Prietaisų įkrovimas per orą

Elektros energijos perdavimas bevieliu būdu jau nėra naujiena. Tačiau dabar fizikų mintys nukrypo į tų radijo bangų, kurios sklinda tarp įvairių prietaisų, panaudojimą, tiksliau – ore esančių radijo bangų panaudojimą prietaisams įkrauti.

Kita vertus idėja naudoti elektros energiją „iš oro“ nėra nauja. Jau daugiau nei prieš šimtmetį žymusis išradėjas Nikola Tesla atlikęs daugybę bandymų pasiūlė didžiulių bokštų sistemą, kuri kartu būtų sudariusi visuotinį bevielį susisiekimo tinklą ir sukurtų sąlygas perduoti elektros energiją į bet kurią pasaulio vietą nenaudojant perdavimo linijų, perduodant elektros energiją tiesiog oru.

Nors pirmasis bokštas, išsigandus investuotojams, jog perduodamos elektros energijos srautai negalės būti išmatuojami, 1901 metais ir nebuvo pastatytas, tačiau jo žinios ir atradimai nenuėjo perniek. Pasinaudoję N.Tesla žiniomis keletas šių dienų technologijų gamintojų siūlo priemones, kurios perduoda elektros energiją bevieliu būdu, tiesa, mažesniais atstumais nei įsivaizdavo išradėjas N.Tesla. Be to, šių dienų mokslininkai surado būdą kaip galima būtų pasiimti energiją iš ore sklindančių įvairių elektros šaltinių. Mokslininkų dėka jau galima įkrauti smulkius prietaisus naudojant netoli esantį mikrobangų perdavėją. Įkraunamo prietaiso daviklis antena pagauna mikrobangas ir paverčia jas į elektros energiją.

Tačiau jau ne už kalnų kai bus patobulintos energiją iš aplinkos „siurbiančios“ technologijos ir kiekvienas iš mūsų galės naudoti mus supančią energiją įkrauti įtaisams. Tai galėtų būti radijo bangos, kurias skleidžia televizija, radijas ar mobiliųjų telefonų siųstuvai. Bandymus jau atliko Vašingtono universiteto mokslininkai Sietle. Nors jiems pavyko „pagauti“ tik 60 mikrovatų elektros energiją, tačiau to užteko įkrauti prietaisą, pademonstruoti patį principą.

Anot Masačiusetso technologijos instituto mokslininko Peter Fisher, elektros energiją galima būtų pasiimti ne tik iš radijo bangų, bet ir iš kitų aplinkoje esančių šaltinių, pavyzdžiui, įvairios vibracijos, judėjimo energijos ar šilumos, tačiau radijo bangų pliusas yra tas, jog jų yra beveik visur ir todėl tai būtų kaip pakartotinas esamo šaltinio panaudojimas.

Šie išradimai tik patvirtina faktą, jog įvairių ilgių radijo bangos aplink mus yra visur, nepaisant to, kokiu atstumu mes nuo prietaisų, skleidžiančių jas stovime. Be to, ne tik prietaisai, bet ir pati gamta kuria magnetinius ir kitokius krūvį turinčius laukus nuo kurių verčiau nebėgti, o naudotis jų teikiamomis galimybėmis.

Telefonas – nosis

Naujienos iš JAV skelbia, kad greitu metu atsiras tokie mobilieji telefonai, kurie „užuos“ nuodingas dujas. Kuriamas mažas, maždaug monetos dydžio, lustas būtų integruotas mobiliajame telefone ir perspėtų jo savininką kai aplink užfiksuotų pavojingų sveikatai ir gyvybei dujų kvapą.

Anot sumanytojų, tokie lustai labiausiai pravers pirmosios pagalbos darbuotojams. Taip pat pravers ir ugniagesiams bei policijai tiksliau nustatyti kenksmingų dujų nutekėjimą tarkime metro tuneliuose sekant keleivių telefonų GPS signalus. Tokiu būdu mobiliųjų telefonų skleidžiamų signalų pagalba galima būtų efektyviau sureaguoti į įvairius iškvietimus, nustatant tiksliau vietą.

