parduoti skirstomiesiems tinklams.

Jeigu pavyktų pagaminti pakankamai perteklinės energijos, bazinių stočių operatoriai gautų papildomų pajamų, o elektros pardavėjai – papildomos, ir svarbiausia, „žaliosios“ elektros resursų.

Pirmąsias tokias turbinas planuojama pastatyti jau kitais metais. Šiuo metu P.Kalifornijoje yra 3500 bazinių stočių, o tam, kad būtų patenkintas vartotojų poreikis, ateinančiais metais planuojama pastatyti dar 1000.

Belieka tikėtis, kad mums neteks šių naujovių laukti keletą metų, nes sprendimas iš tiesų racionalus.

Nebepasislėpsim

with one comment

iphone-iphone-3g-comparison

Telekomunikacija vystosi nepaisydama jokių sunkmečių. Nauja Smart Phone sistema gali rasti žmogų net pastato viduje, kur GPS negali sekti. Tačiau labai išsigąsti bijantys būti susekti neturėtų, nes kol kas tai nėra galutinai ištirta praktiškai, ir reikia dar daug padirbėti, kad sistema pasiektų vartotojus.

Sistemą, kuri vadinasi „SurroundSense“ sukūrė Duke universiteto kompiuterių mokslo studijų studentas Ionut Constandache. Sistema siunčia informaciją gautą iš mobilaus telefono kameros, mikrofono ir akselerometro. Pasak jo, atskirai tam tikros aplinkos savybės neturi jokios reikšmės, tačiau apjungus optinę, garso ir judesio informaciją – gaunama unikali vietos žyma, pagal kurią ji tiksliai identifikuojama.

Sistema dvi uždaras patalpas atskiria pagal tai, jog pavyzdžiui, baras yra tamsi ir triukšminga vieta, joje žmonės juda mažai, tuo tarpu prekybos centras bus šviesus, vyraus ryškios spalvos, bus daug žmonių, kurie daug vaikščios. Kuo daugiau sistema naudojama, tuo laikui bėgant ji geriau atpažins tam tikras vietas.

Kita vertus, ši sistema bent jau kol kas neveiktų jei telefono savininkas mobilųjį laikytų rankinėje. Idealiausia tokiu atveju jei telefonas būtų ant riešo ar kabotų ant kaklo.

Taigi, kol kas galime būti ramūs 🙂

Written by fizikologas

30 rugsėjo, 2009 at 2:41 pm

Mobilieji telefonai – slaugės

leave a comment »

doctakeover

Konkurencija ir sveikos ambicijos kuria naudą visuomenei. Štai mobiliuoju telefonu greitai galima bus ne tik fotografuoti, filmuoti, naršyti, siųsti, rašyti, kalbėti, bet ir prižiūrėti sveikatą. Greitai – turiu omeny porą-keletą metų.

Greitu metu pasaulyje gali atsirasti apie 4 milijardus „mobiliųjų slaugių“. Telefonai papildyti įvairiomis papildomomis programomis gali tapti realūs pagalbininkai medicinos darbuotojams, nes duomenys apie vartotojo sveikatos būseną iškart galėtų būti perduoti gydytojui.

Šie mobilieji pagalbininkai padėtų dažniau nustatyti ligos pradžią, sumažinti apsilankymų medicinos įstaigose skaičių ir apskritai sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas, o ateityje padėtų ir suleisti vaistų injekcijas.

Dabartiniai mobilieji telefonai „Bluetooth“ pagalba jau leidžia bėgimo metu sekti širdies ritmą, taip pat įrašo nubėgtą distanciją, bėgimo greitį, vietovės, kurioje bėgioja žmogus, aukštį virš jūros lygio.

