Prietaisų įkrovimas per orą

Elektros energijos perdavimas bevieliu būdu jau nėra naujiena. Tačiau dabar fizikų mintys nukrypo į tų radijo bangų, kurios sklinda tarp įvairių prietaisų, panaudojimą, tiksliau – ore esančių radijo bangų panaudojimą prietaisams įkrauti.

Kita vertus idėja naudoti elektros energiją „iš oro“ nėra nauja. Jau daugiau nei prieš šimtmetį žymusis išradėjas Nikola Tesla atlikęs daugybę bandymų pasiūlė didžiulių bokštų sistemą, kuri kartu būtų sudariusi visuotinį bevielį susisiekimo tinklą ir sukurtų sąlygas perduoti elektros energiją į bet kurią pasaulio vietą nenaudojant perdavimo linijų, perduodant elektros energiją tiesiog oru.

Nors pirmasis bokštas, išsigandus investuotojams, jog perduodamos elektros energijos srautai negalės būti išmatuojami, 1901 metais ir nebuvo pastatytas, tačiau jo žinios ir atradimai nenuėjo perniek. Pasinaudoję N.Tesla žiniomis keletas šių dienų technologijų gamintojų siūlo priemones, kurios perduoda elektros energiją bevieliu būdu, tiesa, mažesniais atstumais nei įsivaizdavo išradėjas N.Tesla. Be to, šių dienų mokslininkai surado būdą kaip galima būtų pasiimti energiją iš ore sklindančių įvairių elektros šaltinių. Mokslininkų dėka jau galima įkrauti smulkius prietaisus naudojant netoli esantį mikrobangų perdavėją. Įkraunamo prietaiso daviklis antena pagauna mikrobangas ir paverčia jas į elektros energiją.

Tačiau jau ne už kalnų kai bus patobulintos energiją iš aplinkos „siurbiančios“ technologijos ir kiekvienas iš mūsų galės naudoti mus supančią energiją įkrauti įtaisams. Tai galėtų būti radijo bangos, kurias skleidžia televizija, radijas ar mobiliųjų telefonų siųstuvai. Bandymus jau atliko Vašingtono universiteto mokslininkai Sietle. Nors jiems pavyko „pagauti“ tik 60 mikrovatų elektros energiją, tačiau to užteko įkrauti prietaisą, pademonstruoti patį principą.

Anot Masačiusetso technologijos instituto mokslininko Peter Fisher, elektros energiją galima būtų pasiimti ne tik iš radijo bangų, bet ir iš kitų aplinkoje esančių šaltinių, pavyzdžiui, įvairios vibracijos, judėjimo energijos ar šilumos, tačiau radijo bangų pliusas yra tas, jog jų yra beveik visur ir todėl tai būtų kaip pakartotinas esamo šaltinio panaudojimas.

Šie išradimai tik patvirtina faktą, jog įvairių ilgių radijo bangos aplink mus yra visur, nepaisant to, kokiu atstumu mes nuo prietaisų, skleidžiančių jas stovime. Be to, ne tik prietaisai, bet ir pati gamta kuria magnetinius ir kitokius krūvį turinčius laukus nuo kurių verčiau nebėgti, o naudotis jų teikiamomis galimybėmis.

„iPhone 4“, sveikinu.

Na, ką, pasiskaitinėjau ir aš, kuo įspūdingesnis ir geresnis yra pristatytas naujasis „iPhone 4“ už savo pirmtaką. Labiausiai mane kaip fiziką sudomino tai, jog naujame modelyje telefono rėmelis veikia kaip keturios „iPhone“ antenos, kitais žodžiais tariant, visas nerūdijančio plieno telefono apvadas yra kartu ir antena.

Kitas įdomus dalykas, jog panelė padaryta iš tos pačios medžiagos kaip ir sraigtasparnių ar greitaeigių traukinių priekinis stiklas. Todėl ji yra žymiai atsparesnė įbrėžimams, stipresnė, patvaresnė, ir kas turėtų nudžiuginti ekologijos šalininkus, – perdirbama.

Iš tikrųjų susidarė įspūdis, kad apskritai šiame modelyje ištaisytos ankstesnės klaidelės ar nepatogumai apie kuriuos kalbėdavo vartotojai, ir pridėta nuo savęs tam tikrų „bonusų“ – pavyzdžiui, „iPhone 4“ yra 24 proc. plonesnis.