Luste esanti silicio kapsulė turi galybę itin mažų skylučių, kurios priklausomai nuo dydžio atspindi skirtingas spalvas. Nuodingų dujų molekulė patekusi į vieną iš šių angelių pakeičia viduje esantį orą ir skylutės atspindima spalva pakinta. Papildomai įdėjus plonytį lęšį į mobiliojo telefono fotokamerą, galima būtų stebėti spalvų pasikeitimus.

Greitu metu planuojama sukurti 40-80 skirtingų šio prietaiso prototipų. Pagrindinis uždavinys prietaiso prototipui – kad jis „susikalbėtų“ su pagalbos tarnybos naudojamu tinklu, kuris fiksuoja įvairius nelaimės skambučius.

Prietaisas, mano galva, tikrai vertas dėmesio, ir tikiuosi, kad neatsiras daug tokių žmonių, kuriems labiau rūpės nenoras jaustis sekamiems, o ne jų pačių saugumas.

Bazinėms stotims ieškoma naujų vaidmenų

 

Gudruoliai tie Izraelio mokslininkai. Sugalvojo jie būdą, kaip prognozuoti potvynių intensyvumą išnaudojant bazinių stočių bokštus kaip higrometrus, matuojančius oro drėgmę.

Mokslininkai iš Tel Avivo universiteto teigia radę būdą, kaip nustatyti potvynio stiprumą bet kokioje vietovėje pasitelkiant bazinių stočių bokštų tinklų duomenis.  Nebijokit, nekalbame apie pokalbių pasiklausymą. Tiesiog iš bokštų reikėtų gauti daugiau informacijos.

 

Elektromagnetinės bangos, spinduliuojamos iš bazinių stočių bokštų yra tiesiogiai veikiamos oro drėgmės, todėl analizuojant signalo stiprumo kitimus,  galima tiksliai fiksuoti atmosferos, esančios aplink bokštą, drėgmės svyravimus. Numatant potvynio tikimybę,  šie signalai perduodami tyrėjams ir jie tuomet jau gali tam tikrose geografinėse vietose prognozuoti potvynių stiprumą. Šis būdas leistų nustatyti oro sąlygas net ir tose vietovėse, kuriose anksčiau nebuvo galima stebėti.

 

Kadangi mobilaus ryšio bokštų yra tiek daug ir jie yra paplitę visame pasaulyje, naudojant šią technologiją siekiant nustatyti potvynių tikimybę ir stiprumą, tereikės tik nukreipti duomenis šios srities specialistams.

 

Na, principas atrodo išties paprastas. Bet, viena vertus, genialu tai, kas paprasta, o antra vertus, informacijos apdorojimo ir prognozavimo sistema turėtų būti gan sudėtinga.

 

Išbandytas 4G ryšys

Pasakysite, kad Lietuvoje 4 kartos (4G) mobilusis ryšys jau veikia (bent jau taip reklamuojasi mobiliojo interneto tiekėjai „Mezon“), tačiau pirmoji komercinė 4 kartos ryšio bazinė stotis išbandyta Stokholme tik gegužės pabaigoje. „Ericsson“ sukurtą bazinę stotį išbandė didžiausia Švedijos telekomunikacijų bendrovė „TeliaSonera“. „Telia“, kartu su JAV „Verizon“, yra viena iš nedaugelio mobiliojo ryšių operatorių,  paskelbusių apie ketinimus kurti 4G tinklą, sukurtą LTE (Long Term Evolution) technologijos pagrindu. Jau pats pavadinimas sako, kad tai bus tiesiog gerokai patobulinta 3G įranga, o visas smagumas slypės informacijos perdavimo greičiuose.

Nors „Telia“ skelbia prijungusi 4G stotį prie IP tinklo, komerciniais tikslais jis negalės būti naudojamas iki 2010 metų kol bus pradėti gaminti specialūs modemai. Tokios pat žinios ir iš „Verizon“. Na, bet verta laukti, žinant, jog šis ryšys bus 10 kartų spartesnis nei dabartinio mobilaus 3G tinklo. Tai yra nuo dabartinių 6-10 megabitų pereisime prie 60-100 Mbps. Kita vertus, tai tikrai ne riba.

