Žmogaus darbu varomas automobilis

Na, ką, atsirado automobilis „Imagine PS“, kurį tikrai galima vadinti draugišku gamtai, nes jis važiuoja žmonių, sėdinčių jame, pagalba. Kada visi keturi mašinos keleiviai specialiomis rankenomis gamina energiją, to pilnai pakanka, kad automobilis važiuotų be papildomų resursų. Kai transporto priemonėje „gamintojų“ mažiau – tada papildomai galima panaudoti ir elektrą. Važiuoklė gali veikti su bet kokio tipo baterijomis, todėl ateityje keičiantis technologijoms sukurto modelio ypatingai keisti nereiktų.

„Imagine PS“ automobilio kūrėjas – inžinierius Charles Samuel Greenwood – prie šio projekto dirbo beveik keturis dešimtmečius, – ir jam pagaliau pavyko.  Kaip teigia pats autorius, tokią transporto priemonę kurti jį paskatino noras sumažinti automobilių išskiriančių nuodingų dujų kiekį gatvėse, ir noras išspręsti daugelio vairuotojų problemą – nutukimą.

Įkalnėje toks automobilis gali važiuoti iki beveik 50 km/h greičiu, o lygiame kelyje iki maždaug 100 km/h. Skaičiai gana įspūdingi, turint omeny, jog tokį greitį išvysto žmogaus darbas. Principas panašus į rankinės drezinos, kur norint pajudėti iš vietos, rankeną reikia kelti aukštyn žemyn. „Imagine PS“ atveju rankenas reikia stumti į priekį ir atgal – lyg irkluojant.

Planuojama, jog pardavimams skirti automobiliai bus su stogu, kompiuterizuoti, su integruotu GPS, biometriniais duomenimis, garso sistema. Ateityje kituose modeliuose numatytos ir oro pagalvės. Automobilių gamybą planuojama pradėti kitais metais, ir jis kainuos apie 42 tūkst. litų.

Jeigu tik bus padidintas šio automobilio saugumas, aš visom keturiom už tokį aktyvų ir draugišką gamtai keliavimą.

Evakuacijos asistentas

Paradoksalu, bet patys vokiečiai dar iki „Meilės parado“ tragedijos pradėjo projektą „Hermes“, kurio tikslas rasti būdą, kaip apsaugoti ir pagelbėti žmonėms didelių susibūrimų metu, kai reikia skubiai palikti uždarą erdvę,  tam pasitelkiant evakuacijos asistentą.

Straipsnis apie tai pasirodė liepos 1 d. Deja, „Hermes“ projekto dalyvių pastangos buvo orientuotos tik į tolimesnę ateitį ir jų padarytos išvados ir sukurta sistema neseniai liūdnai pasibaigusio renginio organizatorių nepasiekė.

Nors žmonės eidami minioje turbūt mano, jog jie patys pasirenka savo judėjimo kryptį, tačiau viskas vyksta nesąmoningai, pagal tam tikrus modelius. Gal jums atrodys ir keista, bet žmonių evakuacijos išmanymas reikalauja ir fizikinių žinių. Iš tikrųjų minios elgsena labai panaši į dalelių judėjimą. Be to, duomenys iš statistinės fizikos taip pat gali būti tikslingai panaudoti žmonių masių judėjimo schemoms numatyti.

„Hermes“ sistemoje naudojami du modeliai – pirmasis grįstas fizikinės stūmos ir socialinės jėgos,  o antrasis aiškina žmonių srauto judėjimą tikimybių teorija. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog žmonės linkę nesąmoningai sekti iš paskos kitiems žmonėms, t.y., eiti tuo pačiu pramintu taku ar tuo pačiu maršrutu tikslo link.

„Hermes“ sistema prognozėms panaudoja turimą informaciją apie esamą padėtį: video kameros, pastato planas ir parduoti bilietai padeda surinkti informaciją, kuriose vietose, kiek žmonių yra, kompiuterio programa pateikia galimus išėjimų variantus, o kompiuteryje sudaryti žmonių judėjimo algoritmai pateikia prognozes apie galimai pavojingas vietas – tokias kaip „bottleneck“ ir pan.

