Fizika namų šeimininkėms

vieno racionalaus fiziko blogas

Posts Tagged ‘CERN

O visgi kolaideris jau veikia

with one comment

Pasirodo viskas vyksta pagal planą ir ką tik praėjusį penktadienį didysis hadronų kolaideris (DHK) po beveik 14 mėnesių pertraukos buvo vėl paleistas.

Vakar projekto dalyviai pasigyrė ir puikiais rezultatais. Kaip vienas oficialus šaltinis pranešė, DHK šįkart per kelias valandas atliko daugiau operacijų nei per penkias eksperimento dienas prieš metus, pradėjus dalelių greitintuvui veikti.  Be to, DHK paleidimas vyko greičiau nei buvo tikėtasi penktadienį.

Savaitgalį inžinieriams dukart pavyko pilnai paleisti dalelių srauto judėjimą priešingomis kryptimis. Ateinantį savaitgalį planuojama padidinti ir kolaiderio elektros energiją iki 1.2 trilijonų elektronvoltų.

Anot Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) direktoriaus, papildomi metai leido jiems patobulinti programinę įrangą ir prietaisus.

Na, su nekantrumu lauksiu, kokie bus oficialūs pareiškimai po šios savaitės.

Written by fizikologas

23 lapkričio, 2009 at 4:21 pm

Ar dalelių greitintuvą sustabdė batonas?

leave a comment »

Didysis hadronų kolaideris (DHK) vis pakliūva į bėdą. Pirmiausiai sugedo elektromagnetai. Po to DHK pakartotinas įjungimas buvo atidėtas, kad būtų galima papildomai įdiegti tam tikrų saugiklių. O šįkart dalelių greitintuvą sustabdė praskrendantis mažas paukštukas. Tikrąja to žodžio prasme. Teigiama, jog paukštis skrisdamas numetė batono ant išorinių greitintuvo įrenginių, dėl ko įvyko sistemos perkaitimas ir ji nustojo veikti.

Apie tai rašo pvz., „Popular Science“, „The Register“. O kita pusė nė žodžiu neužsimena apie paukštį, o informuoja, jog DHK ruošiamas pilnam dalelių paleidimui.

Oficialiame CERN (Europos branduolinių tyrimų organizacija) tinklapyje skelbiama, jog pasirengimas dalelių paleidimui greitintuve vyksta sklandžiai, 6 iš 8 sektorių jau paruošti. Kiti bus pajungti kitą savaitę. Lapkričio pirmą savaitę jau buvo užfiksuotas ir dalelių srauto judėjimas priešinga kryptimi dalimi DHK tunelio apskritimo.

Jei viskas vyks pagal planą, jau po savaitės dalelių srautai pilnai bus paleisti, ir netrukus po to bus pirmas nestiprus dalelių srauto susidūrimas.  

Taigi nežinia, ar paskleista informacija apie batoną yra tik pletkas, ar CERN tiesiog nenori užsiminti apie gėdingą gedimą.

Ką veikia didysis kolaideris?

with 4 comments

0704008_01-A5-at-72-dpi

Kažkaip nunyko žinios apie Didįjį Hadronų Kolaiderį (DHK), ar ne? Man irgi atrodė, kad tai bus didžiausias žmonijos mokslinis eksperimentas, pradžia daug žadėjo, o po to viskas  atsidūrė kažkur naujienų skilčių užkaboriuose, kol vieną dieną informacija dingo apskritai. Pasidomėjau ir paaiškėjo, kad projekto dalyviai yra suinteresuoti, kad kolaideris visuomenėje nebūtų užmirštas.

Neseniai pasirodžiusio filmo „Angelai ir demonai“ siužete buvo įpinta CERN sukurta antimaterija. Pagrindinis herojus bando išgelbėti Vatikaną nuo sunaikinimo, kuriam įvykdyti pasitelkta CERN antimedžiaga. Tam filmo kūrėjai bendradarbiavo su CERN siekdami viską perteikti kuo tikroviškiau. Tuo tarpu mokslininkai tuo pačiu pareklamuoja DHK.

Beveik tuo pat metu kai pasirodė filmas, buvo sukurtas ir tinklapis, kuriame publikuojami straipsniai apie antimateriją, pateikiami atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus, patalpintos nuotraukos iš filmo herojų ir kūrėjų susitikimo su CERN. Be to, Tomas Hanks‘as, filmo pagrindinio vaidmens atlikėjas, sutiko dalyvauti antrame kolaiderio paleidime.

Vaikams irgi skirtas dėmesys. Jiems kovo mėnesį sukurtas animacinis  tinklapis „Cernland“, kur galima nukeliauti į kolaiderį, sužinoti kokiu būdu vykdomas eksperimentas, kokie greitintuvo dalių pavadinimai ir t.t. Beje, tai puiki kolaiderio veikimo parodomoji versija, kuri galėtų būti naudinga ir suaugusiems. CERN apie save pasakoja ne tik specialiuose tinklapiuose, CERN naujienlaiškyje, bet ir Twitter, Youtube.

Kolaiderio avarija, apie kurią jau rašiau anksčiau, iš tikrųjų sukėlė nemažai problemų eksperimento vykdytojams. Norėdami tiksliai sužinoti, kas tuomet įvyko, mokslininkai turėjo išardyti dalį 100 metrų gylyje esančio tunelio. Tai nebuvo taip paprasta, nes jame yra pastoviai palaikoma -271,3 laipsnių pagal Celsijų temperatūra. Norint išmontuoti pažeistą skyrių, reikėjo padidinti temperatūrą iki kambario temperatūros lygio ir tik tada imtis montavimo darbų.

Gruodžio mėnesį buvo gauti rezultatai, jog avarija, kuri buvo įvertinta 26 mln. dolerių,  įvyko dėl dviejų magnetų netinkamo kontakto. Taigi reikėjo ne tik pašalinti neigiamus padarinius, bet ir pakeisti magnetus kitais. Iš viso buvo išimti 53 magnetai.  16 iš jų, kurie nebuvo labai pažeisti, pataisyti ir įmontuoti atgal, kiti pakeisti naujais. Remontas buvo suplanuotas iki 2 mėnesių, bet vėliau prailgintas iki 6. Balandį buvo įmontuotas paskutinis naujas magnetas.

Na, bet svarbu, jog dalelių greitintuvas ne tik taisomas, bet jau kalbama ir apie būsimąjį bandymą spalio mėnesį. Tebeplanuojama atlikti protonų eksperimentą, kurio metu greitintuve susidūrus priešingomis kryptimis lekiančių protonų pluoštams, bus užfiksuotas Higgso bozonas – viena labiausiai dominančių elementariųjų dalelių. Kažkaip net nebesitiki.

Written by fizikologas

25 gegužės, 2009 at 2:27 pm