Tačiau netrukus žada, kad pasirodys telefonai galintys per „Bluetooth“  matuoti kraujo spaudimą, cukraus kiekį kraujyje ir siųsti tiesiai mobiliojo telefono savininko gydytojui. Kol kas tik vyksta bandymai, bet šios prognozės skamba visiškai realiai. Tuo labiau, kad po 2012 metų jau tikimasi žmogaus organus patikrinti automatiškai – patikros metu nereikės net nutraukti naudojimosi telefonu. Tai reiškia, jog telefone būtų implantuoti mažojo nuotolio radijo ryšio jutikliai, kurie galėtų bet kada tiesiogiai gydytojui teikti informaciją apie asmens gyvybines funkcijas. O gydytojas galėtų iškart atsiųsti pacientui tam tikras rekomendacijas. Prireikus, telefonas kaip tikra slaugė galėtų išvirkšti ir reikalingą dozę insulino ar skausmą malšinančių vaistų.

Na, skamba labai patraukliai. Kita vertus, žinant mūsų sveikatos apsaugos sistemą, tokie mobilūs pagalbininkai mums ne itin ką pagelbės jei gydytojai neturės šiuolaikinių IT priemonių ir nebus apmokyti jomis naudotis. Iš dalies man čia kvepia „sukurta specialiai JAV, bet tinka ir kitiems“. Labai tikiuosi aš klystu.

Written by fizikologas

28 rugsėjo, 2009 at 2:33 pm

Bazinėms stotims ieškoma naujų vaidmenų

leave a comment »

cell-tower

 

Gudruoliai tie Izraelio mokslininkai. Sugalvojo jie būdą, kaip prognozuoti potvynių intensyvumą išnaudojant bazinių stočių bokštus kaip higrometrus, matuojančius oro drėgmę.


Mokslininkai iš Tel Avivo universiteto teigia radę būdą, kaip nustatyti potvynio stiprumą bet kokioje vietovėje pasitelkiant bazinių stočių bokštų tinklų duomenis.  Nebijokit, nekalbame apie pokalbių pasiklausymą. Tiesiog iš bokštų reikėtų gauti daugiau informacijos.

 

Elektromagnetinės bangos, spinduliuojamos iš bazinių stočių bokštų yra tiesiogiai veikiamos oro drėgmės, todėl analizuojant signalo stiprumo kitimus,  galima tiksliai fiksuoti atmosferos, esančios aplink bokštą, drėgmės svyravimus. Numatant potvynio tikimybę,  šie signalai perduodami tyrėjams ir jie tuomet jau gali tam tikrose geografinėse vietose prognozuoti potvynių stiprumą. Šis būdas leistų nustatyti oro sąlygas net ir tose vietovėse, kuriose anksčiau nebuvo galima stebėti.

 

Kadangi mobilaus ryšio bokštų yra tiek daug ir jie yra paplitę visame pasaulyje, naudojant šią technologiją siekiant nustatyti potvynių tikimybę ir stiprumą, tereikės tik nukreipti duomenis šios srities specialistams.

 

Na, principas atrodo išties paprastas. Bet, viena vertus, genialu tai, kas paprasta, o antra vertus, informacijos apdorojimo ir prognozavimo sistema turėtų būti gan sudėtinga.

 

Written by fizikologas

31 liepos, 2009 at 11:19 am

Vienuoliams antenos netrukdo

with one comment

 047 

Antenos vienuolyne

 

Žinodamas mano domėjimąsi elektromagnetinio spinduliavimo poveikio tyrimais ir procesų nušvietimu žiniasklaidoje, vienas pažįstamas persiuntė nuotrauką iš Graikijai priklausančios Korfu salos. Be paaiškinimų nesupratau, po paaiškinimų vis tiek likau apstulbęs. Šitas antenų miškas pasodintas ant aukščiausio saloje esančio kalno. Didysis bokštas styro viduramžius menančio vienuolyno kieme, o visos likusios antenos įrengtos šalia vienuolyno tvoros. Esu technologijų gerbėjas, tačiau estetiniu požiūriu visa tai atrodo klaikiai.