Čia galite paskaityti visą straipsnį ir pažiūrėti video, kaip juda žmonių srautai erdvių susiaurėjimuose ir išplatėjimuose: http://physicsworld.com/cws/article/indepth/43033

ir

http://www.fz-juelich.de/jsc/appliedmath/ped/projects/hermes

Telefonų įkrovimas per keletą minučių

Visiems mobiliųjų telefonų turėtojams gera žinia – greitai prekyboje turėtų pasirodyti grafenu papildytos ličio baterijos, kurioms pakrauti pakaks keliolikos minučių, o ne valandos ar daugiau kaip yra šiuo metu.

Grafenas yra pati stipriausia kada nors testuota medžiaga, kuri išgaunama iš grafito. Be to, jos laidumas yra itin didelis, todėl informacijos greitis joje išauga kelis šimtus kartų. Grafeną tik prieš keletą metų sugalvojo atskirti Prinstono universiteto mokslininkai, tačiau jo panaudojimo galimybės jau sudomino didelę auditoriją mokslininkų. Ypatingą susidomėjimą grafenu rodo kompiuterių specialistai.

Pakanka tik šiek tiek papildyti ličio bateriją grafenu ir ji veiks patikimiau ir taupiau, o įkrovimas užtruks žymiai trumpiau. Nors mokslininkai nuolat bandė patobulinti ličio baterijas, tačiau grafeno baterijos elektrodai – šioje srityje visiškai naujas etapas.

Na, greitu metu tikiuosi išgirsime ir apie daugiau grafeno panaudojimo būdų.

Išmanusis šviesoforas

Drausmingus vairuotojus raudona šviesoforo šviesa sustabdo. Tiesioginio poveikio nei automobiliui, nei vairuotojui šis trijų spalvų aparatas neturi, tik informuoja. Tačiau IBM atstovai sugalvojo technologiją, kuri turėtų ir tiesioginį poveikį, – tik ne vairuotojams, ne automobiliams, o varikliui. Kitais žodžiais tariant, sustojusios prie raudono šviesoforo signalo mašinos variklis būtų išjungtas. Kaip teigia sistemos kūrėjai, šios naujovės tikslas – efektyvesnis degalų naudojimas.

Kita vertus, automobilio variklis užsidegus raudonai šviesai ne visada būtų išjungtas. Tam įtakos turėtų du faktoriai – pirmas – priklausomai nuo to, ar automobilyje būtų įdiegta minima technologija, ir antras – iki žalio šviesoforo signalo likęs laikas, – jeigu jis per trumpas, variklio degimas nebūtų išjungtas.

Pats technologijos veikimo principas yra paprastas: sistema apskaičiuotų, kiek automobilių laukia eilėje užsidegus raudonai, tada įvertintų kiek liko laiko iki žalios šviesos, ir likus daugiau laiko nei numatyta sistemoje, šviesoforas nusiųstų signalą į automobilį sustabdyti variklio veikimą. Tuo tarpu užsidegus žaliai, signalas būtų nusiųstas pirmai eilėje stovinčiai mašinai užvesti variklį ir po tam tikro laiko visiems iš paskos stovintiems automobiliams.

Tačiau nors ir labai mėgstu ir palaikau naujoves, bet šio technologinio sumanymo nauda kiek abejoju. Tarkime jei automobilių eilėje stovės tik du su įdiegta naujove, tai sistema laiko, kada kuris automobilis turi užsivesti, teisingai neapskaičiuos. Ir apskritai, gal racionaliau būtų tiesiog didžiosiose sankryžose prikabinti mažytę švieslentę, kuri rodytų kiek laiko liko iki vieno ar kito signalo užsidegimo.

Prietaisų įkrovimas per orą

Elektros energijos perdavimas bevieliu būdu jau nėra naujiena. Tačiau dabar fizikų mintys nukrypo į tų radijo bangų, kurios sklinda tarp įvairių prietaisų, panaudojimą, tiksliau – ore esančių radijo bangų panaudojimą prietaisams įkrauti.

Kita vertus idėja naudoti elektros energiją „iš oro“ nėra nauja. Jau daugiau nei prieš šimtmetį žymusis išradėjas Nikola Tesla atlikęs daugybę bandymų pasiūlė didžiulių bokštų sistemą, kuri kartu būtų sudariusi visuotinį bevielį susisiekimo tinklą ir sukurtų sąlygas perduoti elektros energiją į bet kurią pasaulio vietą nenaudojant perdavimo linijų, perduodant elektros energiją tiesiog oru.