Didžiausias nepatogumas vartotojams (bent jau man) buvo trumpas baterijos veikimo laikas – jie laiką pailgino – 40 proc. Vaizdo kokybę pagerino 4 kartus, o tai reiškia, jog pikseliukų net ir labai priartinus vargiai įžiūrėsime. Naujojo „iPhone‘o“ ekranas turi 326 pikselius colyje, tuo tarpu virš 300 pikselių colyje žmogaus tinklainė nebemato. Šie parametrai leidžia „iPhone“ gamintojams  prisiimti garbę sukūrus didžiausios rezoliucijos telefono ekraną.

Taip pat naujame modelyje inžinieriai pagreitino procesorių, pagerino fotokamerą iki 5 megapikselių, įdėjo lèdinę blykstę ir priartinimą padidino iki 5 kartų, o priekinę kamerą pritaikė aukštos kokybės video pokalbiams. Bet to, įmontavo ne 1, o du mikrofonus, kas leido pagerinti garso kokybę. „iPhone 4“ palaiko „iknygų“ peržiūrą, įdiegta operacinė sistema iOS, trijų ašių giroskopas, kurio dėka įvairūs žaidimai tampa dar patrauklesni.

Na, aš nepabandęs daikto nesu linkęs kelti ant pjedestalo ar menkinti, tačiau savybių aprašymai mane įtikina. Įtikina bent jau tuo, kad jie sugebėjo pranokti patys save ir duoti naujos kokybės toną.

5 ateities telefonų naudojimo būdai

Kaip rašo „Discovery News“, mobiliųjų telefonų gausa ir paplitimas įvairiose amžiaus grupėse rodo sparčiausią naujos technologijos adaptaciją istorijoje. O jų inovacijos artimiausiu metu nė neketina stabtelėti. MIT (Masačiusetso technologijų instituto) tyrėjas Jhonatan Rotberg prognozuoja, jog per ateinančius metus kiekvienas žmogus pasaulyje turės galimybę naudotis mobiliuoju telefonu. Pasak jo, padidinus išmaniųjų telefonų informacijos apdorojimo galimybes, o išlaidas sumažinus, šių telefonų galimybės leis sutaupyti laiko tiems darbams, kuriems atlikti reikėdavo specialiai eiti iš namų.

Straipsnio autorius L.Pinder sudarė išmaniųjų telefonų inovacijų sąrašą komercijos, švietimo ir sveikatos srityse, kur, specialistų manymu, telefonai bus naudojami artimiausioje ateityje:

1 – asmeninis asistentas. Pasak specialistų, po kelių metų telefonai galės organizuoti ir atidėti susitikimus. Pavyzdžiui, jei jums vykstant į susitikimą įstrigsite kamštyje, telefonas pats, be menkiausių jūsų pastangų, praneš antrajai susitikimo pusei, jog į susitikimą vėluosite.

2  – projektorius telefone taip pat yra artimiausio laikotarpio planas. Nors kol kas tokių projektorių kaina vis dar per aukšta, kad jį galima būtų montuoti į kiekvieną mobilųjį telefoną, specialistai prognozuoja, jog po 3 metų jų kaina žymiai nukris. Tokie projektoriai leis žiūrėti prezentacijas, video ar televizijos programas.

3 – gydytojas. Sensoriai įmontuoti telefone galės identifikuoti blogą širdies ritmą, karščiavimą, pradedant sirgti perspės, jog reikia kreiptis į gydytojus.

4 – televizijos žiūrėjimas. Nors sporto varžybos filmuojamos skirtingomis kameromis skirtingais rakursais, per televiziją matome vieną vaizdą. Tačiau kuriama „magiška akis“ įmontuota į išmanųjį telefoną per sąsają su televizoriumi leis žiūrėti, kas vyksta už kadrų, t.y., leis stebėti varžybas ar bet kokią kitą televizijos programą tokiu kampu kaip norės pats žiūrovas.

5 – ultragarsas. Su telefone integruotu ultragarso aparatėliu bus galima pažiūrėti bet kurią kūno dalį ir jos atvaizdą pamatyti savo telefono ekrane. Tam papildomai tereiks „liestuko“ ir USB jungties telefone.

Apie filmą „Grėsmingas signalas“

Į „Kino pavasaryje“ rodytą dokumentinį filmą, „Grėsmingas signalas“ nuėjau ir aš. Atvirai sakant, tikėjausi kažko naujo. Gal netikėto kampo, gal kažkokiu būdu atkastos slaptos informacijos apie nepaskelbtų tyrimų nepaskelbtus rezultatus, gal naujų klinikinių įrodymų. Ne nuodėmė to tikėtis, jei filmo kūrėjai reklamuojasi kaip naujos tiesos skelbėjai. Tai, ką pamačiau tėra mėgėjiška susirūpinusio žurnalisto agitacija, pagaminta naudojant laiko patikrintą propagandos modelį: „įbaugink ir nebereikės argumentų“. Deja, filme naudojama medžiaga ir autoritetai netinka nei įbauginimui, nei argumentams. Vienpusiška, emocionalu ir labai labai mėgėjiška.

