Fizika namų šeimininkėms

vieno racionalaus fiziko blogas

Posts Tagged ‘Technologijos

Mūsų kūnas – mobiliųjų technologijų ateitis

with one comment

Mobiliųjų technologijų ateitis – žmogaus kūnas. Technologai sugalvojo kaip galima išnaudoti savo kūno paviršių vietoj klaviatūros ar meniu norint valdyti savo telefoną, mp3 grotuvą ar žaisti žaidimus. Sukurta technologija pavadinta „skinput“.

„Skinput“ įrankis rišasi ant vartotojo rankos, jame įtaisytas mažytis projektorius projektuoja meniu ar klaviatūrą ant žmogaus rankos ar kitų kūno dalių. Šis smagus dalykėlis turi ir garso sensorių, kuris skirtingose kūno vietose liečiant atitinkamą mygtuką, skleidžia unikalų garsą, ir taip tiksliai identifikuojama paspaudimo vieta. Skleidžiamas garsas priklauso nuo kaulų tankio, audinių minkštumo, sąnarių ir kitų faktorių.

„Skinput“ programinė įranga sugeba analizuoti garso dažnį, kurį sensorius perteikia ir nustatyti, kurį mygtuką vartotojas paspaudė, tuo tarpu bevielio ryšio technologija perduoda informaciją įrenginiui. Pavyzdžiui, surinkęs ant rankos projektuotos klaviatūros telefono numerio skaičius, informacija bus perduota telefonui, kad būtų pradėtas skambinimas.

Šis projektas yra „Microsoft“ tyrėjų vaisius. Šį darbą technologai pristatys balandį vyksiančioje konferencijoje, kuri bus skirta aptarti kompiuterio ir žmogaus sąveiką.

Written by fizikologas

9 kovo, 2010 at 3:45 pm

Dešimt išradimų, pakeisiančių žmonijos ateitį

leave a comment »

inventor

Senkant žaliavoms, kurias sukūrė ir mums parūpino motulė gamta, vis greičiau daugėjant žmonių Žemėje belieka tikėtis, kad žmonių protas, naujosios technologijos ir inovacijos užtikrins, kad ateityje mūsų gerovė bus visavertiškesnė, o gyvenimas – produktyvesnis. Be to, žmonijai reikia išspręsti klimato kaitos problemą, eliminuoti nuolatinius badmečius bei nugalėti vėžį ir kitas ligas. Livescience.com siūlo savo sudarytą reikšmingiausių žmonijai ateities technologijų dešimtuką.

10 vieta. Minties skaitytuvas. Minčių skaitymo įrenginys vis dar yra mokslininkų svajonių objektas, o melo detektoriai remiasi netiesioginėmis apgavikų nevalingai siunčiamomis užuominomis. Nors mokslininkai skanuodami smegenis jau gali atspėti, kaip elgsis žmonės tam tikrų eksperimentinių užduočių metu, ar prieš pusę minutės pastebėti, kad žmogus tuoj suklys. Yra sukurta technologija, kuria naudojant analizuojama, kaip žmogaus smegenys elgiasi įvairių specifinių užduočių metu. Kita vertus, nors mokslininkai dar neperprato smegenų kodo, bet jau senokai diskutuoja minčių privatumo užtikrinimo teisiniais klausimais.

9 vieta. Aplink pasaulį per 90 minučių. Žiulio Verno, fantasto sugebėjusio numatyti labai nemažai ateities technologijų, knygos herojus anglų džentelmenas Filijus Fogas teigė, jog aplink pasaulį galima apkeliauti per 80 dienų – ir tai atrodė neįtikėtina. O dabar mokslininkai teigia, kad aplink pasaulį aplėkti greitai nebereikės ir valandos. JAV oro pajėgos su Brazilija kuria šviesos erdvėlaivio koncepciją, paremtą lazerių technologijomis, kuri žmones įgalins tai padaryti. Netgi teigiama, kad JAV prie šių technologijų dirba labai intensyviai ir šie erdvėlaiviai gali būti išbandyti jau netrukus.

