Fizika namų šeimininkėms

vieno racionalaus fiziko blogas

Posts Tagged ‘mobilusis ryšys

Ach, tie mobilieji..

with 5 comments

Mano žodžiai, kai sakiau, jog tariama mobiliojo ryšio bangų žala yra daugiau įsibauginimo ar įbauginimo pasekmė nei reali grėsmė sveikatai, įgauna realią prasmę. Tą patvirtina ne tik tyrimas, bet ir gyvenimiški pavyzdžiai.

O štai ir pavyzdys. Pietų Afrikos gyventojai kurį laiką skundėsi, jog nuo šalimais esančios mobiliųjų telefonų bazinės stoties jiems bloga, kad jie yra nuodijami radiacija. Tačiau kaip jie turėjo nustebti, kai paaiškėjo, jog bazinė stotis, kuri juos neva sargdino, jau kelias savaites apskritai neveikė.

Situacija atpažįstama ir Lietuvoje, tik skirtumas tas, kad Lietuvoje įbauginimus dar labiau sustiprina išdygę geradariai politikieriai, kurie stengdamiesi pakelti savo reitingus, manipuliuoja žmonių objektyvios informacijos apie mobilųjį ryšį ir bazines stotis stoka.

Dar vienas pavyzdys keliantis šypseną – tai vyruko, gyvenančio Santa Fe (JAV) užmojai nuteisti kaimynę, kuri jam prašant nesutinka išjungti namie naudojamų bevielio ryšio prietaisų. Vyrukui esą nustatytas padidintas jautrumas bevielio ryšio Wi-Fi signalams. Tačiau kad ir kaip ten bebūtų, elektros signalų aplink mus pilna tiek universitete, tiek namie, kavinėse ar mašinose, tad toks jo pageidavimas mažų mažiausiai nelogiškas.

Written by fizikologas

18 sausio, 2010 at 3:37 pm

Wi-Fi Anglijoje kenkia čakroms ir mažina kūrybines galias

with 4 comments

 

wifi-zenklas

 

Vienas Lietuvos blogeris pradėjo rašyti tinklaraštį „Mobilusis Vėžys“, kuriame mėgins įrodyti, kad mobilusis  ryšys sukelia vėžį. Įdomu, ar autorius naudojasi mobiliuoju telefonu?

Įdomu ir tai ar Didžiosios Britanijos Glastonberio miesto gyventojai, kurie reikalauja išjungti Wi-Fi tinklą, savo peticijas platina internetu, ar, visgi, naudojasi popierium ir pieštukais?

Glastonberio municipalitetui tenka nelengva užduotis, nes vietos gyventojų peticijoje nurodoma, jog Wi-Fi tinklas: sukelia galvos skausmus, svaigimą, nuolatinį nuovargį, sąmonės užtemimus, orientacijos ir apetito praradimą, koncentracijos praradimą ir kūrybinių galių stygių. Jei tai nebūtų vieša peticija, manyčiau, kad čia kažkoks studentas aprašo savo rytą po gerų išgertuvių baigus sesiją.

Baisiausia, kad, skirtingai nei „mobilusis vėžys“, kuris veikia labai lėtai, Wi-Fi smogia žaibiškai, nes Glastonberyje Wi-Fi  pradėjo veikti tik praėjusių metų gegužę. Nepaisant to, kad išvardintų simptomų negali patvirtinti nė vienas gydytojas, peticiją pasirašiusieji žmonės visai rimtai teigia, kad dar didesnį pavojų Wi-Fi kelia vaikams, tik šie dar nemoka įvardinti simptomų. 

9 tūkstančius gyventojų turinčiame miestelyje Wi-Fi baimė netruko tapti masine. Žinoma, iškart atsirado ir tokių, kurie masine psichoze naudojasi savo tikslams. Tūlas Mattas Toddas pradėjo gaminti, kaip jis vadina, orgono generatorius, kuriuose naudoja kristalus, pusiau brangius akmenis ir auksą. Generatoriai, skleisdami pozityvią energiją, neutralizuoja žalingas bangas, plūstančias iš Wi-Fi stotelių.