„Verizon“ planuoja iki 2015 metų 4G įdiegti visose JAV  valstijose. O toje pačioje Švedijoje norvegų „Telenor“ – „TeliaSonera“ konkurentas – jau suka kritikos sulaukusią reklamą, kurioje skelbiasi, kad jų 4G technologijos tinklas apims 99 proc. Švedijos namų ūkių, ir jų ryšys bus 80-150 Mbps. Šiuos pažadus Švedijos radijo technologas Jens Zander vadina nerealiais. „Telenor“ reklama prasidėjo savaitę prieš tai kai Švedijoje buvo priimtas bendras sutarimas, jog bus skelbiami tik maksimalūs realūs interneto greičiai, o ne maksimalūs teoriški skaičiai, kurie gali klaidinti vartotojus. Apskritai, telekomunikacijų ekspertai pradeda kalbėti apie tai, kad „kartų“ karas yra nenaudingas pačiai industrijai, nes dar nespėjus atsipirkti didžiulėms investicijoms į ankstesnės kartos mobiliojo ryšio infrastruktūrą, pinigai kišami į naujoves. Na, man, kaip vartotojui, tokia įvykių eiga visai patinka.

Beje, „Verizon“ ryšys skirsis tuo, jog 4G technologijai bus naudojamas 700 MHz bangų spektras. Jis leis vienai bazinei stočiai aprėpti beveik penkis kartus didesnį plotą nei švediškas ryšys, kuris veikia 3.6 GHz spektro bangų ruože. Taigi, bent jau teoriškai, amerikiečiams infrastruktūra kainuos gerokai pigiau.

WiFi ar WiMAX? WiMAX

 

 

Nežinau, ar čia mūsų Radijo ir televizijos centras toks toliaregiškas, ar amerikiečiai šįkart klysta, bet jie teigia, kad mobiliojo interneto ateitis priklauso technologijai WiMAX. Bent jau profesoriaus, elektriko inžinieriaus Robert Morrow teigimu, taip turėtų būti. Jis mokslo žurnalo „Science“ straipsnyje rašo, jog šiuo metu populiarius nešiojamuosius kompiuterius su WiFi technologijos mobiliuoju internetu pakeis kompiuteriai su WiMAX sąsajomis.

 

Skirtumas tarp šių dviejų technologijų tas, kad naudojant WiMAX interneto priega bus galima visur, kur  veikia mobilusis ryšys, t.y., internetu galima bus naudotis net ir kelyje. Tačiau greičiausiai ši paslauga nebūtų nemokama, ji tiesiog būtų kaip papildoma mobiliųjų telefonų operatorių paslauga, už kurią būtų iš anksto numatytas mokestis.

 

Be to, šį teiginį paremia ir tai, kad WiMAX veikia licenzijuojamame mikrobangų ruože, kurio dažniai skirti WiMAX internetui ir čia neveiks jokie kiti įrenginiai. Tai reiškia dar ir tai, kad WiMAX įtaisai galės būti gerokai galingesni negu WiFI prietaisai, kurie veikia mikrobangų ruože, kuriame veikia ir nemaža dalis buities prietaisų. Dėl šios priežasties WiFi įtaisų spinduliuotė yra pakankamai silpna, kad ji netrikdytų, pavyzdžiui, mikrobangų krosnelės darbo. Visų elekrtromagnetinio spinduliavimo priešų siaubui, WiMAX įtaisų skleidžiamos bangos galės sklisti kelių kilometrų spinduliu, apytiksliai tiek, kiek apima bazinės stotys.

 

WiMAX interneto sparta priklausytų nuo daugelio veiksnių, įskaitant ir tai, kokiu atstumu nuo bazinių stočių bus vartotojas. Jo sparta būtų didesnė  nei 3G mobiliojo telefono interneto, tačiau mažesnė nei WiFi.

JAV WiMAX pradininku turėtų tapti XOHM tinklas, kurį Baltimorėje ir Vašingtone kuria kompanija „Sprint“. Įmonė pranešė, kad nauja paslauga, kaip komercinis produktas turėtų pasirodyti jau šiais metais. Šiuo metu didžiausias WiMAX tinklas, kuris apima 17 miestų, yra Pakistane.

Lietuvos Radijo ir televizijos centras WiMAX projektui plėtoti ketina imti maždaug 100 mln. litų paskolą. Už ją įmonė bankui ketina užstatyti ir Vilniaus televizijos bokštą.