Plačiajuostė Korėja

Naujų metų proga siūlau pažvelgti į šalį, kuri jau dabar kai kuriose srityse gyvena keliais metais priekyje. Kalbu apie Pietų Korėją, kuri laikoma labiausiai technologijoms imlia valstybe pasaulyje. Ypač mobiliojo ryšio technologijoms. Šalies mobiliojo ryšio operatoriai ir specializuotos programinės įrangos kūrėjai neriasi iš kailio, mėgindami įprastą mobiliųjį telefoną išmokyti daryti netikėtus dalykus. Ir jiems pavyksta.  

 

Tarkime, mobilieji finansai ir visa, kas su jais susiję. Korėjos gyventojai gali įsidiegti papildomą išankstinio apmokėjimo lustą į savo mobiliųjų SIM korteles, kur šis veikia kaip piniginė, navigatorius ar orų prognozė. Lustas mobiliajam telefonui netgi nurodo, kuriose miesto vietose yra didžiausi žmonių (taip, žmonių) srautai.

 

Amerikietis blogeris Johee Cho stebisi, kad net Gelbėjimo Armijos savanoriai aukas savo organizacijai renka naujoviškai. Gatvėse įtaisyti vadinamieji skaitmeniniai aukojimo ekranai, prie kurių priglaudus telefoną su įdiegtu lustu, iš jūsų sąskaitos telefone bus nuskaičiuota 80 JAV centų auka. Apskritai, Korėjoje pastebimas pamišimas, susijęs su didžiąją „T“(telekomunikacijos): T-pinigai, T-parduotuvės, T-paslaugos ir T.T. J.Cho nesistebi, kad šalyje, kur mobiliojo ryšio skverbtis siekia 93,6 proc. T-faktorius yra labai svarbus kiekvieno jos piliečio gyvenime. Mokant už taksi, stovėjimo aikštelę, bilietus į kiną ar puodelį arbatos prekybos centre užtenka pridėti savo mobilųjį telefoną prie T-pinigų nuskaitymo įrenginio. Vietos pavalgyti korėjiečiai taip pat ieško savo telefonuose, kurių ekranuose išvysite ne tik žemėlapius, su pažymėtais restoranais, bet ir tų restoranų meniu. 

 

T-paslaugos naudingos ir navigacijai po miestą automobiliu, metro ar pėsčiomis. Telefonu atliekamos visos bankinės operacijos, įskaitant ir prekybą akcijomis ar užsienio valiuta. Golfo lauke telefonas padeda nustatyti atstumą iki duobutės, nes T-golfo paslauga taip pat jau egzistuoja.

 

Visi Korėjos televizijos kanalai taip pat transliuojami į mobiliuosius telefonus. 2009 metų pradžioje į mobiliuosius jau bus galima užsisakyti ir filmus ar serialus. Visa tai dėl to, kad Pietų Korėja yra 3G telekomunikacijų lyderis, o plačiajuostis internetas pasiekia 95 proc. korėjiečių namų. Belieka tikėtis, kad naujausių technologijų diegimo Lietuvoje nesustabdys krizė ir tos krizės išgąsdinta valdžia.

Apie krūvą dolerių. 700 milijardų

 

Net ir fizikai girdėjo apie vadinamąjį Amerikos ekonomikos gelbėjimo planą, kurio vertė siekia 700 mlrd. dolerių. Toli nuo ekonomikos esantiems žmonėms sunku suvokti, ką šis skaičius reiškia. Man aišku tik tiek, kad JAV vyriausybė tiek pinigų rengiasi išdalinti prasilošusiems bankams, o štai livescience.com mėgina rasti palyginimų.

 

Taigi, 700 000 000 000 dolerių yra didžiulė krūva pinigų, tas aišku.  Netgi didelius skaičius įpratusiems vartalioti astrofizikams tai yra labai daug, nes 2009 metų Amerikos kosmoso agentūros NASA metinis biudžetas siekia 17,6 mlrd. dolerių, t.y. vos 2,5 proc. pagalbos paketo. Mokslininkai primena, kad NASA kitąmet planuoja keletą misijų į kosmosą, didelius kosminių teleskopų projektus, robotus Marse ir labai daug pinigų skiria kosmoso tyrimų populiarinimui.

 

JAV Nacionalinis mokslo fondas (NSF) disponuoja 6,06 mlrd. dolerių metiniu biudžetu. Iš jo remiami astronomijos, chemijos, medžiagotyros, kompiuterijos, inžinerijos, nanotechnologijų, fizikos ir dar kelių mokslinių disciplinų tyrimai 1900 universitetų Amerikoje.

 

Taigi, mokslas yra silpnas konkurentas bankų gelbėjimo planui. Imkimės karo reikalų. Čia skaičiai panašesni. Nuo 2003 iki 2009 metų, Amerikos Kongresas patvirtino 606 milijardų dolerių biudžetus karinėms operacijoms Irake. Praėjusių metų JAV gynybos biudžetas siekė 481,4 mlrd. dolerių.

 

JAV socialinio draudimo biudžetas per metus siekia 608 mlrd. dolerių. Lietuvos valstybės biudžetas pernai siekė apie 14 milijardų dolerių, o šalies bendrasis vidaus produktas viršijo 60 milijardų, t.y. kiek mažiau nei 10 proc. paramos paketo. Ups!

 

Beje, kiekvienam JAV gyventojui tenkanti paramos paketo dalis siekia 2300 dolerių. Jei kiekvienas amerikietis, įskaitant ir kūdikius, kasdien sumokėtų vieną dolerį, prireiktų net šešerių metų gelbėjimo kasai pripildyti.

 

Štai tokia įdomioji aritmetika. Tikiuosi, kad Lietuvoje panašių skaičiavimų neprireiks.