Toddas taip pat skundžiasi, kad Wi-Fi darko paslaptingas lygiagretes ar tai kažkokius tinklus, kurie driekiasi žemės paviršiuje ir kurie buvo labai svarbūs senovės keltų ir britų žyniams.

Kiti šio žavaus viduramžių miestelio gyventojai aiškina, kad  dėl Wi-Fi skleidžiamų bangų jų organizmuose gerokai sumažėjo melatonino – hormono, kuris jų teigimu, reguliuoja miegą ir apskritai yra stebuklingas skydas nuo visų ligų.  Esą mikrobangos hormoną gaminančioms liaukoms suteikia klaidingą informaciją, todėl niekas nebetrukdo organizme plisti laisviesiems radikalams bei vėžio ląstelėms.

„The Telegraph“ pakalbino ir  Imperatoriškojo Londono koledžo mokslininką daktarą E.De Silva, kuris teigia, kad jokių mokslinių įrodymų, kad Wi-Fi kenktų sveikatai nėra.

„O kokių čia dar įrodymų reikia, jei mes jaučiam kaip silpsta mūsų kūrybinis pajėgumas?“, atkerta Glastonberio gyventojai. Ir ką – per pusę metų Wi-Fi mobiliąja duomenų perdavimo sistema pasinaudojo tik 422 žmonės.

Kaip ten sakė Einsteinas? „Ribų neturi tik Visata ir žmogaus kvailumas. Ir dėl Visatos aš dar nesu visai tikras“.

Written by fizikologas

23 sausio, 2009 at 3:23 pm

Plačiajuostė Korėja

with 7 comments

0132

Naujų metų proga siūlau pažvelgti į šalį, kuri jau dabar kai kuriose srityse gyvena keliais metais priekyje. Kalbu apie Pietų Korėją, kuri laikoma labiausiai technologijoms imlia valstybe pasaulyje. Ypač mobiliojo ryšio technologijoms. Šalies mobiliojo ryšio operatoriai ir specializuotos programinės įrangos kūrėjai neriasi iš kailio, mėgindami įprastą mobiliųjį telefoną išmokyti daryti netikėtus dalykus. Ir jiems pavyksta.  

 

Tarkime, mobilieji finansai ir visa, kas su jais susiję. Korėjos gyventojai gali įsidiegti papildomą išankstinio apmokėjimo lustą į savo mobiliųjų SIM korteles, kur šis veikia kaip piniginė, navigatorius ar orų prognozė. Lustas mobiliajam telefonui netgi nurodo, kuriose miesto vietose yra didžiausi žmonių (taip, žmonių) srautai.

 

Amerikietis blogeris Johee Cho stebisi, kad net Gelbėjimo Armijos savanoriai aukas savo organizacijai renka naujoviškai. Gatvėse įtaisyti vadinamieji skaitmeniniai aukojimo ekranai, prie kurių priglaudus telefoną su įdiegtu lustu, iš jūsų sąskaitos telefone bus nuskaičiuota 80 JAV centų auka. Apskritai, Korėjoje pastebimas pamišimas, susijęs su didžiąją „T“(telekomunikacijos): T-pinigai, T-parduotuvės, T-paslaugos ir T.T. J.Cho nesistebi, kad šalyje, kur mobiliojo ryšio skverbtis siekia 93,6 proc. T-faktorius yra labai svarbus kiekvieno jos piliečio gyvenime. Mokant už taksi, stovėjimo aikštelę, bilietus į kiną ar puodelį arbatos prekybos centre užtenka pridėti savo mobilųjį telefoną prie T-pinigų nuskaitymo įrenginio. Vietos pavalgyti korėjiečiai taip pat ieško savo telefonuose, kurių ekranuose išvysite ne tik žemėlapius, su pažymėtais restoranais, bet ir tų restoranų meniu. 