8 vieta. Dirbtinė galūnė. JAV veteranai ir visi kiti, kurie nešioja protezus, greitai galės valdyti juos lygiai taip pat lengvai, kaip valdė savo rankas ar kojas. Mikroprocesoriai įmontuoti į protezus iš anksto numatys būsimą žmogaus judesį. Šiuo metu ne tik žmonės, bet ir beždžionės jau yra smegenų signalais valdę automatinę ranką ar kitą skaitmeninį protezą.

7 vieta. Informacija apie viską. Ateityje žmogus, pavyzdžiui, parduotuvėje paims produktą ir ant jo kartoninės pakuotės išryškės informacija apie mitybą, produkto gamintoją ir pan. Palietus knygą knygyne jos puslapių paraštėse išryškės skaitytojų atsiliepimai. JAV Masačiusetso technologijų universitetas jau pristatė tokios technologijos prototipą, kurį sudarė web filmavimo kamera, projektorius ir išmanusis telefonas, leidžiantys informacijai esančiai interneto erdvėje pasiekti žmogų. Toks nešiojamas įrenginys dirbs kartu su įmontuotomis išmaniosiomis sistemomis ir veiks panašiai kaip sistema, kuri “pajutusi“ įdėmų žvilgsnį “išmeta“ GPS koordinates ir žemėlapį.

6 vieta. Atnaujintas kūnas. Kol kas mūsų kūnas negali atsinaujinti, tačiau ligoniai jau gali tikėtis, kad vis greičiau daugės galimybių pakeisti vieną ar kitą kūno dalį. Britų mokslininkai jau yra išauginę pirmąsias dirbtines kepenis iš kamieninių ląstelių dar 2006 m., kiti mokslininkai įrodė, kad netgi širdyje yra ląstelių, iš kurių galima atauginti šį organą.

5 vieta. Pasaulio pamaitinimas. Akivaizdu, kad tai labai sunkus uždavinys, juolab, kad jį sunkina kiekvieno atskiro alkanojo regiono politinė ir ekonominė padėtis. Tačiau mokslininkai ieško būdų, kaip apsaugoti derlių. Jie didina įvairių kviečių, ryžių ir kitų žemės ūkio kultūrų atsparumą temperatūros kaitai, sausrai ir netgi kenkėjams. Naujosios informacinės technologijos leis ūkininkams nuolat sekti kokia yra jų pasėlių būklė ir t.t. Jei žmonės nuspręs, kad tai normalu, daug ką galės išmaitinti laboratorijose išauginta mėsa. O, jeigu visa tai bus nepriimtina, kada nors galės būti panaudotos milžiniškos mokslininkų sukauptos sėklų atsargos.

4 vieta. Atliekų panaudojimas. Naujųjų technologijų pagalba tikimasi pasiekti, kad visos žmonijos atliekos būtų perdirbamos į tinkamas dar kartą naudoti. Viščiukų plunksnos ir pan. gali tapti būsimąja plastmase. O vandenyje tirpstanti plastmasė nepadarys žalos, jei žmonės ją mes į vandenyną. Deginamos atliekos jau dabar virsta kuru. Žmonija turės tapti žaliąja.

3 vieta. Visuotinė klimato kontrolė. Klimato kontrolės technologijos gali greitai tapti realybe, jeigu tiktai žmonija susitaikys su jų keliamais pašaliniais efektais. Kol kas yra idėjų į atmosferą paleisti šviesą atspindinčias daleles, kad planeta atšaltų, netgi Bilas Geitsas pateikė idėją, kaip sustabdyti ir sulėtinti uraganus įsteigiant laivyną, galintį sutramdyti kunkuliuojantį vandenynų vandenį, atšaldyti vandens paviršių, nes tai skatina audras.

2 vieta. Saulės energijos įdarbinimas. Branduolinės reakcijos lemia, kad saulė šviečia milijardus metų. Mokslininkai siekia žemėje atkurti saulėje vyksiančias reakcijas ir galiausiai pasiekti didžiausią energijos gavimo efektyvumą. Milžiniški lazeriai, galintys sufokusuoti didžiausią galią į mažą vandenilio kuro granulę gali padėti pasiekti persilaužimą šioje srityje. Yra ir alternatyvų, pavyzdžiui aukštos temperatūros plazminė sintezė ir kt. dalykai. Tačiau, kol kas tegalime spėlioti, kur nuves alternatyviosios energijos šaltinių paieška.