Mane nuoširdžiai prajuokino tai, kad filme kaip ekspertas daug cituojamas toks ponas Olle Johanssonas. Galbūt filmo kūrėjas nežinojo, kad Johanssonas 2004-aisiais buvo pripažintas metų klaidintoju. Šį titulą jam suteikė nevyriausybinės organizacijos VoF nariai. Olle pagerbtas už tai, kad jo pareiškimuose dažnai trūksta įrodymų, dėstoma informacija paini ir netiksli, ir dažnai apskritai už kompetencijos ribų.  VoF jungia virš pusantro tūkstančio narių, kurie kritiškai vertina įvairias mokslo teorijas ir informuoja plačiąją visuomenę ir žiniasklaidą, kokie klausimai yra moksliškai svarbūs, kurie ne. Kiekvienais metais jie renka metų ugdytoją ir metų klaidintoją.

Filmo šerdis – dramatiški įvykiai Izraelio kaime Issifya, kur, anot filmo kūrėjų, staiga padaugėjo susirgimų vėžiu. Klausiu, kodėl pasirinktas 11 metų senumo atvejis, kai nelabai įmanoma patikrinti detalių ir tam tikrų niuansų? Kodėl Izraelio vėžio asociacijos tinklapyje šis miestelis nėra minimas? Kodėl šis atvejis nėra aprašytas mokslinėje literatūroje? Kodėl pasaulyje neatsirado naujesnių pavyzdžių? Juk turint galvoje, kad per 11 metų bazinių stočių skaičius, ko gero, išaugo keliasdešimt kartų, tokių Issifjų turėjo atsirasti šimtai ir tūkstančiai. Labai primena ir Lietuvos žiniasklaidoje valkiotą istoriją apie mobiliojo ryšio marinamas bites. Senų seniausiai įrodyta, kad JAV kilusi masinė bičių mirties epidemija neturėjo nieko bendro su mobiliuoju ryšiu, tačiau nelabai skrupulingi žurnalistai vis dar remiasi šiuo mitu kaip įrodymu.

Pats filmo „Grėsmingas signalas“ autorius pripažįsta, jog filmas skirtas plačiajai visuomenei, todėl tikslios informacijos ir faktų jame nėra. Aš pasakyčiau, kad filme tėra vieno žmogaus nuomonė ir įsivaizdavimas. Lygiai taip pat sėkmingai aš galėčiau statyti filmą apie baletą – šiokią tokia nuomonę apie tai turiu. Tiesa, skirtingai nei filmo „Grėsmingas signalas“ autorius, neturiu nei lėšų, nei įrangos, nei įgūdžių kurti dokumentinius filmus. Baletui dėl to tikrai geriau 🙂

Taigi, manau, kad ginče dėl elektromagnetinių bangų poveikio nieko naujo neįvyko. Ir filmo autorius, ir visi jo žiūrovai ir toliau naudosis mobiliuoju ryšiu.

Mūsų kūnas – mobiliųjų technologijų ateitis

Mobiliųjų technologijų ateitis – žmogaus kūnas. Technologai sugalvojo kaip galima išnaudoti savo kūno paviršių vietoj klaviatūros ar meniu norint valdyti savo telefoną, mp3 grotuvą ar žaisti žaidimus. Sukurta technologija pavadinta „skinput“.

„Skinput“ įrankis rišasi ant vartotojo rankos, jame įtaisytas mažytis projektorius projektuoja meniu ar klaviatūrą ant žmogaus rankos ar kitų kūno dalių. Šis smagus dalykėlis turi ir garso sensorių, kuris skirtingose kūno vietose liečiant atitinkamą mygtuką, skleidžia unikalų garsą, ir taip tiksliai identifikuojama paspaudimo vieta. Skleidžiamas garsas priklauso nuo kaulų tankio, audinių minkštumo, sąnarių ir kitų faktorių.

„Skinput“ programinė įranga sugeba analizuoti garso dažnį, kurį sensorius perteikia ir nustatyti, kurį mygtuką vartotojas paspaudė, tuo tarpu bevielio ryšio technologija perduoda informaciją įrenginiui. Pavyzdžiui, surinkęs ant rankos projektuotos klaviatūros telefono numerio skaičius, informacija bus perduota telefonui, kad būtų pradėtas skambinimas.