 

Kitas požiūris – psichologinis-medicininis. Turint galvoje aistras, verdančias dėl kiekvienos nekaltos antenos Lietuvoje, Graikijos vienuoliai:

 

a. Neskaito lietuviškų laikraščių;

b. Netiki elektromagnetinės spinduliuotės pavojais;

c. Tiki, kad Dievas juos apsaugos. 

 

Atsakymo aš nežinau.

 

Written by fizikologas

24 liepos, 2009 at 8:09 am

Tikėkite ir pajusite poveikį

with 5 comments

Clipart-Cartoon-Design-20

 

Yra Klaipėdoje toks linksmas konservatorius Naglis Puteikis. Apie jo nuotykius areštinėje buvau matęs per kažkurios televizijos žinias, o apie jo visuomeninę misiją gelbėjant Klaipėdos Trinyčių kvartalą nuo mobiliojo ryšio antenų parodė kvazižurnalistikos asai iš „Paskutinės instancijos“. Tuomet atrodė, kad politikas tiesiog pelnosi taškus palaikydamas neva skriaudžiamų piliečių iniciatyvas, dabar aiškėja, kad kova su „milijonieriais operatoriais” pasirinkta sąmoningai. Ir viskas būtų gerai, jei ne politiko mėginimai aiškinti situaciją tarsi jis būtų specialistas. Ir kai N.Puteikis savo bloge parašo „Atsisakyčiau negarbingų verslininkų paslaugų – atsisakyčiau mobilaus telefono ir pereičiau pas socialiai atsakingą mobilaus ryšio operatorių, bet kad tokio Lietuvoje nėra“, supranti, kad politikas mus laiko idiotais. 

 

Ar N.Puteikiui atrodo, kad „socialiai atsakingo“ operatoriaus parduodami telefonai neskleistų elektromagnetinių bangų? O gal jo bokštų spinduliuotė būtų kitokia? O jei tokio operatoriaus nėra, tai ar nebūtų nuoseklu ir prasminga apskritai atsisakyti „neatsakingų“ operatorių paslaugų. Juk politikas teigia tiksliai žinantis, kad mobiliojo ryšio bokštai kenkia. O žinojimą jam suteikia ne moksliniai tyrimai ar  tų tyrimų rezultatų ir metodikos analizė, o štai kas:

 

Pabaigai noriu pateikti skeptikams, kurie netiki poveikiais, paprastą argumentą iš LR komentarų: Yra paprastas dalykas: vien psichologinio poveikio, diskomforto gretimai gyvenantiems žmonėms pakaktų, kad neužilgo nepataisomai susigadintų sveikatą. POVEIKIS YRA. Jis nebūtinai gali būti išmatuojamas, vertinamas lyginant su normomis, kurios pačios yra luptos iš lubų. Būtina apsaugoti Lietuvos žmones nuo to teroro, kuriuo virsta palei jų gyvenamuosius būstus įrenginėjamos spinduliuotės patrankos. Visuomet galima jas įrengti atokiau, ir niekas nenukentės – tereikia atitinkamai sutvarkyti šiuos reikalus. Manau, kad reikia keleto mitingų prie šių operatorių būstinių bei prie ministerijos, nes kitaip auksu nuo lengvo pelno žmonių sąskaitą užsikišusios šių veikėjų ausys žmonių neišgirs.

 

Taigi, gerbiamas politikas ir anoniminis komentatorius siūlo nematuoti, netirti, bet TIKĖTI poveikiu. Nesu psichologas, bet man rodos, kad būtent tokie raginimai TIKĖTI gali paskatinti pajusti „psichologinį poveikį“ ir įsiteigti sau pakankamai rimtų sveikatos sutrikimų.

 

Gėda dėl tokių politikų ir dėl tokios politikos.