1 vieta. Dirbtinės smegenis. Žmonija tėra atskleidusi tik mažiausią dalį smegenų veiklos mechanizmų, tai vis dar lieka didžiąja paslaptimi, kurią saugo milijardai neuronų. Nors Blue Brain Project mokslininkai yra pasirengę sukurti dirbtines smegenis kitą dešimtmetį. Jie jau sumodeliavo dalį žiurkės smegenų panaudodami IBM superkompiuterį ir teigia, kad dirbtinės smegenų ląstelės netgi pradėjo organizuotis be žmogaus įsikišimo. Jei pasiseks, toliau analizuojant, kaip smegenys “pasigamino“, bus sukurtas modelis biomedicininiam testavimui, kartu tiriant ir žmogaus sąmonę. Vis dėlto mokslininkai perspėja, kad tai vis dėlto dar ne dirbtinis intelektas.

Kūno kodai

leave a comment »

biometrics

 

Sugrįžęs po tėvystės atostogų į realų gyvenimą nepastebėjau kaip įsitraukiau į darbų liūną ir užmečiau savo pomėgį ieškoti paprastų paaiškinimų ir komentuoti naujausius mokslo atradimus. Tačiau neseniai perskaitytas straipsnis apie tai kaip mobilus telefonas gali atsirakinti atpažindamas savininko rankos mostą, pažadino mane iš letargo miego ir vėl visas susiintrigavęs prisėdau prie „fizikologo“.

 

Iš tikrųjų mano dėmesį patraukė ne tiek rankos mosto technologija, kiek apskritai biometrinių identifikavimo sistemų įvairovė. Tinklapis technology.com aprašo 8 atpažinimo būdus: piršto antspaudo, rankos geometrijos, plaštakos kraujagyslių, tinklainės skanavimo, rainelės skanavimo, veido atpažinimo, parašo ir balso analizės. Aišku, jų egzistuoja dar daugiau.

 

Kiekvienas iš metodų turi savų pliusų, ir savų minusių, tad pasakyti, kuris iš jų pats pačiausias negalėčiau. Priklausomai nuo situacijos ir aplinkybių labiausiai tikti gali vienas ar kitas būdas (A good idea when looking at biometrics is to weigh up the obvious pro’s and con’s of each application). Be to, kai kurie būdai reikalauja atitinkamų žinių, o kai kuriems panaudoti nereikia daug išmanymo.

 

Pirštų antspaudai – vienas seniausių (skaičiuojama jau 140 metų patirtis) ir plačiausiai naudojamų identifikavimo būdų. Nors žmogaus plaštaka metams bėgant keičiasi, tačiau unikalus piršto antspaudas išlieka visą gyvenimą toks pat. Veido ir balso analizės būdai gali būti atliekami be žmogaus žinios, mat informacijai gauti tereikia kelių sekundžių. Tačiau balso atpažinimo būdas nėra visiškai patikimas, nes galima apgauti panaudojant įrašytą žmogaus balsą. Sudėtingiausia gauti žymą rainelės ir tinklainės skanavimo būdu, nes tam žmogus turi sukoncentruoti žvilgsnį apie 15 sekundžių. Tinklainės būdas pirmą kartą buvo pasiūlytas 1930 metais, o rainelės – 1936, bet pastarasis nebuvo naudojamas iki 1990 metų.

 

Kai kurie jų visiems žinomi, kiti galbūt pažįstami iš fantastikos filmų. Tačiau kaip ten bebūtų – jie visi egzistuoja ir yra daugiau ar mažiau naudojami. Tiesa, Lietuvoje mes labai prisirišę prie konservatyvių ir itin įspūdingų technologijų nereikalaujančių būdų. Kita vertus, iš dalies priverstinai, nes finansavimu šioje srityje negalėtume pasigirti.

 

Tiesa, nepapasakojau apie rankos mostą. Kiekvieno žmogaus rankos mostas yra toks išskirtinis, jog gali būti naudojamas identifikaciniais tikslais mobiliajame telefone. Mūsų rankos judesiai skiriasi dėl skirtingos raumenų struktūros, rankos ilgio, individualių judesių, telefono laikymo įpročio ir t.t. Tik paėmus telefoną judesys iškart identifikuojamas ir sulyginamas su įrašytuoju į atmintį.  Šis būdas yra daugiau nei 96 proc. tikslus. Tolesnis logiškas šio metodo žingsnis – telefono valdymas rankų judesiais.  