Šis projektas yra „Microsoft“ tyrėjų vaisius. Šį darbą technologai pristatys balandį vyksiančioje konferencijoje, kuri bus skirta aptarti kompiuterio ir žmogaus sąveiką.

Ach, tie mobilieji..

Mano žodžiai, kai sakiau, jog tariama mobiliojo ryšio bangų žala yra daugiau įsibauginimo ar įbauginimo pasekmė nei reali grėsmė sveikatai, įgauna realią prasmę. Tą patvirtina ne tik tyrimas, bet ir gyvenimiški pavyzdžiai.

O štai ir pavyzdys. Pietų Afrikos gyventojai kurį laiką skundėsi, jog nuo šalimais esančios mobiliųjų telefonų bazinės stoties jiems bloga, kad jie yra nuodijami radiacija. Tačiau kaip jie turėjo nustebti, kai paaiškėjo, jog bazinė stotis, kuri juos neva sargdino, jau kelias savaites apskritai neveikė.

Situacija atpažįstama ir Lietuvoje, tik skirtumas tas, kad Lietuvoje įbauginimus dar labiau sustiprina išdygę geradariai politikieriai, kurie stengdamiesi pakelti savo reitingus, manipuliuoja žmonių objektyvios informacijos apie mobilųjį ryšį ir bazines stotis stoka.

Dar vienas pavyzdys keliantis šypseną – tai vyruko, gyvenančio Santa Fe (JAV) užmojai nuteisti kaimynę, kuri jam prašant nesutinka išjungti namie naudojamų bevielio ryšio prietaisų. Vyrukui esą nustatytas padidintas jautrumas bevielio ryšio Wi-Fi signalams. Tačiau kad ir kaip ten bebūtų, elektros signalų aplink mus pilna tiek universitete, tiek namie, kavinėse ar mašinose, tad toks jo pageidavimas mažų mažiausiai nelogiškas.

Naujametinė dovana bijantiems elektromagnetinių bangų

Atrodo, kad pagaliau daliai pigaus populiarumo ieškančių visuomenės veikėjų ir politikų turėjo nusvirti rankos  –  kelis dešimtmečius trukęs tyrimas, kuriame buvo stebimi daugiau nei 60 tūkstančių žmonių, parodė, jog ilgalaikis kalbėjimas mobiliuoju telefonu neturi jokios įtakos piktybinių navikų formavimuisi.

Tyrimą atliko Danijos, Suomijos, Norvegijos ir Švedijos specialistai.

Aišku neabejoju, jog atsiras tokių, kurie sakys, kad mokslininkai buvo papirkti, o rezultatai suklastoti. Bet sveiko proto turinčius tyrimas turėtų nuraminti. Gerų ir kūrybingų naujų metų jums!

 Straipsnį lietuviškai galite skaityti čia arba čia.

Tikras 4G ryšys jau Skandinavijoje, kada sulauksime pas mus?

Vasarą „TeliaSonera“ skelbėsi, jog išbandė ketvirtosios kartos (4G) bazinę stotį, o dabar švedai ir norvegai pagaliau gali džiaugtis, nes bus pirmieji pasaulyje, kurie netrukus išbandys 4G ryšį, mat „TeliaSonera“ jau paleido veikti 4G komercinius tinklus Osle ir Stokholme. Į naujos kartos mobiliojo ryšio technologiją jau taikosi ir kitos šalys, Lietuva taip pat.

Tačiau kol kas 4G ryšiu galima bus naudotis tik per nešiojamąjį kompiuterį, o mobiliuoju telefonu 4G ryšys bus prieinamas 2010 metų antroje pusėje.

Šiek tiek faktų. Ketvirtosios kartos ryšys yra paremtas LTE (Long Term Evolution) technologija, duomenų persiuntimas gali pasiekti iki 150 megabitų per sekundę, kas yra 10 kartų sparčiau nei greičiausias 3G ryšys. Realiomis sąlygomis, pasak „TeliaSonera“, ryšys sieks 50-80 Mbps. Adapterį, kurio pagalba būtų įmanoma prisijungi prie LTE tinklo, sukūrė „Samsung“. Prie šio gėrio nagus prikišo „Ericsson“ ir „Huawei“, sukūrę tinklų infrastruktūros komponentus.