Nors pirmasis bokštas, išsigandus investuotojams, jog perduodamos elektros energijos srautai negalės būti išmatuojami, 1901 metais ir nebuvo pastatytas, tačiau jo žinios ir atradimai nenuėjo perniek. Pasinaudoję N.Tesla žiniomis keletas šių dienų technologijų gamintojų siūlo priemones, kurios perduoda elektros energiją bevieliu būdu, tiesa, mažesniais atstumais nei įsivaizdavo išradėjas N.Tesla. Be to, šių dienų mokslininkai surado būdą kaip galima būtų pasiimti energiją iš ore sklindančių įvairių elektros šaltinių. Mokslininkų dėka jau galima įkrauti smulkius prietaisus naudojant netoli esantį mikrobangų perdavėją. Įkraunamo prietaiso daviklis antena pagauna mikrobangas ir paverčia jas į elektros energiją.

Tačiau jau ne už kalnų kai bus patobulintos energiją iš aplinkos „siurbiančios“ technologijos ir kiekvienas iš mūsų galės naudoti mus supančią energiją įkrauti įtaisams. Tai galėtų būti radijo bangos, kurias skleidžia televizija, radijas ar mobiliųjų telefonų siųstuvai. Bandymus jau atliko Vašingtono universiteto mokslininkai Sietle. Nors jiems pavyko „pagauti“ tik 60 mikrovatų elektros energiją, tačiau to užteko įkrauti prietaisą, pademonstruoti patį principą.

Anot Masačiusetso technologijos instituto mokslininko Peter Fisher, elektros energiją galima būtų pasiimti ne tik iš radijo bangų, bet ir iš kitų aplinkoje esančių šaltinių, pavyzdžiui, įvairios vibracijos, judėjimo energijos ar šilumos, tačiau radijo bangų pliusas yra tas, jog jų yra beveik visur ir todėl tai būtų kaip pakartotinas esamo šaltinio panaudojimas.

Šie išradimai tik patvirtina faktą, jog įvairių ilgių radijo bangos aplink mus yra visur, nepaisant to, kokiu atstumu mes nuo prietaisų, skleidžiančių jas stovime. Be to, ne tik prietaisai, bet ir pati gamta kuria magnetinius ir kitokius krūvį turinčius laukus nuo kurių verčiau nebėgti, o naudotis jų teikiamomis galimybėmis.

„iPhone 4“, sveikinu.

Na, ką, pasiskaitinėjau ir aš, kuo įspūdingesnis ir geresnis yra pristatytas naujasis „iPhone 4“ už savo pirmtaką. Labiausiai mane kaip fiziką sudomino tai, jog naujame modelyje telefono rėmelis veikia kaip keturios „iPhone“ antenos, kitais žodžiais tariant, visas nerūdijančio plieno telefono apvadas yra kartu ir antena.

Kitas įdomus dalykas, jog panelė padaryta iš tos pačios medžiagos kaip ir sraigtasparnių ar greitaeigių traukinių priekinis stiklas. Todėl ji yra žymiai atsparesnė įbrėžimams, stipresnė, patvaresnė, ir kas turėtų nudžiuginti ekologijos šalininkus, – perdirbama.

Iš tikrųjų susidarė įspūdis, kad apskritai šiame modelyje ištaisytos ankstesnės klaidelės ar nepatogumai apie kuriuos kalbėdavo vartotojai, ir pridėta nuo savęs tam tikrų „bonusų“ – pavyzdžiui, „iPhone 4“ yra 24 proc. plonesnis.

Didžiausias nepatogumas vartotojams (bent jau man) buvo trumpas baterijos veikimo laikas – jie laiką pailgino – 40 proc. Vaizdo kokybę pagerino 4 kartus, o tai reiškia, jog pikseliukų net ir labai priartinus vargiai įžiūrėsime. Naujojo „iPhone‘o“ ekranas turi 326 pikselius colyje, tuo tarpu virš 300 pikselių colyje žmogaus tinklainė nebemato. Šie parametrai leidžia „iPhone“ gamintojams  prisiimti garbę sukūrus didžiausios rezoliucijos telefono ekraną.

Taip pat naujame modelyje inžinieriai pagreitino procesorių, pagerino fotokamerą iki 5 megapikselių, įdėjo lèdinę blykstę ir priartinimą padidino iki 5 kartų, o priekinę kamerą pritaikė aukštos kokybės video pokalbiams. Bet to, įmontavo ne 1, o du mikrofonus, kas leido pagerinti garso kokybę. „iPhone 4“ palaiko „iknygų“ peržiūrą, įdiegta operacinė sistema iOS, trijų ašių giroskopas, kurio dėka įvairūs žaidimai tampa dar patrauklesni.