Elektromagnetinių bangų baubas. Suomiška versija

with 11 comments

1_Electromagnetic_Implosion

 

 

Atrodo, kad mano blogą kažkas vis paskaito ir netgi mano, kad jis gali turėti įtakos skaitytojams. Toks įspūdis susidarė po to, kai gavau vienos telekomunikacijų bendrovės komunikacijos žmonių pasiūlymą padaryti interviu su Suomijos mokslininkais. Apie elektromagnetinių bangų poveikį, žinoma. Pirmiausia pasidomėjau, kas jie tokie – pasirodo, visai garbūs ir Suomijoje žinomi specialistai profesoriai Kari Jokela ir Maila Hietanen.

 

Kadangi žurnalistas aš nekoks, tad tiesiog surašiau kelis klausimus, kurie man įdomūs kaip žmogui, o ne kaip fizikui. Klausiau apie bazinių stočių įtaką sveikatai, stočių baimės priežastis, elektromagnetines bangas skleidžiančius prietaisus. Nesakau, kad atsakymai mane nustebino ar labai pradžiugino, nes buvo itin lakoniški ir kartu diplomatiški.

 

Trumpai reziumuojant: profesoriai pritaria, kad neįmanoma įrodyti neigiamo elektromagnetinių bangų poveikio nebuvimo. Prof. Hietanen teigė, kad tyrimų įvairovė neleidžia gauti vieningos išvados dėl galimo poveikio žmonėms ir gyvūnams. Tačiau anot prof. Jokelos, nuo 1994 metų pradėjus tyrimus dėl poveikio sveikatai, nebuvo aptiktas nė vienas rimtesnis atvejis.

 

Nepaisant to, jog nėra įrodymų apie žalą, yra žmonių, kurie yra įsitikinę elektromagnetinių bangų poveikiu. Pasak prof. Hietanen, žmonių įtikėjimą gali lemti tam tikri psichosomatiniai simptomai ir tam tikra nuolatinė aktyvistų veikla. Prof. Jokela taip pat pritaria, kad įvairios fobijos dėl bazinių stočių, prietaisų, paremtos ne moksliniais argumentais.  Tačiau abu profesoriai vieningai teigia, jog gamintojai seka mokslininkų rekomendacijomis ir atsižvelgia į visuomenės susirūpinimą. Prof. Hietanen pastebi, jog technologijos vystosi, ir bazinės stotys tobulėja.

 

Anot prof. Jokelos, nors namuose esantys kai kurie prietaisai skleidžia ne vienodas elektromagnetines bangas, neverta nerimauti dėl dešimties milivatų sklindančių bangų esančių toliau nei už 1 metro, kai mobiliuosius telefonus, kurių bangos yra 250 milivatų, naudojame 1-2 cm atstumu. Tuo tarpu lazerinio žymeklio ar soliariumo bangos priklauso visai kitai rizikos grupei nei namų prietaisai. O prof. Hietanen išskiria tam tikrus namų prietaisus kaip priklausančius didesnei rizikos grupei – ji mini rankinius elektroninius prietaisus, indukcines orkaites.

 

Toliau sekė klausimai apie tai, ar patys profesoriai naudoja elektromagnetinėmis bangomis veikiančius prietaisus, ar nerimauja dėl jų poveikio, ar riboja pokalbius mobiliuoju telefonu – į kuriuos abu atsakė neigiamai.

 

Natūralu. Manau, kad visi bazinių stočių pavojaus kėlėjai ir aktyvistai buityje taip pat nedaro nieko, kad bent kiek mažintų elektromagnetinių bangų poveikį. Man vis dažniau kirba mintis, kad protestais, laidomis ir straipsniais kuriamas triukšmas tiesiog pridengia kažkokius rimtus dalykus arba nukreipia dėmesį nuo kažko, kas yra pavojingiau. Nuogąstavimus patvirtino nuostabus Rusijos Mokslų akademijos nario Michailo Gelfando interviu. Jis teigia, kad didžiulis triukšmas dėl genetiškai modifikuotų organizmų yra tik triukšmas, nes viena vertus, aktyvistai visiškai neišmano genetikos, antra vertus, problemas jie mato ne ten, kur jų tikrai esama. Mokslininkas siūlo visą aktyvistų įniršį sutelkti kovai prieš gyvūnų šėrimą antibiotikais. Interviu platus, apie daug įdomių dalykų. Tiesa, rusiškai.