 

T-paslaugos naudingos ir navigacijai po miestą automobiliu, metro ar pėsčiomis. Telefonu atliekamos visos bankinės operacijos, įskaitant ir prekybą akcijomis ar užsienio valiuta. Golfo lauke telefonas padeda nustatyti atstumą iki duobutės, nes T-golfo paslauga taip pat jau egzistuoja.

 

Visi Korėjos televizijos kanalai taip pat transliuojami į mobiliuosius telefonus. 2009 metų pradžioje į mobiliuosius jau bus galima užsisakyti ir filmus ar serialus. Visa tai dėl to, kad Pietų Korėja yra 3G telekomunikacijų lyderis, o plačiajuostis internetas pasiekia 95 proc. korėjiečių namų. Belieka tikėtis, kad naujausių technologijų diegimo Lietuvoje nesustabdys krizė ir tos krizės išgąsdinta valdžia.

WiFi ar WiMAX? WiMAX

with 2 comments

barilan_internet-thumb1

 

 

Nežinau, ar čia mūsų Radijo ir televizijos centras toks toliaregiškas, ar amerikiečiai šįkart klysta, bet jie teigia, kad mobiliojo interneto ateitis priklauso technologijai WiMAX. Bent jau profesoriaus, elektriko inžinieriaus Robert Morrow teigimu, taip turėtų būti. Jis mokslo žurnalo „Science“ straipsnyje rašo, jog šiuo metu populiarius nešiojamuosius kompiuterius su WiFi technologijos mobiliuoju internetu pakeis kompiuteriai su WiMAX sąsajomis.

 

Skirtumas tarp šių dviejų technologijų tas, kad naudojant WiMAX interneto priega bus galima visur, kur  veikia mobilusis ryšys, t.y., internetu galima bus naudotis net ir kelyje. Tačiau greičiausiai ši paslauga nebūtų nemokama, ji tiesiog būtų kaip papildoma mobiliųjų telefonų operatorių paslauga, už kurią būtų iš anksto numatytas mokestis.

 

Be to, šį teiginį paremia ir tai, kad WiMAX veikia licenzijuojamame mikrobangų ruože, kurio dažniai skirti WiMAX internetui ir čia neveiks jokie kiti įrenginiai. Tai reiškia dar ir tai, kad WiMAX įtaisai galės būti gerokai galingesni negu WiFI prietaisai, kurie veikia mikrobangų ruože, kuriame veikia ir nemaža dalis buities prietaisų. Dėl šios priežasties WiFi įtaisų spinduliuotė yra pakankamai silpna, kad ji netrikdytų, pavyzdžiui, mikrobangų krosnelės darbo. Visų elekrtromagnetinio spinduliavimo priešų siaubui, WiMAX įtaisų skleidžiamos bangos galės sklisti kelių kilometrų spinduliu, apytiksliai tiek, kiek apima bazinės stotys.

 

WiMAX interneto sparta priklausytų nuo daugelio veiksnių, įskaitant ir tai, kokiu atstumu nuo bazinių stočių bus vartotojas. Jo sparta būtų didesnė  nei 3G mobiliojo telefono interneto, tačiau mažesnė nei WiFi.

JAV WiMAX pradininku turėtų tapti XOHM tinklas, kurį Baltimorėje ir Vašingtone kuria kompanija „Sprint“. Įmonė pranešė, kad nauja paslauga, kaip komercinis produktas turėtų pasirodyti jau šiais metais. Šiuo metu didžiausias WiMAX tinklas, kuris apima 17 miestų, yra Pakistane.

Lietuvos Radijo ir televizijos centras WiMAX projektui plėtoti ketina imti maždaug 100 mln. litų paskolą. Už ją įmonė bankui ketina užstatyti ir Vilniaus televizijos bokštą.

Written by fizikologas

3 gruodžio, 2008 at 2:09 pm

Apie antenas, bites ir geriausią Europoje profesorių

with 5 comments

400-pimae

 

Karas su vėjo malūnais, kurių simbolinę funkciją atlieka mobiliojo ryšio  bazinės stotys, Lietuvoje tęsiasi.  Tiesa, vis aiškiau matyti, kad kariautojai užčiuopia vis daugiau galimybių prisidengiant visuomenės narių gerove siekti savų tikslų. Praėjusią  savaitę pasirodė grėsmingi laidos „Paskutinė instancija“ anonsai ir, lyg tarp kitko, straipsnis naujienų portale „Balsas.lt“. Pirmadienio vakarą išridenta ir sunkioji artilerija – Grinevičiūtės laida.