Na, aš nepabandęs daikto nesu linkęs kelti ant pjedestalo ar menkinti, tačiau savybių aprašymai mane įtikina. Įtikina bent jau tuo, kad jie sugebėjo pranokti patys save ir duoti naujos kokybės toną.

Telefonas – nosis

Naujienos iš JAV skelbia, kad greitu metu atsiras tokie mobilieji telefonai, kurie „užuos“ nuodingas dujas. Kuriamas mažas, maždaug monetos dydžio, lustas būtų integruotas mobiliajame telefone ir perspėtų jo savininką kai aplink užfiksuotų pavojingų sveikatai ir gyvybei dujų kvapą.

Anot sumanytojų, tokie lustai labiausiai pravers pirmosios pagalbos darbuotojams. Taip pat pravers ir ugniagesiams bei policijai tiksliau nustatyti kenksmingų dujų nutekėjimą tarkime metro tuneliuose sekant keleivių telefonų GPS signalus. Tokiu būdu mobiliųjų telefonų skleidžiamų signalų pagalba galima būtų efektyviau sureaguoti į įvairius iškvietimus, nustatant tiksliau vietą.

Luste esanti silicio kapsulė turi galybę itin mažų skylučių, kurios priklausomai nuo dydžio atspindi skirtingas spalvas. Nuodingų dujų molekulė patekusi į vieną iš šių angelių pakeičia viduje esantį orą ir skylutės atspindima spalva pakinta. Papildomai įdėjus plonytį lęšį į mobiliojo telefono fotokamerą, galima būtų stebėti spalvų pasikeitimus.

Greitu metu planuojama sukurti 40-80 skirtingų šio prietaiso prototipų. Pagrindinis uždavinys prietaiso prototipui – kad jis „susikalbėtų“ su pagalbos tarnybos naudojamu tinklu, kuris fiksuoja įvairius nelaimės skambučius.

Prietaisas, mano galva, tikrai vertas dėmesio, ir tikiuosi, kad neatsiras daug tokių žmonių, kuriems labiau rūpės nenoras jaustis sekamiems, o ne jų pačių saugumas.

5 ateities telefonų naudojimo būdai

Kaip rašo „Discovery News“, mobiliųjų telefonų gausa ir paplitimas įvairiose amžiaus grupėse rodo sparčiausią naujos technologijos adaptaciją istorijoje. O jų inovacijos artimiausiu metu nė neketina stabtelėti. MIT (Masačiusetso technologijų instituto) tyrėjas Jhonatan Rotberg prognozuoja, jog per ateinančius metus kiekvienas žmogus pasaulyje turės galimybę naudotis mobiliuoju telefonu. Pasak jo, padidinus išmaniųjų telefonų informacijos apdorojimo galimybes, o išlaidas sumažinus, šių telefonų galimybės leis sutaupyti laiko tiems darbams, kuriems atlikti reikėdavo specialiai eiti iš namų.

Straipsnio autorius L.Pinder sudarė išmaniųjų telefonų inovacijų sąrašą komercijos, švietimo ir sveikatos srityse, kur, specialistų manymu, telefonai bus naudojami artimiausioje ateityje:

1 – asmeninis asistentas. Pasak specialistų, po kelių metų telefonai galės organizuoti ir atidėti susitikimus. Pavyzdžiui, jei jums vykstant į susitikimą įstrigsite kamštyje, telefonas pats, be menkiausių jūsų pastangų, praneš antrajai susitikimo pusei, jog į susitikimą vėluosite.

2  – projektorius telefone taip pat yra artimiausio laikotarpio planas. Nors kol kas tokių projektorių kaina vis dar per aukšta, kad jį galima būtų montuoti į kiekvieną mobilųjį telefoną, specialistai prognozuoja, jog po 3 metų jų kaina žymiai nukris. Tokie projektoriai leis žiūrėti prezentacijas, video ar televizijos programas.

3 – gydytojas. Sensoriai įmontuoti telefone galės identifikuoti blogą širdies ritmą, karščiavimą, pradedant sirgti perspės, jog reikia kreiptis į gydytojus.