 

Nepaisant aprašytų metodų,  mokslas stengiasi surasti vis naujų identifikavimo būdų, kurių apgaulės būdu nepavyktų apeiti.  Be to, dažnai svarbu, jog analizuojamas žmogus apie jo identitetą renkamos informacijos procedūrų nepastebėtų. Čia mokslas žengė labai svarbų žingsnį – pasiūlė identifikaciją atlikti skanuojant smegenų vingius, širdies plakimą, žmogaus eiseną ar sėdėseną. Galima kelis metodus integruoti į vieną ir taip pasiekti patį didžiausią apsaugos lygį. Kita vertus, kol kas šie būdai labiau naudojami komerciniuose projektuose. 

Written by fizikologas

28 balandžio, 2009 at 12:20 pm

Plačiajuostė Korėja

with 7 comments

0132

Naujų metų proga siūlau pažvelgti į šalį, kuri jau dabar kai kuriose srityse gyvena keliais metais priekyje. Kalbu apie Pietų Korėją, kuri laikoma labiausiai technologijoms imlia valstybe pasaulyje. Ypač mobiliojo ryšio technologijoms. Šalies mobiliojo ryšio operatoriai ir specializuotos programinės įrangos kūrėjai neriasi iš kailio, mėgindami įprastą mobiliųjį telefoną išmokyti daryti netikėtus dalykus. Ir jiems pavyksta.  

 

Tarkime, mobilieji finansai ir visa, kas su jais susiję. Korėjos gyventojai gali įsidiegti papildomą išankstinio apmokėjimo lustą į savo mobiliųjų SIM korteles, kur šis veikia kaip piniginė, navigatorius ar orų prognozė. Lustas mobiliajam telefonui netgi nurodo, kuriose miesto vietose yra didžiausi žmonių (taip, žmonių) srautai.

 

Amerikietis blogeris Johee Cho stebisi, kad net Gelbėjimo Armijos savanoriai aukas savo organizacijai renka naujoviškai. Gatvėse įtaisyti vadinamieji skaitmeniniai aukojimo ekranai, prie kurių priglaudus telefoną su įdiegtu lustu, iš jūsų sąskaitos telefone bus nuskaičiuota 80 JAV centų auka. Apskritai, Korėjoje pastebimas pamišimas, susijęs su didžiąją „T“(telekomunikacijos): T-pinigai, T-parduotuvės, T-paslaugos ir T.T. J.Cho nesistebi, kad šalyje, kur mobiliojo ryšio skverbtis siekia 93,6 proc. T-faktorius yra labai svarbus kiekvieno jos piliečio gyvenime. Mokant už taksi, stovėjimo aikštelę, bilietus į kiną ar puodelį arbatos prekybos centre užtenka pridėti savo mobilųjį telefoną prie T-pinigų nuskaitymo įrenginio. Vietos pavalgyti korėjiečiai taip pat ieško savo telefonuose, kurių ekranuose išvysite ne tik žemėlapius, su pažymėtais restoranais, bet ir tų restoranų meniu. 

 

T-paslaugos naudingos ir navigacijai po miestą automobiliu, metro ar pėsčiomis. Telefonu atliekamos visos bankinės operacijos, įskaitant ir prekybą akcijomis ar užsienio valiuta. Golfo lauke telefonas padeda nustatyti atstumą iki duobutės, nes T-golfo paslauga taip pat jau egzistuoja.

 

Visi Korėjos televizijos kanalai taip pat transliuojami į mobiliuosius telefonus. 2009 metų pradžioje į mobiliuosius jau bus galima užsisakyti ir filmus ar serialus. Visa tai dėl to, kad Pietų Korėja yra 3G telekomunikacijų lyderis, o plačiajuostis internetas pasiekia 95 proc. korėjiečių namų. Belieka tikėtis, kad naujausių technologijų diegimo Lietuvoje nesustabdys krizė ir tos krizės išgąsdinta valdžia.