Išbandytas 4G ryšys

with one comment

4G

Pasakysite, kad Lietuvoje 4 kartos (4G) mobilusis ryšys jau veikia (bent jau taip reklamuojasi mobiliojo interneto tiekėjai „Mezon“), tačiau pirmoji komercinė 4 kartos ryšio bazinė stotis išbandyta Stokholme tik gegužės pabaigoje. „Ericsson“ sukurtą bazinę stotį išbandė didžiausia Švedijos telekomunikacijų bendrovė „TeliaSonera“. „Telia“, kartu su JAV „Verizon“, yra viena iš nedaugelio mobiliojo ryšių operatorių,  paskelbusių apie ketinimus kurti 4G tinklą, sukurtą LTE (Long Term Evolution) technologijos pagrindu. Jau pats pavadinimas sako, kad tai bus tiesiog gerokai patobulinta 3G įranga, o visas smagumas slypės informacijos perdavimo greičiuose.

Nors „Telia“ skelbia prijungusi 4G stotį prie IP tinklo, komerciniais tikslais jis negalės būti naudojamas iki 2010 metų kol bus pradėti gaminti specialūs modemai. Tokios pat žinios ir iš „Verizon“. Na, bet verta laukti, žinant, jog šis ryšys bus 10 kartų spartesnis nei dabartinio mobilaus 3G tinklo. Tai yra nuo dabartinių 6-10 megabitų pereisime prie 60-100 Mbps. Kita vertus, tai tikrai ne riba.

„Verizon“ planuoja iki 2015 metų 4G įdiegti visose JAV  valstijose. O toje pačioje Švedijoje norvegų „Telenor“ – „TeliaSonera“ konkurentas – jau suka kritikos sulaukusią reklamą, kurioje skelbiasi, kad jų 4G technologijos tinklas apims 99 proc. Švedijos namų ūkių, ir jų ryšys bus 80-150 Mbps. Šiuos pažadus Švedijos radijo technologas Jens Zander vadina nerealiais. „Telenor“ reklama prasidėjo savaitę prieš tai kai Švedijoje buvo priimtas bendras sutarimas, jog bus skelbiami tik maksimalūs realūs interneto greičiai, o ne maksimalūs teoriški skaičiai, kurie gali klaidinti vartotojus. Apskritai, telekomunikacijų ekspertai pradeda kalbėti apie tai, kad „kartų“ karas yra nenaudingas pačiai industrijai, nes dar nespėjus atsipirkti didžiulėms investicijoms į ankstesnės kartos mobiliojo ryšio infrastruktūrą, pinigai kišami į naujoves. Na, man, kaip vartotojui, tokia įvykių eiga visai patinka.

Beje, „Verizon“ ryšys skirsis tuo, jog 4G technologijai bus naudojamas 700 MHz bangų spektras. Jis leis vienai bazinei stočiai aprėpti beveik penkis kartus didesnį plotą nei švediškas ryšys, kuris veikia 3.6 GHz spektro bangų ruože. Taigi, bent jau teoriškai, amerikiečiams infrastruktūra kainuos gerokai pigiau.

Kūno kodai

leave a comment »

biometrics

 

Sugrįžęs po tėvystės atostogų į realų gyvenimą nepastebėjau kaip įsitraukiau į darbų liūną ir užmečiau savo pomėgį ieškoti paprastų paaiškinimų ir komentuoti naujausius mokslo atradimus. Tačiau neseniai perskaitytas straipsnis apie tai kaip mobilus telefonas gali atsirakinti atpažindamas savininko rankos mostą, pažadino mane iš letargo miego ir vėl visas susiintrigavęs prisėdau prie „fizikologo“.