4 – televizijos žiūrėjimas. Nors sporto varžybos filmuojamos skirtingomis kameromis skirtingais rakursais, per televiziją matome vieną vaizdą. Tačiau kuriama „magiška akis“ įmontuota į išmanųjį telefoną per sąsają su televizoriumi leis žiūrėti, kas vyksta už kadrų, t.y., leis stebėti varžybas ar bet kokią kitą televizijos programą tokiu kampu kaip norės pats žiūrovas.

5 – ultragarsas. Su telefone integruotu ultragarso aparatėliu bus galima pažiūrėti bet kurią kūno dalį ir jos atvaizdą pamatyti savo telefono ekrane. Tam papildomai tereiks „liestuko“ ir USB jungties telefone.

Mūsų kūnas – mobiliųjų technologijų ateitis

Mobiliųjų technologijų ateitis – žmogaus kūnas. Technologai sugalvojo kaip galima išnaudoti savo kūno paviršių vietoj klaviatūros ar meniu norint valdyti savo telefoną, mp3 grotuvą ar žaisti žaidimus. Sukurta technologija pavadinta „skinput“.

„Skinput“ įrankis rišasi ant vartotojo rankos, jame įtaisytas mažytis projektorius projektuoja meniu ar klaviatūrą ant žmogaus rankos ar kitų kūno dalių. Šis smagus dalykėlis turi ir garso sensorių, kuris skirtingose kūno vietose liečiant atitinkamą mygtuką, skleidžia unikalų garsą, ir taip tiksliai identifikuojama paspaudimo vieta. Skleidžiamas garsas priklauso nuo kaulų tankio, audinių minkštumo, sąnarių ir kitų faktorių.

„Skinput“ programinė įranga sugeba analizuoti garso dažnį, kurį sensorius perteikia ir nustatyti, kurį mygtuką vartotojas paspaudė, tuo tarpu bevielio ryšio technologija perduoda informaciją įrenginiui. Pavyzdžiui, surinkęs ant rankos projektuotos klaviatūros telefono numerio skaičius, informacija bus perduota telefonui, kad būtų pradėtas skambinimas.

Šis projektas yra „Microsoft“ tyrėjų vaisius. Šį darbą technologai pristatys balandį vyksiančioje konferencijoje, kuri bus skirta aptarti kompiuterio ir žmogaus sąveiką.

Oranžinis slidininkų džiaugsmas

Turbūt jau visi žinote, jog įsigyti sportinės aprangos nuo kurios vanduo kaip nuo žąsies nubėga, o kūno prakaitas išgarinamas beveik akimirksniu – ne problema. Greičiausiai daugelis matė kaip JAV ir Kanados slidininkai krito Vankuverio trasoje, tačiau spėju ne visi žinote, kad jie buvo apsivilkę apsauginę aprangą pagamintą iš specialios gumos, kuri saugojo juos nuo smūgių. Tiksliau tariant, sportininkus saugojo specialūs guminiai įdėklai, dėvimi po sportine apranga.

Ši guma nėra naujiena, ji buvo išrasta jau 2001 metais, o praktiškai pradėta taikyti maždaug prieš porą metų. Medžiagą, apsaugančią nuo smūgių, sukūrė britų įmonė „d3o lab“, o ją Kanados ir JAV komandų aprangai pritaikė amerikiečių sportinės aprangos gamintoja „Spyder“.

Anksčiau sportininkai dėvėdavo plastikines apsaugas, tačiau jos nors ir apsaugodavo maksimaliai, bet varžydavo judesius, be to, buvo mažiau aerodinamiškos ir todėl padidindavo oro pasipriešinimą.

Pagal d3o technologiją sukurta guminė sportinių kostiumų medžiaga yra labai elastinga, beveik skysta, todėl visiškai nevaržo judesių. Tačiau esant staigiam smūgiui medžiaga akimirksniu sukietėja, t.y., susidūrimo jėga suspaudžia molekules, ir tokiu būdu sugeria smūgio energiją. Kai spaudimas išnyksta, medžiaga vėl grįžta į pradinę savo būseną.

Kita vertus, ši, atrodytų sportininkų džiaugsmas, medžiaga tikrai nėra stebuklinga, ir labai stipraus susidūrimo atveju traumų nebūtų išvengta. Todėl oranžinės spalvos medžiaga gali apsaugoti ne visų sporto šakų atstovus. Iš kitos pusės, tai yra kol kas geriausias sprendimas, kuris gali būti pasiūlytas sportininkams. Ir ne tik jiems.