Man, kaip vartotojui, būtų smagu, jog ir mūsiškiai operatoriai nepamirštų apie 4G Lietuvoje ir žengtų koja kojon su naujovėm. Kita vertus, kaip jau minėjau birželio įraše, teoriškai mes turime 4G tiekėją. Bet praktiškai ne. Tuo turbūt galėjo įsitikinti ne vienas ir be mano pastebėjimo. Mat jų skelbiamas 10 Mb/s greitis realiai tesiekia 2-3 Mb/s, kas nesiskiria nuo to, ką mums siūlo mobiliojo ryšio bendrovių tiekiamo 3G. Tačiau „Mezon“ niekas nenubaudė už klaidinančią reklamą, nes 4G pavadinimas yra labiau susitarimo ir rinkodaros reikalas, o ne tikslus techninis parametrų ir rodiklių aprašas. Technologijos gali būti skirtingos ir vadintis ketvirtosios kartos, nesvarbu ar LTE, ar WiMAX, svarbu, kad duomenų perdavimo greitis atitiktų lūkesčius, kurių tikisi vartotojas iš „naujos kartos“ ryšio.

Universalus įkroviklis

Informacijos ir kompiuterių amžiuje mes esame užsivertę įvairiais daiktais, kuriuos kartas nuo karto vis reikia įkrauti, t.y., pradedant mobiliuoju telefonu, kurių šeimoje būna tikrai ne vienas, iki nešiojamų kompiuterių, mikrofonų ar fotoaparatų ir t.t.  Daugelis šių prietaisų pakrovėjų yra skirtingi, todėl įsigijus naują prietaisą, senasis įkroviklis paprastai išmetamas. Yra ir tokių, kurie neturi įpročio atsikratyti nebereikalingų daiktų, nes „o vdruk prireiks“. Tokių žmonių namuose galima būtų rasti turbūt dešimtis įkroviklių.  

Todėl man gana keista, kad tik dabar atsirado universalūs įkrovikliai. Kaip teigia „Green Plug“ ir „WiPower“, universalus žaliasis įkroviklis tiktų visiems bevieliams įrenginiams. Pajungus prietaisą į „Green Plug“ pakrovėjo jungtį, „Greentalk“ protokolas nuskaito prijungto prietaiso lustą, kad galėtų nustatyti maitinimo tinklą, reikalingą jam pakrauti.

Tačiau yra didžiulis „bet“. Tam, kad būtų galima naudoti universalų kroviklį, gamintojai turėtų montuoti „Greentalk“ lustus į savo įrenginius, o ne siūlyti individualius adapterius vis naujai gaminamam modeliui.

Panašią technologiją siūlo ir „Powermat“, kuri vizualiai galbūt net patrauklesnė nei prieš tai aprašyta. „Powermat“ įkroviklis – padas, ant kurio padėjus prietaisus, jis juos įkrauna taip pat bevieliu būdu. Vienu metu galima įkrauti 3 mobiliuosius telefonus. Taip pat galima įsigyti ir kubą su 8 skirtingomis jungtimis.

Žaliosios bazinės stotys

Aš ir vėl apie žalią spalvą. Tik šįkart ne apie stogus, o apie žaliąją energetiką, t.y., draugišką gamtai elektros energijos gaminimo būdą.  Vėjo jėgainės yra modernus ir atsakingas būdas pasigaminti elektros, todėl nuolat atkreipiu dėmesį į naujienas apie vėjo energiją.

Bendrovė „Helix Wind“ pradėjo bandymus Pietų Kalifornijoje norėdama išsiaiškinti ar jų vėjo turbinos galėtų aprūpinti mobiliųjų telefonų bazines stotis elektros energija. Įmonė tapo žinoma po to, kai pristatė savo mažo pajėgumo, t.y., apie 16 km/h, vėjo turbinas elektros rinkai.

Šį bazinių stočių turbinų bandymą bendrovė vykdo bendradarbiaudama su mobiliojo ryšio operatoriumi „Core Communications“. Tyrimo metu taip pat aiškinamasi ar elektros turbinos būtų pajėgios gaminti perteklinę energiją, kurią galima būtų parduoti skirstomiesiems tinklams.

Jeigu pavyktų pagaminti pakankamai perteklinės energijos, bazinių stočių operatoriai gautų papildomų pajamų, o elektros pardavėjai – papildomos, ir svarbiausia, „žaliosios“ elektros resursų.

Pirmąsias tokias turbinas planuojama pastatyti jau kitais metais. Šiuo metu P.Kalifornijoje yra 3500 bazinių stočių, o tam, kad būtų patenkintas vartotojų poreikis, ateinančiais metais planuojama pastatyti dar 1000.

Belieka tikėtis, kad mums neteks šių naujovių laukti keletą metų, nes sprendimas iš tiesų racionalus.