 

Iš tikrųjų mano dėmesį patraukė ne tiek rankos mosto technologija, kiek apskritai biometrinių identifikavimo sistemų įvairovė. Tinklapis technology.com aprašo 8 atpažinimo būdus: piršto antspaudo, rankos geometrijos, plaštakos kraujagyslių, tinklainės skanavimo, rainelės skanavimo, veido atpažinimo, parašo ir balso analizės. Aišku, jų egzistuoja dar daugiau.

 

Kiekvienas iš metodų turi savų pliusų, ir savų minusių, tad pasakyti, kuris iš jų pats pačiausias negalėčiau. Priklausomai nuo situacijos ir aplinkybių labiausiai tikti gali vienas ar kitas būdas (A good idea when looking at biometrics is to weigh up the obvious pro’s and con’s of each application). Be to, kai kurie būdai reikalauja atitinkamų žinių, o kai kuriems panaudoti nereikia daug išmanymo.

 

Pirštų antspaudai – vienas seniausių (skaičiuojama jau 140 metų patirtis) ir plačiausiai naudojamų identifikavimo būdų. Nors žmogaus plaštaka metams bėgant keičiasi, tačiau unikalus piršto antspaudas išlieka visą gyvenimą toks pat. Veido ir balso analizės būdai gali būti atliekami be žmogaus žinios, mat informacijai gauti tereikia kelių sekundžių. Tačiau balso atpažinimo būdas nėra visiškai patikimas, nes galima apgauti panaudojant įrašytą žmogaus balsą. Sudėtingiausia gauti žymą rainelės ir tinklainės skanavimo būdu, nes tam žmogus turi sukoncentruoti žvilgsnį apie 15 sekundžių. Tinklainės būdas pirmą kartą buvo pasiūlytas 1930 metais, o rainelės – 1936, bet pastarasis nebuvo naudojamas iki 1990 metų.

 

Kai kurie jų visiems žinomi, kiti galbūt pažįstami iš fantastikos filmų. Tačiau kaip ten bebūtų – jie visi egzistuoja ir yra daugiau ar mažiau naudojami. Tiesa, Lietuvoje mes labai prisirišę prie konservatyvių ir itin įspūdingų technologijų nereikalaujančių būdų. Kita vertus, iš dalies priverstinai, nes finansavimu šioje srityje negalėtume pasigirti.

 

Tiesa, nepapasakojau apie rankos mostą. Kiekvieno žmogaus rankos mostas yra toks išskirtinis, jog gali būti naudojamas identifikaciniais tikslais mobiliajame telefone. Mūsų rankos judesiai skiriasi dėl skirtingos raumenų struktūros, rankos ilgio, individualių judesių, telefono laikymo įpročio ir t.t. Tik paėmus telefoną judesys iškart identifikuojamas ir sulyginamas su įrašytuoju į atmintį.  Šis būdas yra daugiau nei 96 proc. tikslus. Tolesnis logiškas šio metodo žingsnis – telefono valdymas rankų judesiais.  

 

Nepaisant aprašytų metodų,  mokslas stengiasi surasti vis naujų identifikavimo būdų, kurių apgaulės būdu nepavyktų apeiti.  Be to, dažnai svarbu, jog analizuojamas žmogus apie jo identitetą renkamos informacijos procedūrų nepastebėtų. Čia mokslas žengė labai svarbų žingsnį – pasiūlė identifikaciją atlikti skanuojant smegenų vingius, širdies plakimą, žmogaus eiseną ar sėdėseną. Galima kelis metodus integruoti į vieną ir taip pasiekti patį didžiausią apsaugos lygį. Kita vertus, kol kas šie būdai labiau naudojami komerciniuose projektuose. 

Written by fizikologas

28 balandžio, 2009 at 12:20 pm