 

Kadangi laidos anonse ir straipsnyje buvo akcentuojama bazinių antenų poveikis sveikatai, laidą pažiūrėjau. Ir supratau keletą dalykų.  Ekrane rodomi gyventojai, kuriems į pagalbą atskubėjo skandalingas Klaipėdos konservatorius Naglis Puteikis, labiausiai nepatenkinti tuo, kad bazinės stotys mažina jų turto vertę. Mobiliojo ryšio operatoriai nepatenkinti vietos sveikatos centro veiklos operatyvumo stoka. Sveikatos centras nepatenkintas, kad iš jų kažko nori gyventojai, žurnalistai ir operatoriai. Žurnalistai nepatenkinti tuo, kad jų sumanymas demaskuoti korumpuotus pareigūnus nepavyko, todėl laidos išvada buvo nei šiokia, nei tokia – esą besiskundžiantieji patys naudojasi mobiliais telefonais ir neteks ryšio, jei antenas  teks nuimti.

 

Vienintelis, kuris po laidos turėtų būti patenkintas – profesorius Grigas, kurį Grinevičiūtė pavadino bene geriausiai Europoje išmanančiu elektromagnetinių bangų poveikį žmogaus organizmui mokslininku.  Tiesa, profesorius Grigas kalbėjo ne apie fiziką, o apie biologiją. Tiksliau, bandė kalbėti, nes man, nelabai ką išmanančiam šioje labai toli pažengusioje disciplinoje, profesoriaus pateikti ląstelės „prieš“ ir „po“ paveiksliukai ir komentarai „na va, matot, kas šioje vietoje pasidarė“ ar „na, susidaro tokie tarsi baltymų dariniai“, kėlė šypseną. Profesorius painiojosi ir kalbėdamas apie Lietuvoje egzistuojančius elektromagnetinio spinduliavimo ribojimus, kurie bazinėms stotims yra 10 mikrovatų į kvadratinį centimetrą. Profesorius šią ribą gerokai padidino – iki milivatų.

 

Apskritai, laidai pritrūko ne tik normaliai pateiktų įrodymų ir argumentų, bet ir paprasčiausios etikos. Trakų ūkininko pasakojimus apie mirusias bites jie ramiausiai iliustravo patikinimu, kad JAV dėl bazinių mobiliojo ryšio stočių bitės išnyko ištisuose regionuose. Trumpai egzistavusi teorija, kad mobiliojo ryšio priemonės galėjo turėti tam įtakos seniausiai paneigta mokslininkų. Gal net žymiausias Europoje elektromagnetinių bangų tyrinėtojas Grigas apie tai bus girdėjęs.

Apie saulės spindulius

leave a comment »

 

Ilgąjį savaitgalį su visa šeima viešėjau pas draugus sodyboje. Daug laiko leidome gryname ore, buvo karšta, todėl vaikštinėjau, švelniai tariant, lengvai apsirengęs. Na ir… Tiesą sakant, nieko juokingo, nors ir atrodau panašus į virtą vėžį.

 

Nejuokinga todėl, kad saulės spinduliai yra kur kas pavojingesni nei daugelis kitų aukšto dažnio bangų. Palyginti su saule, daug kam pastaruoju metu mistinę baime kelianti mobiliojo ryšio ar radijo bokštų spinduliuotė tėra vaikų žaidimai.

 

Žinoma, pavojų kelia ne pati saulė, o jos skleidžiami ultravioletiniai spinduliai. Jie prasiskverbia pro mūsų odą ir žudo ląsteles. UVA, arba A tipo ultravioletiniai spinduliai, prasiskverbia giliau ir daro daugiau žalos nei UVB, arba B tipo ultravioletiniai spinduliai. 

