Išmanusis šviesoforas

Drausmingus vairuotojus raudona šviesoforo šviesa sustabdo. Tiesioginio poveikio nei automobiliui, nei vairuotojui šis trijų spalvų aparatas neturi, tik informuoja. Tačiau IBM atstovai sugalvojo technologiją, kuri turėtų ir tiesioginį poveikį, – tik ne vairuotojams, ne automobiliams, o varikliui. Kitais žodžiais tariant, sustojusios prie raudono šviesoforo signalo mašinos variklis būtų išjungtas. Kaip teigia sistemos kūrėjai, šios naujovės tikslas – efektyvesnis degalų naudojimas.

Kita vertus, automobilio variklis užsidegus raudonai šviesai ne visada būtų išjungtas. Tam įtakos turėtų du faktoriai – pirmas – priklausomai nuo to, ar automobilyje būtų įdiegta minima technologija, ir antras – iki žalio šviesoforo signalo likęs laikas, – jeigu jis per trumpas, variklio degimas nebūtų išjungtas.

Pats technologijos veikimo principas yra paprastas: sistema apskaičiuotų, kiek automobilių laukia eilėje užsidegus raudonai, tada įvertintų kiek liko laiko iki žalios šviesos, ir likus daugiau laiko nei numatyta sistemoje, šviesoforas nusiųstų signalą į automobilį sustabdyti variklio veikimą. Tuo tarpu užsidegus žaliai, signalas būtų nusiųstas pirmai eilėje stovinčiai mašinai užvesti variklį ir po tam tikro laiko visiems iš paskos stovintiems automobiliams.

Tačiau nors ir labai mėgstu ir palaikau naujoves, bet šio technologinio sumanymo nauda kiek abejoju. Tarkime jei automobilių eilėje stovės tik du su įdiegta naujove, tai sistema laiko, kada kuris automobilis turi užsivesti, teisingai neapskaičiuos. Ir apskritai, gal racionaliau būtų tiesiog didžiosiose sankryžose prikabinti mažytę švieslentę, kuri rodytų kiek laiko liko iki vieno ar kito signalo užsidegimo.

Išbandytas 4G ryšys

Pasakysite, kad Lietuvoje 4 kartos (4G) mobilusis ryšys jau veikia (bent jau taip reklamuojasi mobiliojo interneto tiekėjai „Mezon“), tačiau pirmoji komercinė 4 kartos ryšio bazinė stotis išbandyta Stokholme tik gegužės pabaigoje. „Ericsson“ sukurtą bazinę stotį išbandė didžiausia Švedijos telekomunikacijų bendrovė „TeliaSonera“. „Telia“, kartu su JAV „Verizon“, yra viena iš nedaugelio mobiliojo ryšių operatorių,  paskelbusių apie ketinimus kurti 4G tinklą, sukurtą LTE (Long Term Evolution) technologijos pagrindu. Jau pats pavadinimas sako, kad tai bus tiesiog gerokai patobulinta 3G įranga, o visas smagumas slypės informacijos perdavimo greičiuose.

Nors „Telia“ skelbia prijungusi 4G stotį prie IP tinklo, komerciniais tikslais jis negalės būti naudojamas iki 2010 metų kol bus pradėti gaminti specialūs modemai. Tokios pat žinios ir iš „Verizon“. Na, bet verta laukti, žinant, jog šis ryšys bus 10 kartų spartesnis nei dabartinio mobilaus 3G tinklo. Tai yra nuo dabartinių 6-10 megabitų pereisime prie 60-100 Mbps. Kita vertus, tai tikrai ne riba.

„Verizon“ planuoja iki 2015 metų 4G įdiegti visose JAV  valstijose. O toje pačioje Švedijoje norvegų „Telenor“ – „TeliaSonera“ konkurentas – jau suka kritikos sulaukusią reklamą, kurioje skelbiasi, kad jų 4G technologijos tinklas apims 99 proc. Švedijos namų ūkių, ir jų ryšys bus 80-150 Mbps. Šiuos pažadus Švedijos radijo technologas Jens Zander vadina nerealiais. „Telenor“ reklama prasidėjo savaitę prieš tai kai Švedijoje buvo priimtas bendras sutarimas, jog bus skelbiami tik maksimalūs realūs interneto greičiai, o ne maksimalūs teoriški skaičiai, kurie gali klaidinti vartotojus. Apskritai, telekomunikacijų ekspertai pradeda kalbėti apie tai, kad „kartų“ karas yra nenaudingas pačiai industrijai, nes dar nespėjus atsipirkti didžiulėms investicijoms į ankstesnės kartos mobiliojo ryšio infrastruktūrą, pinigai kišami į naujoves. Na, man, kaip vartotojui, tokia įvykių eiga visai patinka.

Beje, „Verizon“ ryšys skirsis tuo, jog 4G technologijai bus naudojamas 700 MHz bangų spektras. Jis leis vienai bazinei stočiai aprėpti beveik penkis kartus didesnį plotą nei švediškas ryšys, kuris veikia 3.6 GHz spektro bangų ruože. Taigi, bent jau teoriškai, amerikiečiams infrastruktūra kainuos gerokai pigiau.