 

Organizmas tokių ląstelių žudynių netoleruoja ir į pavojaus zoną siunčia daugiau kraujo, kuris šalina žuvusias ląsteles ir apsaugo likusias. Todėl oda paraudonuoja ir jos paviršius šyla. Pažeistos ląstelės taip pat praneša smegenims apie žalą, pradeda veikti skausmo receptoriai ir oda tampa jautri.

 

Kai UV spinduliai gadina poodinį ląstelių sluoksnį, organizmas ima gaminti daugiau melanino pigmento, kuris tamsina odą tačiau padeda absorbuoti saulės radiaciją ir apsaugoti ląsteles. Tiesa, tam reikia laiko, todėl mes pirmiausia tampame raudoni ir tik vėliau mūsų oda patamsėja, įjungdama natūralų gynybos mechanizmą.

 

Deja, melaninas nėra toks jau ir geras, nes jo atmaina, feomelaninas, didina neigiamo saulės spinduliavimo poveikį ir didina odos vėžio riziką.

 

Todėl sakau – naudokite kremus nuo saulės. Jie veikia paprastai – tiesiog absorbuoja arba atspindi ultravioletinius spindulius, tačiau efektyviai. Beje, ar žinote, ką reiškia kremų indeksas SPF? Jei kremo indeksas yra 20, tai jis leidžia būti saulėje be jokio neigiamo poveikio 20 kartų ilgiau nei be jokio apsauginio kremo.

 

Kremo indeksas itin svarbu, jei kaitinatės vidurdienį, kalnuose ar netoliese ekvatoriaus  – šiose vietose saulės poveikis bus stipriausias. Ir nemanykite, kad jei diena apsiniaukusi, UV spinduliai jums nekenks – apie 80 proc. saulės spinduliavimo pasiekia žemės paviršių netgi pro debesis ar rūką.

 

Beje, praktinis patarimas. Žmona sako pastebėjusi, kad kremai nuo saulės kartais būna pažymėti neteisingai. Taigi, manau, bus geriausia, jei pirksite juos vaistinėse. Arba bent jau kokio žinomo prekės ženklo.

 

 

Written by fizikologas

18 rugpjūčio, 2008 at 7:48 am

Mitas apie mobilųjį telefoną. Sugriautas!

leave a comment »

Genialieji mitų griovėjai – „Mythbusters“ man priminė vieną gana seną legendą apie mobiliuosius telefonus:
ar kalbant telefonu ir pilantis degalus galima sukelti sprogimą?

Atrodo – kas per klausimas(?!) – žinoma, kad ne! Tačiau kodėl tada ženklai degalinėse perspėja, kad nevalia naudotis mobiliuoju telefonu degalinėse? Bent jau tokiais įspėjamaisiais ženklais prieš maždaug 10 metų klientus įspėjo pasaulinis „Shell“ degalinių tinklas. Jų teigimu, pora avarijų degalinėse įvyko būtent nuo mobiliojo telefono sukeltos kibirkšties.

Esmė ta, kad benzino sprogimą gali sukelti 250 laipsnių Celsijaus elektrostatinis krūvis nuo jūsų megztuko, bet ne mobiliojo ryšio bangos. Jos paprasčiausiai nesukelia kibirkšties ir neįkaitina paties aparato iki tokios temperatūros, nuo kurios užsidegtų benzino dujos.
Kita vertus, jei telefonas kaista iki užsiliepsnojimo, pasisaugoti turėtum pats.

Mythbusters metodas:

Bandymas atliktas prie pat atvirų benzino dujų su:
mobiliuoju telefonu pokalbio režime. Nepasiteisino. Niekas neužsidegė.
leidžiant elektrostatinį krūvį nuo uždengto stiklainio. Benzinas užsidegė.

Aš siūlyčiau tyrimą atlikti benzino dujų pilnoje kameroje. Efektas būtų aiškesnis, nors nuo telefono vis tiek neužsidegtų.

Mythbusters išvada:

A properly-working cell phone poses almost no danger of igniting gasoline, even when surrounded by gasoline vapor with the optimum fuel-air mix for ignition. The actual risk comes from an electrostatic discharge between a charged driver and the car, often a result of continually getting into and out of the vehicle.

Jei dar įdomu – pažiūrėkite, kokie amerikiečių komentarai prie šios MB serijos.

Written by fizikologas

14 gegužės, 2008 at 12:06 pm

Įrašyta kategorijoj bangos, mitai buityje

Tagged with ,

Jei paduočiau į teismą patį Dievą

with 2 comments

Jei mano kaimynai pradėtų rinkti parašus dėl mobiliojo ryšio antenų pašalinimo iš mūsų gatvės – pasiūlyčiau į teismą paduoti patį Dievą, kad jis dėl mūsų tolimiausių protėvių Ievos ir Adomo nuodėmės išvarė mus iš rojaus. Ar jis mūsų klausė, kur norėtume gyventi, kur gimti? Ir ar išvis negalėtų būti viskas geriau: geresni žmonės, mažiau darbo, mažiau katastrofų?
O kur dar AIDS, globalinis atšilimas, prasta nuotaika? Ilgo skundų sąrašo gale dar būtų mobiliojo ryšio antenos – kažkur tarp blogo oro ir blogo kvapo.

Bet labiau už katastrofas keliuose ir nelaimingus atsitikimus apskųsčiau Dievą dėl tokio menko žmonių protelio. Kaip įrodymą pateikiu kelis juokingai kvailus komentarus. Kam nuo mobiliojo ryšio šoną maudžia, kam per mobiliojo ryšio antenas maldos į dangų nenueina ir taip toliau… (kalba netaisyta): Skaityti pilną įrašą »

Written by fizikologas

28 balandžio, 2008 at 4:58 pm

Įrašyta kategorijoj bangos

Tagged with , , ,

Mitų apsėstas protas

leave a comment »

Dabar aš suprantu tuos pykčio pagautus mokslininkus, rašančius storas knygas kiekvienam viešai nuskambėjusiam mitui paneigti. Kai pusė Delfi.lt straipsnio apie technologinius mitus komentatorių apsiginklavę šakėmis ir fakelais bando kovoti už tai, ko iš tiesų net nėra, nusprendžiau ir aš trumpai pakritikuoti technologijų baimes.

Mobilus ryšys lėktuvuose
Sutinku, kad vien draudimas naudotis mobiliuoju ryšiu lėktuvuose gali sukelti panikos priepuolius dėl mobiliojo ryšio. Bet iš tiesų nesuprantu paties draudimo tikslo. Ką blogo mobilus ryšys gali padaryti skrydžiui?
Juk tai tik teorinės galimybės, kad mobiliojo ryšio bangos gali pakenkti skrydžio valdymui. Nes analogiški radijo bangomis valdomi prietaisai veikia ir kitose vietose: keliuose, mieste, parduotuvėje, namuose.
O dabar oro linijų bendrovės naudojasi galimybe pareklamuoti „dar vieną“ naujovę: „mūsų lėktuvuose nuo šiol galima naudotis mobiliuoju ryšiu“. Neva, supratome, kad mobilus ryšys nekenkia valdymo prietaisams, kaip buvo manoma.

Amazon.com radau visą lentyną socialinių ir gamtos mokslo knygų, skirtų mobiliojo ryšio raganoms išvaryti.

Viena iš jų:
„Cellular Phones, Public Fears, and a Culture of Precaution“ – sprendžiant iš aprašymo, tai knyga, nagrinėjanti įvairias mobiliojo ryšio baimes ir jų priežastis. Kodėl nuo 10-to dešimtmečio vidurio kilusi panika dėl mobiliojo ryšio pasireiškė tik tam tikrose bendruomenėse? Čia taip pat surinkta nemažai informacijos apie rentgeno spindulių ir radaro baimes.

Written by fizikologas

17 balandžio, 2008 at 3:27 pm

Įrašyta kategorijoj bangos, mitai buityje

Tagged with ,